aA
Europoje yra 5 vietovės, kuriose Mergelės Marijos apsireiškimas yra oficialiai pripažintas katalikų bažnyčios – Šiluva Lietuvoje, Fatima Portugalijoje, Čenstakava Lenkijoje, Sarovas Rusijoje bei Lurdas Prancūzijoje. Pastarasis yra tapęs Europos pamaldumo Mergelei Marijai simboliu ir Lietuvoje galima rasti virš 54 Lurdo kopijų. Į vienos tokios kopijos atidarymą suplūdo net virš 25 tūkstančių žmonių.
Lurdas
© Shutterstock

Pripažino stebuklą

Keliaujant po Lietuvos vieškelius nėra nieko keista išvysti šalikelėje vieną ar tris kryžius, tačiau, pasirodo, nesudėtinga rasti ir Prancūzijos Lurdo kopijų – bene garsiausios jų yra Palangoje, Plungėje ir Kretingoje.

Lurdo istorija prasideda 1858 metais, kai prie upelio šlaito esančioje oloje keturiolikmetei piemenaitei Bernadetai Subiru apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Per trumpiau nei metus Švč. Mergelė Marija mergaitei apsireiškė net 18 kartų ir visada toje pačioje vietoje – uolos grotoje.

Esą Bažnyčios atstovai manė, kad piemenaitė viską prasimano: Bernadeta buvo ilgai kamantinėjama, apklausiama, tačiau kol Bažnyčia vykdė savo tyrimą, vis gausėjo pareiškimų, kad ligoniai pasveiko apsilankę prie olos grotų. Galų gale Bažnyčia oficialiai pripažino Lurdo stebuklą.

Į Prancūzijoje esantį Lurdą kasmet suplūsta apie 6 milijonus piligrimų. Viena iš jų – Renata (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Kelionė į Lurdą, pasakoja Renata, buvo jos pirmoji.

„Lankiausi ten vieną kartą prieš 15 metų. Dar mokiausi mokykloje. Tai buvo mano pirmoji piligriminė kelionė. Spontaniškai viskas vyko – norėjau kažką pamatyti, kažkur nuvykti. Man pasiūlė važiuoti, pati pinigų užsidirbau“, – pamena pašnekovė.

Lurdas
Lurdas
© Shutterstock

Pasiteiravus, koks įspūdis apsilankius Lurde, moteris neslepia, kad jautė begalinį Dievo artumą.

„Ten daugybė ligonių, kurie atvažiuoja, tikisi stebuklo, nori patekti prie šaltinio, tikisi, kad galbūt Dievas juos išgydys. Jaučiasi Marijos motiniškas artumas. Marijos titulas – ligonių sveikata. O šalia yra net trys bažnyčios pastatytos“, – sako Renata. Žmonių Lurde būna tiek daug, pastebi ji, kad tenka net eilėse laukti.

Lankėsi net Smetona

Mažai kam žinoma, tačiau Lurdo kopijų Lietuvoje daugiau nei 54. Renata tikina, kad tai nuostabi iniciatyva. „Tai nuostabus ženklas, žmonės gali melstis, ne visi pajėgia per savo gyvenimą nuvykti į šventą vietą“, – įsitikinusi piligrimė.

Tikriausiai didžiausią Lurdo kopiją galima išvysti Kretingoje. Čia, sako gidė Diana Jomantienė-Jonaitienė, Lurdas atsirado tarpukariu. Iniciatyvos, pasakoja gidė, ėmėsi garsus brolis pranciškonas Augustinas Dirvelė.

Diana Jomantaitė-Jonaitienė
Diana Jomantaitė-Jonaitienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Aišku, kopija nėra iš uolų kaip tikrasis Lurdas, bet pastatyta iš akmenų, kurie buvo surinkti iš aplinkinių žemių. Taip pat buvo panaudoti akmenys iš buvusios vienuolių vyno daryklos. Nugriovė vyno daryklą ir iš akmenų pastatė Lurdą“, – juokiasi Diana.

Anot jos, kai vyko Lurdo atidarymas ir pašventinimas, dalyvavo net kelios dešimtys kunigų, pasirodė ir tuometinis prezidentas Antanas Smetona. „Suvažiavo 25 tūkstančiai maldininkų. Iš visos Lietuvos žmonės važiavo traukiniais, vežimais į iškilmes, tai buvo didžiulis įvykis“, – sako gidė.

Okupantams Lurdas nerūpėjo

Sovietinės okupacijos metais, teigia Diana, Kretingos Lurdas itin nukentėjo. „Tai buvo savotiškas šiukšlynas, sunaikintas čia buvęs altorius. Šiai vietai nebuvo rodoma jokia pagarba, nors skulptūras sugebėjo išgelbėti“, – sako kretingiškė.

Į šią šventą vietą Prancūzijoje plūsta viso pasaulio ligoniai: Lietuvoje tokių turime net 54
© DELFI / Kiril Čachovskij

Skulptūros prasitaria ji, buvo pargabentos iš užsienio. Šalia tikrojo Lurdo teka upelis, tikima, kad jo vanduo gali padėti ligoniams. Diana tikina, kad būtent iš to šaltinio į Kretingoje esantį Lurdą buvo atgabentas vanduo. Tačiau, sako Diana, sovietinės okupacijos metais niekam tai nerūpėjo – Lurdas buvo tapęs moksleivių parūkymo vieta.

„Vėliau, jau nepriklausomybės metais, Lurdas buvo pradėtas tvarkyti. Daug metų čia prasidėdavo rugsėjo 1-oji. Aš pati baigiau šią mokyklą. Čia diplomą atsiėmiau. Kai vyksta iškilmės, grotos yra atidaromos“, – sako Diana.

Gidė prasitaria, kad Lurdas jai asocijuojasi su geriausiais mokyklos metais. „Kretingiškiams, visų pirma, tai yra šventa vieta pasimelsti. Tikrai matau čia ateinančių žmonių: ar ant suoliukų priklaupusių, ar atsisėdusių. Jie būna ramybėje. Jaunieji šią vietą išnaudoja fotosesijoms. Kiekvienas atranda savo Lurdą“, – teigia Diana.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Kitas žymus Lurdas yra Palangoje. Kaip nurodo rašytiniai šaltiniai, Lurdą įrengė žmonos paskatintas grafas Feliksas Tiškevičius, XIX amžiaus pabaigoje. Kaip teigiama 1932 metų „Bangos“ žurnale, grafui tuometinė valdžia buvo nepalanki. Esą „rusai, tiesdami nagus į Pabaltę“ suprato, kad tikslams maišo katalikybė, tad visaip stengėsi, kad Lurdo nebūtų. Tačiau Lurdą vis dėlto grafui pavyko įrengti ir jį dar galima aplankyti šiandien.

Europietiško pamaldumo simbolis

Anot brolio pranciškono Alvydo Virbalio, Lurdo kopijų tikslas – skatinti pamaldumą mergelei Marijai.

„Lurdas yra kaip paskata. Mums krikščionims, katalikams reikia regimų priemonių, kurios mus skatintų prašyti Dievo motinos užtarimo. Lurdas – regima vieta, kurioje galima atsiklaupti, melstis“, – teigia pranciškonas.

Į šią šventą vietą Prancūzijoje plūsta viso pasaulio ligoniai: Lietuvoje tokių turime net 54
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tai, kad Lietuvoje tiek daug Lurdo kopijų, įsitikinęs A. Virbalis, liudija lietuvių pamaldumą. „Ne veltui Lietuva yra atiduota Dievo motinos Marijos globai. Daugiausiai Lurdų atsirado tarpukaryje ir tai liudija ypatingą pamaldumą, kuris buvo tuo metu. Žinoma, tarybiniais metais viskas buvo sugriauta, uždaryta, suverstas, paniekinta. O dabar vėl vyksta pamaldumas, šventės. Galiu drąsiai pasakyti, kad prie Kretingos Lurdo mes švenčiame ne tik liturginės šventės, bet ir gimnazijos“, – sako brolis A. Virbalis.

Anot jo, Lurdai yra būdingi Europai. „Jei nuvyktume į Šiaurės Ameriką, tai ten yra Gvadelupė. Pamaldumas mergelei Marijai reiškiasi per Gvadelupės miestą. Simboliai priklauso nuo regiono. Lurdas yra daugiau Europos šaknys“, – teigia brolis pranciškonas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
4.3833
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (3)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Tėvą nustebino mokyklos klausimynas vaikui: renka statistiką apie pinigus, darbus ir namuose esančius daiktus (461)

„Ar Tavo namuose yra indaplovė?“ – tai tik vienas iš klausimų, į kuriuos turi atsakyti...

Po įspūdingos Zelenskio pergalės – pirmosios reakcijos iš Maskvos (1197)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sekmadienį pareiškė, kad...

Gydytoja įspėja: šio maistinio elemento perdozavimas dar pavojingesnis už trūkumą (14)

Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų – tai kretinizmas, pažeistos...

Kaip atrodė Velykos vienu sunkiausių laikotarpių Lietuvoje? (8)

Šv. Velykos – didžiausia religinė šventė kiekvienam krikščioniui. Nors mūsų laikais...

Kas žinoma apie sprogimus Šri Lankoje: pareigūnai įvardino kaltininkų grupuotę, aukų skaičius toliau auga sužeista 500 (9)

Virtinės Velykų dieną surengtų pražūtingų sprogdinimų nusiaubtą Šri Lanką pirmadienį...

Kęstutis Girnius. Seimas privalėjo tirti LRT (135)

Antradienį Konstitucinis teismas (KT) pradėjo nagrinėti Seimo narių grupės prašymą...

Apgaulingos išvaizdos pusryčiai tiems, kurie nemėgsta kiaušinių (7)

Nors per Velykas įprasta valgyti mėsos ir kiaušinių patiekalus, šis netikėtas užkandis jus...

Girtų britų linksmybėms ir vėl nebuvo ribų: šiemet apgulė ne tik gatves bei klubus, bet ir paplūdimius (88)

Iš britų (ne)mokėjimo linksmintis juokiasi ne tik vietinė, bet ir užsienio spauda: kasmet per jų...