aA
„Buvo ir apsisprendimų jau nebestoti pas brolius pranciškonus. Susipažinau su viena mergina. Tada iškart automatiškai tas klausimas iškyla. Tik kažkaip labai greitai išsisprendė, nes nebuvo jokios bendros kalbos. Susitarėme, kad neverta tęsti santykių. Ir vėliau, kai jau buvau pas brolius įsimylėjau. Vėl iš naujo tą klausimą kėliau“, – pasakoja 28-erių metų jauniausias amžinuosius įžadus davęs vienuolis brolis Adomas Vyšniauskas OFM.

Planavo net nebaigti mokyklos

Su broliu Adomu susitinkame Bernardinų bažnyčioje. Jį sutikti Lietuvoje ir pakalbinti pavyko tik per atsitiktinumą, nes brolis šiuo metu studijuoja Romoje.

Ramiu žingsniu jaunas vyras mus palydi į vienuolyno pastatą, kuriame susėdame pokalbiui. Iš Vilkaviškio kilęs brolis Adomas pradeda pasakoti, kad būdamas dar tik 21-erių metų jis nuvyko pas brolius pranciškonus į Kretingos vienuolyną, o dar po kelerių metų laikinuosius įžadus pakeitė amžinieji: paklusnumo, neturto ir skaistybės.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jauniausias brolis pranciškonas pasakoja, kad užaugo netikinčiųjų šeimoje. „Kaip dauguma šeimų Lietuvoje, jie savo vaikus pakrikštijo, vedė pirmos komunijos ir sutvirtinimo sakramento. Kai pasidariau sąmoningesnis, pasakiau, kad aš sutvirtinimo sakramentui nebesiruošiu. Man tai neįdomu, nebuvo jokio palaikymo. Tai buvo procedūra, kurią reikia atlikti“, – atvirauja brolis.

Dar besimokydamas mokykla, pasakoja brolis Adomas, turėjo radikalią mintį – nebaigti mokyklos ir išvykti savanoriauti į Afriką. „Į Afriką neišvažiavau, pradėjau svarstyti, ką studijuoti, kad nelikčiau namuose, nesėdėčiau tėvams ant sprando.

Sakiau, kad būsiu verslininkas, bet kas man yra įdomu dar reikia išsiaiškinti, nes nenoriu studijuoti kaip dauguma tuo metu: informatiką, ekonomiką, teisę.

Vienas momentas, kuris svarbus vėliau buvo ir stojant pas brolius buvo, kai ruošėmės lietuvių kalbos branFdos egzaminams ir kartojame kūrinius, kuriuos skaitėme seniau. Iš naujo skaitėme Hamletą. Ir vienoje iš pirmų scenų, Hamletas kalbasi su savo tėvo šmėkla. Tuo momentu labai aiškiai supratau, kad įdomu yra kas yra po mirties. Galvojau, kur rasti tą atsakymą.?“, – pamena pašnekovas.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmoji mintis, sako jis, buvo studijuoti filosofiją, tačiau jai reikėjo matematikos egzamino. „Pamačiau, kad yra teologijos studijos. Tada viskas ir prasidėjo“, – nusijuokia brolis.

Sąžinė kaip akiniai

Brolis Adomas tikina, kad stojo studijuoti teologiją ne kaip tikintis, o tiesiog iš smalsumo. O ir filosofijos paskaitų, sako pašnekovas, buvo daug. Kurse, pamena jis, jų buvo 9 ir Adomas buvo vienintelis vaikinas.

Beleisdamas laiką su savo kursiokėmis, pamena brolis, jis pastebėjo, kad jos laimingos, turi vidinę ramybę, nors nuo problemų kiekio galėtų vaikščioti su skaudančia galva.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tos studijos, filosofijos paskaitos man kėlė tokių dviprasmiškų jausmų, nes supratau, koks yra didelis grožis filosofijoje. Sokratas, Platonas, Aristotelis. Nuostabūs filosofiniai tekstai. Aš galvojau: o kaip tą grožį turėti gyvenime, kai atrodo taip nyku“, – pamena vyras.

Pirmąjį atsakymą, pasakoja brolis, gavo, kai į jį paskaitos metu kreipėsi viena dėstytoja. „Labai gerai atsimenu. Ji kreipėsi tiesiai į mane ir sako: jeigu nori būti geras filosofas, tai turi praeiti atgailos kelią.

Man tai buvo labai keista, iš pradžių nesupratau, ką tai reiškia. Ji davė pavyzdį: mano sąžinė yra kaip akiniai vairuojant automobilį. Jeigu tie akiniai yra apsinešę, tai aš turiu sustoti, nusivalyti tuos akinius ir tada galiu toliau važiuoti. Man savaime, tuo metu, kai ji kalbėjo, išsivertė: man reikia nueiti išpažinties, nes buvau tik kai ruošiausi pirmai komunijai“, – šypteli pašnekovas.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau iškart jis pas kunigą nenuėjo – šį suvokimą esą sekė keli mėnesiai blaškymosi, baimės. Adomą tuomet gąsdino mintis išsipasakoti viską kunigui, pasakyti dalykus, kuriuos vargiai pats sau drįso pripažinti.

Tačiau, sako brolis Adomas, vieną dieną jis ryžosi išpažinčiai. „Tai buvo labai įdomi patirtis, iš pradžių pasakiau, kad daugiau neisiu. Nes nieko, jokio palengvėjimo, išvis toks jausmas, kad tuščia paliko. Atrodo, kad jei dar kažką turėjau, tai ir tą atėmė. Bet paskui išsimiegojau ir kitą rytą supratau, kad atsivertė naujas puslapis.

Ir paskui labai greitai susipažinau su broliais pranciškonais. Viena iš mano tų kurso draugių tiesiog sako, o kodėl nenuvažiavus į Pakutuvėnus, kur ir šiandien mūsų broliai gyvena. Ten aš pirmą kartą su jais susipažinau, patiko. Paskui grįžau dar po keleto savaičių. Vienas brolis tiesiog pasakoja apie jų gyvenimą ir aš supratau, kad tas naujas puslapis bus rašomas va taip, kaip jie gyvena. Ir tada jau sakiau, kad noriu būti vienu iš jų“, – savo atsivertimo istoriją pasakoja brolis.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Tėvų reakcija – ašaros

Artimųjų reakciją geriausiai, sako Adomas, parodė jo močiutė. „Kai jis išgirdo, tai iš pradžių nesuprato, o paskui sako: tai tu būk kunigu! Kas tas vienuolis?

Manau, kad panašiai turėjo mąstyti ir mano tėvai, nes jiems vienuoliai buvo išvis nepažįstami – kunigą bent dar matai kažkur parapijoje vaikštantį“, – su šypsena sako brolis.

Pašnekovas neslepia, kad artimųjų pirma reakcija buvo nesupratimas, ašaros. „Iš pradžių buvo sunku, bet kai išvažiavau, apsigyvenau brolijoje ir kai jie galėjo atvažiuoti, susipažinti su mano broliais ir pamatyti, kad aš esu laimingas, kad tai normalių žmonių bendruomenė, tai tada jiems daug ramiau pasidarė. Šiandien tie santykiai yra labai gražūs“, – sako brolis pranciškonas.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Adomas sako, kad mama pradėjo domėtis religija. „Šiandien ji sako: kartais nueinu į mišias, nesuprantu, bet kartais atrodo, kad verta. – juokiasi brolis. – Jiems tai gaunasi natūralu, neišvengiamai šalia to tenka būti. Tėtis garsiai apie tai nekalba, bet manau, kad yra žmogus, kuris daug mąsto. Tie prasmės klausimai kyla. Tegul jis jiems gal ir neduoda tokio konkretaus atsakymo kaip aš sau daviau, bet manau, kad jis svarsto“.

Du kart įsimylėjo

Kad prieš stojant į ordiną buvo dvejonių brolis Adomas neslepia. „Buvo ir apsisprendimų jau nebestoti pas brolius. Susipažinau su viena mergina. Tada iškart automatiškai tas klausimas iškyla. Tik kažkaip labai greitai išsisprendė, nes nebuvo jokios bendros kalbos. Susitarėme, kad neverta tęsti santykių“, – juokiasi jis.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Panaši dilema, sako jaunas vyras, iškilo ir kai būdamas broliu Adomas įsimylėjo. „Tai nebuvo klausimas, ar aš gerai darau. Šiai dienai irgi būna visokių sunkumų, nesusipratimų brolijoje, bet tas klausimas ar tikrai verta nebekyla.

Jau po to, kai gyvenau konvente ir vėl iš naujo įsimylėjau, tai tada tik klausiau už ką aš apsisprendžiu: ar už šitą gyvenimo būdą, ar renkuosi būti su ta mergina ir kurtume šeimą ir panašiai. Dvejonių dėl prasmės nebuvo“, – atvirai sako vienuolis.

Brolis Adomas pats save nustebino, kai ryžosi apie simpatiją papasakoti broliams. „Galvojau, kad viskas – jeigu aš pasakysiu, tai turiu palikti šitą gyvenimą ir išeiti. Bet brolių reakcija buvo visai kitokia.

Kai išvažiavau į Italiją ir visi jausmai buvo stiprūs, kėlė daug skausmo, nes palikau visą savo gyvenimą ir santykius Lietuvoje, tai nuėjau pas savo magistrą“, – pamena vienuolis.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Magistras, paaiškina jis, yra vyresnysis brolis, kuris yra atsakingas už jaunesniuosius ordino narius. Vaikinas sako, kad magistro reakcija jį nustebino. „Tai jis sako: ir ką tai sako tau apie tave patį? Man tai buvo taip nuostabu, visai ne iš tos pozicijos. Jis nerėmė manęs prie sienos, nesakė dabar turi apsispręsti. Jis tiesiog kvietė į savo vidinius apmąstymus, kad aš stengčiausi pats save suprasti.

Patarimas būtų, kad daugiau nesistengti vien valia, ar ne, aš pasiryšiu, pajėgsiu vien valios pastangomis tą padarysiu, bet daugiau stengtis būti sąmoningam, žiūrėti, kas tavoje viduje vyksta. Ko šiandien labai trūksta. Man atrodo, kad mes esame labai išsiblaškę gyvenime“, – pastebi pašnekovas.

Stereotipai apie vienuolius

Vienuolių pranciškonų gyvenimo ritmą, sako brolis Adomas, numato bendruomeninių maldų laikas. Laisvalaikiu, pasakoja pašnekovas, vienuoliai bėgioja, susitinka su žmonėmis, mokosi. Pats Adomas sako, kad irgi mėgsta bėgioti, taip pat skaito knygas (mėgstamiausia – Žiedų valdovas) bei drožinėja iš medžio. Tačiau, pastebi jis, didžiausias poilsis tai kartu leisti laiką su broliais.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiteirauju, ar vienuolis galėtų nuvykti į kokį tais muzikos festivalį, jei norėtų. Brolis Adomas nusijuokia ir patikina, kad taip – svarbu, kad veikla neprieštarautų bendroms moralės normoms.

„Turbūt pats stipriausias stereotipas, kad vienuolis yra tas, kuris atsiskiria nuo pasaulio, užsidaro celėje, meldžiasi visą dieną. Tereikia su žmonėmis susitikti asmeniškai ir jie labai greitai pamato, kad mes toje celėje būname mažai laiko. Daugiausiai būname su žmonėmis“, – atvirauja brolis Adomas.

Kitas labai gajus stereotipas, nusijuokia Adomas, tai, kad vienuoliai turi daržą. Brolis patikina, kad Italijoje ši praktika dar tikrai taikoma, tačiau Vilniaus širdyje esanti Bernardinų bažnyčia neturi žemės lopinėlio, kuriame galėtų auginti vaisius ir daržoves.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Brolis Adomas pasakoja, kad nuo kitų ordinų bernardinai skiriasi tuo, kad visada buvo žmonių ordinas. „Mes esame keliaujantis ordinas, dar vadinamas elgetaujančiu ordinu. Nuo pat pradžių pranciškonai buvo žmonių broliai. Dalyvaujame, kviečiame žmonės, būname šalia jų“, – tikina pašnekovas.

Kartais gatvėje tampa taikiniu

Pasiteirauju, kokiais klausimais į vienuolius dažniausiai kreipiasi žmonės. „Man atrodo, kad didžioji dalis žmonių kreipiasi tada, kai jiems yra kažkas blogai. Jie dažnai nesupranta kas yra blogai, kodėl. Stengiamės padėti, kalbamės, padedame susiprasti. Būna žmonės kreipiasi dėl pagalbos: ištiko bėda, kažko trūksta. Labdarystė yra svarbi mūsų veikla. Būna, kad žmonės ateina bandydami suprasti, o kas čia mes esame, ką darome. Bet tai retai būna“, – atsako bernardinas.

Adomas Vyšniauskas
Adomas Vyšniauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Sunkiausia, pastebi brolis Adomas, yra bendrauti su žmonėmis, kurių pirminis nusistatymas yra „ne, nelyskit prie manęs“. „Tų reakcijų būna įvairių, bet įvyksta kontaktas, kad ir neigiamas. Kai turi progą su žmogumi kalbėtis akis į akį, tai jis kitoks. Ta neigiama reakcija ko gero yra nuoširdi, nes žmogui kažką reprezentuojame. Esame bažnyčios žmonės. Visos su bažnyčia susijusios patirtys, jos iškart žmogui sugrįžta.

Bet per tą asmeninį santykį daug neigiamų dalykų tirpsta, todėl, kad žmogus turi galimybę išsikalbėti. Jeigu dar mato, kad jo klausomasi, tai to sienos pradeda greiti griūti“, – pasakoja jaunas vyras.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai žmonės į jį reaguoja neigiamai, Adomas sako, kad to nepriima asmeniškai – juk žmonės jo nepažįsta. „Pirmas žingsnis yra eiti į dialogą su žmogumi, nepulti gintis, demonstruoti kovos menų, bet išgirsti ir pereiti į asmeninį santykį.

Kiekviena situacija būna skirtinga. Sunkiausia, kai žinai, jog eidamas į miestą esi šiek tiek taikinys, ypač tų, kurie prašo kažko. Tenka su tuo susitaikyti ir reaguoti pagal situaciją. Kartais tas poreikis būna tikras, tada galvoji kaip padėti. O kartais tai yra pasirinktas gyvenimo būdas“, – atvirai sako pranciškonas.

Tik 36 nariai

Ordino, kuriam tarnauja brolis Adomas, istorija yra labai spalvinga – per 800 gyvavimo metų būta ir gerų, ir labai blogų etapų. Pašnekovas sako, kad jį labiausiai intriguoja XII-XIV amžių aršios diskusijos dėl neturto klausimo bei šiandieninis ordino vaidmuo postmoderniame pasaulyje.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kaip mes šiandien dar save įsivaizduojame kaip pranciškonus? Nėra lengva. Jeigu mes atsiradome su Pranciškumi Asyziečiu, kuris buvo labai radikalus neturtėlis, atgailos žmogus, gyveno daug laiko nuošaliai, visas atsidavė maldą, tai šiandien mes esame labai stipriai įsitraukę į socialinius procesus. Kaip mes vis dar galime būti aktualūs, ar mes vis dar turime ką pasakyti šių laikų pasauliui? Man tai labai įdomu“, – sako brolis Adomas.

Pasiteirauju, kiek Lietuvoje yra pranciškonų. „Visas mūsų ordinas yra skirstomas į provincijas. Lietuvos provincija, kuri dengia Lietuvos teritoriją ir yra vienas konventas Toronte, ir vienas Jungtinės Valstijose. Mūsų yra 36 broliai, kurie yra davę amžinuosius įžadus. Turime du studentus, kurie su laikinaisiais įžadais ir turime du brolius vyskupus. Jie bažnyčios yra išimti iš mūsų bendruomeninio gyvenimo, bet jie yra pranciškonai, nes davė įžadus ir savo gyvenimą paskyrė ordinui.

36 yra labai mažai. Mes išvis esame žemiau minimalaus skaičiaus, kuris sudaro provinciją, turėtų būti 40”, – sako pašnekovas. Jei ir toliau šis skaičius mažės, brolis Adomas mano, kad teks galvoti apie susijungimą su kita provincija. Tačiau vienuolis džiaugiasi, kad Lietuvoje žmonės dar vis domisi bei nori tapti pranciškonais.

Pamilo dukart, bet vis tiek pasirinko vienuolio kelią: pokalbis su jauniausiu Lietuvos broliu pranciškonu
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos pranciškonų tradicijoms, sako brolis, daug įtakos turėjo ir šalies istorija. „Lietuva yra neišvengiamai pažymėta ir pasaulinių karų, ir sovietinio laikotarpio. Aišku, tai labai pakeitė ir pranciškonų veidą, kokią mes turime laikyseną praktinio gyvenimo atžvilgiu. Italijoje tradicija yra nenutrūkusi per 800 metų, broliai vis dar labai stipriai akcentuoja konvento gyvenimą. Ritmas yra labai aiškus, 90 proc. tavo gyvenimo vyksta konvento ritmu.

Lietuvoje tai jaučiasi daug mažiau, nes daug didesnis poreikis yra asmeninio santykio. Kiekvienas brolis veikia pagal savo stilių. Mes suprantame, kad asmeninė laisvė veikti yra vaisinga. Net ir nesistengiame stipriai akcentuoti, kad viską turime daryti kartu“, – sako pašnekovas.

Taip yra todėl, sako brolis, nes buvo laikas, kada ordino nariai negalėjo gyventi kaip bendruomenė. „Vienintelė bažnytinė institucija, kurią Sovietų Sąjunga toleravo buvo diecezija: vyskupija, seminarija, paprasta kunigystė. Buvo daug brolių, kurie būdami kunigais slapta davė įžadus, bet nei jie galėjo kartu rinktis, nei deklaruoti, kad jie yra ir broliai pranciškonai, nes būtų buvusios sankcijos“, – ordino istorija dalinasi vienuolis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(20 žmonių įvertino)
4.4500
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į teisiamųjų suolą sėdęs vyras teisinosi norėjęs padaryti staigmeną mylimajai: grėsė 10 metų kalėjimo (17)

Dovanos mylimajai ieškojęs vyras tikino nė nenutuokęs, kad už ją teks sėsti į teisiamųjų...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (367)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Jasikevičius – apie „kažkaip išstenėtą“ pergalę, bemiegę Davieso naktį ir atletą Milaknį (68)

Iki penktadienio Podgoricos „Budučnost“ (6/17) svečiuose vidutiniškai pralaimėdavo 19...

Žmogaus kūnas – pilnas paslapčių: faktai, kurių apie save greičiausiai net nežinojote (30)

Žmogaus organizmas – unikali ir galinga cheminė laboratorija, kurioje vykstančius procesus...

Orai: šaltis palieka Lietuvą (10)

Po ramios, tačiau šaltos šeštadienio nakties, dieną orai po truputį pradės keistis. Permainas...

Adomaičio atsakas į olandų pyktį dėl Seibučio baudos metimų: tokios taisyklės (2)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Amsterdame iššvaistė 15 taškų pranašumą, tačiau išsaugojo...

Anglijoje 14-metę lietuvę išprievartavęs ir nužudęs paauglys išgirdo teismo nuosprendį (72)

Praėjusių metų balandį žiauriai nužudytos ir išprievartautos 14-metės lietuvaitės žudikas...

Buvęs teisingumo ministras apie korupcijos skandalą: suėmimu akivaizdžiai yra piktnaudžiaujama (357)

Teisėsauga šią savaitę įtarimus dėl korupcijos pareiškė aštuoniems skirtingų teismų...

Sostinėje partrenkta pėsčioji, medikai kovoja dėl moters gyvybės (28)

Vėlų penktadienio vakarą policijos pareigūnai ir medikai skubėjo į įvykį Ozo gatvėje....

Olandų šturmą atlaikiusi Lietuvos rinktinė užsitikrino pirmąją vietą (53)

15 taškų persvarą iššvaisčiusi Lietuvos rinktinė (10-1) iškovojo eilinę pergalę atrankoje į...