aA
Pavasarinei saulei mušant karščio rekordus ir artėjant kalendorinei vasarai, jau pats metas pramankštinti sąnarius ir pasimėgauti tuo, ką turi pasiūlyti Lietuvos gamta bei miestai. Šį kartą DELFI siūlo du skirtingus maršrutus po Lietuvą: vienas tiems, kurie nori bet kurią akimirką nulėkti prie jūros ir tiems, kurie nori išvysti, ką slepia Lietuvos širdis – Kaunas.
© DELFI

Išskirtinės Klaipėdos ir Kretingos vietos

Nors Kretingos miesto pakraščių neskalauja Baltijos jūra, šis Žemaitijos kampelis nuo jūros tėra nutolęs apie 15 kilometrų. Esant prastam orui ar tiesiog atsibodus degintis paplūdimyje, bet kada galima sėsti į automobilį (ar pamiklinti kojas minant dviratį) ir nulėkti į mažąjį Vatikaną. Būtent taip šiuo metu yra vadinama Kretinga. Ką verta išvysti Kretingoje rekomenduoja Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Bažnyčia ir pranciškonų ordino vienuolynas (Vilniaus g. 2)

Su Šv. Pranciškaus ordino vienuolyno įkūrimu neatsiejamai susijęs ir Kretingos miesto atsiradimas, istorinė raida, katalikybės įsitvirtinimas pajūrio krašte. Žymus Lietuvos karvedys ir Kretingos dvaro savininkas Jonas Karolis Chodkevičius 1602 metais įkūrė Kretingoje bernardinų (pranciškonų observantų) vienuoliją, kuriai patikėjo rūpintis pirmąja Kretingos bažnyčia ir valsčiaus gyventojų sielovada. 1605-1617 m. jiems pastatė Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno statinių ansamblį. Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – XVII a. Šv. Antano altorius ir paveikslas.

Savaitgalio planas nenorintiems būti prie vandens: 12 Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Grafų Tiškevičių koplyčia (1893 m. archit. K. E. Strandmanas)

Kretingos parapijos naujosios (II senosios) kapinėse stovinti neogotikinė koplyčia – vienas įdomiausių miesto objektų. Praeivių žvilgsnius traukianti koplyčia didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė 2014-ųjų spalį, kai archeologai pastato rūsyje aptiko paslėptus didikų palaikus. 2018 metais koplyčia baigta restauruoti.

Kretingos muziejus (buvusi Kretingos dvaro sodyba), Žiemos sodas. (Vilniaus g. 20)

Rūmai pastatyti XlX amžiuje, o restauruoti 1972-1988 m. Nuo 1992 m. dvare veikia Kretingos muziejus. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, Kretingos krašto istorija, šiuolaikinio meno kūriniais. Įstiklintoje oranžerijoje – Žiemos sode – visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. Nuo 2013 m. Tradicinių amatų centre organizuojamos įvairios edukacinės programos.

Grafų Tiškevičių dvaras, kuriame įsikūręs Kretingos muziejus. (kretingosmuziejus.lt nuotr.)
Grafų Tiškevičių dvaras, kuriame įsikūręs Kretingos muziejus. (kretingosmuziejus.lt nuotr.)

Kitokia Klaipėda

Norintiems likti Klaipėdoje taip pat yra ką nuveikti. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė keliautojams siūlo pasidomėti, ar jų apsilankymo Klaipėdoje metu nevyks kokių nors renginių. „Kiekvieną savaitę Klaipėda turi įvairiausių renginių, todėl keliautojai į savo planus gali įtraukti ir dalyvavimą vienoje, ar kitoje šventėje“, – teigia ji.

Savaitgalio planas nenorintiems būti prie vandens: 12 Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti
© Klaipėdos TIC

R. Savickienė siūlo apsilankyti ir tik praėjusiais metais atidarytame Antrojo Pasaulinio karo muziejuje „39-45”. „Tai muziejus, kuris pasakoja, kaip atrodė Klaipėda Antrojo Pasaulinio karo metais: kaip griuvo, degė. Turbūt mūsų chrestomatiniai objektai yra Delfinariumas ir Jūrų muziejus. Džiaugiamės, kad tai vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje. Pernai čia lankėsi beveik 790 tūkstančių lankytojų“, – sako pašnekovė.

Taip pat Klaipėdos svečiams R. Savickienė siūlo išvysti ir kitokią Klaipėdą naktį. Anot jos, vėlai vakare Danės upe, plaukiant medinėmis kanojomis, kurias apšviečia deglai, vyksta ekskursijos, kurios leidžia su miestu susipažinti iš naujo.

Savaitgalio planas nenorintiems būti prie vandens: 12 Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti
© Klaipėdos TIC

Kauno kultūros lobiai

Nenorintiems ar negalintiems vykti į pajūrį, kaip vienos dienos kelionės tikslu galėtų tapti Laikinoji Sostinė. Ką išvysti Kaune rekomenduoja VšĮ „Kaunas IN“.

V. Putvinskio gatvė

Visos Kauno istorijos eidami viena gatve gal ir nepatirsite, bet bene didžiausia jos koncentracija – čia, V. Putvinskio vardu pavadintoje vaizdingoje modernistinės architektūros alėjoje. Simboliška – jos pradžioje stovi tarpukariu per devynis mėnesius iškilę Prano Mažylio gimdymo namai, kuriuose į pasaulį atėjo daugybė kauniečių. Toliau – būsimasis Kaune gimusio Emanuelio Levino ir prancūzų filosofijos centras, kuriamas buvusioje Prancūzijos atstovybėje. Diplomatinių atstovybių tarpukariu šioje gatvėje buvo gausu – nuo Vengrijos ir Čekoslovakijos iki JAV ir Argentinos! Visgi šiandien V. Putvinskio gatvė – tai muziejų ir ir kultūros gatvė, kurioje darniai sugyvena šiuolaikiškas Vytauto Didžiojo universiteto pastatas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Velnių muziejus ir jo įkūrėjo Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis namas, Kauno menininkų namai, antikvariatas, istorinis funikulierius, kuriuo būtina pasikelti į Žaliakalnį, ir daug kitų įdomių objektų. Be to, čia pat – ir baigiama atnaujinti Vienybės aikštė, virsianti naujuoju Kauno centro traukos tašku, ir visą parą veikianti Kiemo galerija.

Sugiharos namai (Vaižganto g. 30)

Vaižganto gatvė Žaliakalnyje dėl savo statuso ir istorijos gali būti laikoma V. Putvinskio gatvės pussesere. Pavyzdžiui, tūkstančius svečių iš Japonijos ir Izraelio kasmet sutraukianti Pirmosios Respublikos švietimo ministro Juozo Tonkūno vila – tai Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos namai ir darbo vieta. Čia japonas išdavinėjo vizas nuo Holokausto bėgusiems žydams. Šiandien tai – muziejus. Vaikščiodamas po kompaktišką jo ekspoziciją imi mąstyti, ką darytum, jei tavo šalies valdžia būtų kategoriška, o pagalbos prašantiems žmonėms gresiantis pavojus – mirtinas. Čijunė Sugihara pasirinko teisingai, visai kaip Nyderlandų konsulas Janas Zwartendijkas, kurio atminimo ženklų taip pat rasite muziejuje.

Sugiharos namai
Sugiharos namai
© AFP / Scanpix

Pažaislio vienuolynas

Pažaislio vienuolyno ansamblį aplankyti verta visais metų laikais, o vasarą apžiūrėti šį barokinį kompleksą smagu ir plaukiojant Kauno mariomis. Italų meistrų rankomis sukurtas vienuolynas ir bažnyčia nemažai kentėjo – sovietų okupacijos metais čia spėjo paveikti ne tik muziejus, bet ir ligoninė. Šiandien čia verda tiek religinis, tiek pasaulietinis gyvenimas. Dalyje pastatų gyvena ir jais rūpinasi vienuolės, kitoje įsikūręs svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ – viešbutis ir restoranas. Pietinėje oficinoje, pastatytoje XVII–XVIII a. Sandūroje, veikia sakralinis Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejus. Vienuolyne nereti koncertai.

Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius (L. Zamenhofo g. 12)

Kauno miesto muziejus iš tiesų yra labai įvairių muziejų tinklas, išdėstytas ne tik Senamiestyje, bet ir Žaliakalnyje. Jei turite laiko tik vienam skyriui, užsukite į L. Zamenhofo gatvę – aha, ji turi istorinį ryšį su Esperanto kalbos sumanytoju. Gotikinių pastatų komplekse prieš kelis dešimtmečius įkurtas tautinės muzikos ir instrumentų muziejus. Jame – viskas, ką turėtumėte žinoti apie kankles, vaikų abejingais nepaliekantys skambantys laiptai ir net postfolkloro kampelis. Muziejuje vyksta įvairūs tradicijas puoselėjantys užsiėmimai, o kartą per mėnesį – ir lietuviškų šokių pamokos, kurių metu poros sukasi net gatvėje. Kiemelyje rasite kavinę „Folkas“, veikiančią ir tuomet, kai ekspozicijos uždarytos.

Kiemo galerija (E. Ožeškienės g. 21A)

Tai netradicinė galerija, veikianti visą parą septynias dienas per savaitę. Prieš daugiau nei dešimtmetį į namą šiame kieme atsikraustęs menininkas Vytenis Jakas pastebėjo, kad kaimynai susvetimėję ir pamiršę bendrą kiemo praeitį. Čia gyvenusių žydų šeimų nuotraukas ėmęs perkėlinėti ant sienų V. Jakas sulaukė didelio palaikymo, tad galerijos sienos buvo dar ne kart atnaujintos – taip pat ir kitų menininkų idėjomis. Kiemo galerija įkvėpė Laisvės alėjoje rengiamą Kiemų šventę, nuolat šmėžuoja užsienio žurnalistų reportažuose ir keliautojų socialiniuose tinkluose.

Savaitgalio planas nenorintiems būti prie vandens: 12 Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti
© DELFI / Paulius Garkauskas

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia

Tiek kauniečių tiek piligrimų mylima ir lankoma Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia yra viena iš trijų seniausių miesto šventovių, kartu su Kauno arkikatedra bazilika bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia.

Daugiau nei prieš pusę tūkstantmečio metų broliai pranciškonai observantai, arba bernardinai, atkeliavo į Lietuvą. LDK didikui Stanislovui Sudivojaičiui suteikus sklypą ir pažadėjus finansuoti statybas, broliai ėmė kurtis ir Kaune, gražioje ir strategiškai itin patogioje vietoje, netoli Nemuno ir Neries upių santakos bei miesto pilies. jiems suteikė žemės sklypą, finansavo vienuolyno ir bažnyčios statybą. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kaune iškilo 1468 metais. Iš pradžių tai buvo nedidelė medinė bažnytėlė. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje bažnyčia įgijo dabartinį pavidalą, ji kartu su vienuolynu buvo vieni pirmųjų mūrinių pastatų Kauno mieste. Manoma, kad šventovės architektas buvo Mykolas Enkingeris (Michał Enkinger), taip pat sukūręs ir Vilniaus Šv. Onos bei Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčias. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – viena iš Kauno senamiesčio dominančių. Šalia bažnyčios veikia svečių namai „Domus Pacis“.

Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis
Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis
© DELFI

Tačiau išsiilgusiems nuotykių ir pajūrio saulės pasisekė, mat po 8 metų pertraukos į Nemuną nuleistas jau legendiniu tapęs laivas „Raketa“. Planuojama, kad jau nuo kito mėnesio prasidės reguliarios kelionės iš Kauno į Nidą. Skaičiuojama, kad kelionė į vieną pusę truks apie 4 valandas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.0500

Top naujienos

Liko mažiau nei savaitė: sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti būtina jau dabar skaičiuoklės ir kaupimo scenarijai (16)

Lekia paskutinės dienos, kuomet dar galima nuspręsti, ar pasilikti II pensijų pakopoje ir kaupti...

Reitingų piramidėje – įspūdingi šuoliai ir nuosmukiai: politologai rado paaiškinimą Nausėdos sėkmei (106)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra vienas...

Gyvai / DELFI 11. Vestuvių tendencijos, lietuvių įpročiai ir kaip nepersistengti išlaidaujant (1)

Kokios yra naujausios vestuvių šventės tendencijos? Kur lietuviai taupo, o kam gali skirti...

TVF primena apie neatliktus Lietuvos namų darbus: nauji mokesčiai ir reformos sustiprintų valstybę (12)

Lietuvai reikia struktūrinių reformų švietime ir sveikatos apsaugos sistemose, o dirbantiesiems...

Po Krymo aneksijos Rusijai užvertas kelias – vėl atidarytas Ukraina: tai neleistina nuolaida Rusijai (157)

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ( ETPA ) antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų...

Dagys stabdo narystę konservatorių partijoje (41)

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys stabdo narystę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių...

DELFI TV šuolis: po įspūdingų augimo metų tapo populiariausia interneto televizija Lietuvoje (3)

Naujienų portalo DELFI strategija investuoti į video formato turinio stiprinimą pasiteisino: kaip...

Panevėžio medikas įžūliai apmulkino ligoninę: gydė „mirusias sielas“ ir už tai gavo pinigus (3)

Prokuratūra sukčiavusiam Panevėžio gydytojui prašo skirti 3 tūkst. eurų baudą, antradienį...

Kaune užspausta svarbi transporto arterija – uždarytas Vytauto Didžiojo tiltas (17)

Antradienio rytą ne vienam iš Kauno centro į Aleksotą ir atvirkščiai norėjusiam patekti...

Į Vilnių nusitaikė dar vieno populiaraus serialo kūrėjai: kuriamas tarptautinio šnipinėjimo trileris (1)

Jau ne pirmą kartą Vilnius tampa patraukliu miestu užsienio kino kūrėjams. Po serialo...