aA
Daugelį metų Lietuvoje sėkmingai kovojo su pagonybe, reformacija, o vėliau buvo kankinami ir gyvi užmūryti laidojimo kriptoje – tokia Kretingos bernardinų vienuolių istorija.
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

1610 metais buvo baigtos Kretingos bernardinų vienuolyno statybos. Tai bene vienas iš įspūdingiausių vienuolynų kompleksų Lietuvoje. Kodėl jis buvo įsteigtas Žemaitijoje bei kokią žiaurią istoriją lemia vienuolyno sienos kalbamės su istoriku Juliumi Kanarsku.

Krikščionybės kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Ypač gūdžioje Žemaitijoje. Kaip pasakoja J. Kanarskas, XVI amžiaus viduryje Žemaitijoje išplito protestantiškoji reformacija, o labiausiai – liuteronybės idėjos. Anot jo, nemaža dalis žemaičių, stebėdami krikščionių tarpusavio nesutarimus, grįžo prie tėvų ir senelių puoselėto pagonių tikėjimo bei atgaivino senąsias pagonių šventyklas.

Deivės Mildos šventė / V. Balkūno nuotr.
Deivės Mildos šventė / V. Balkūno nuotr.
© Neries regioninio parko nuotr.

„Pasak vyskupo Motiejaus Valančiaus, ant Alkos kalno prie Salantų ir ant Birutės kalno Palangoje pagonys įsirengė aukurus ir pradėjo deginti aukas dievui Perkūnui“, – apie tuometinius mūsų protėvių papročius sako J. Kanarskas.

Kaip teigia istorikas, supratusi reformacijos grėsmę, Katalikų bažnyčia ėmėsi kontrreformacijos: daugiau dėmesio skyrė žmonių švietimui ir katekizacijai gimtąja kalba. Tokių veiksmų buvo imtasi ir Žemaitijoje – būtent todėl šiandien Kretingoje yra vienas įspūdingiausių vienuolynų kompleksų Lietuvoje.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Kada ir kodėl broliai bernardinai atvyko į Lietuvą?

– Žemaičių vyskupu 1576 m. tapęs Merkelis Giedraitis ragino Žemaičių seniūnijos didikus statyti naujas katalikų bažnyčias, siuntė į jas misijoms ir pastoraciniam darbui kunigus. Į vyskupo raginimą atsiliepė ir Kretingos dvaro savininkas, Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Jis uždraudė savo pavaldiniams bendrauti su protestantų kunigais misionieriais, Kretingos kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją bažnyčią, o įkurtos parapijos dvasiniu gyvenimu rūpintis pakvietė brolius bernardinus.

Bernardinai kartu su jėzuitais garsėjo kaip uolūs katalikiškosios reformacijos idėjų platintojai, aktyviai kovoję su protestantizmu. Jonas Karolis Chodkevičius labai pasitikėjo jais, bent vienas bernardinų kunigas lydėdavo didįjį karvedį kelionėse ir į mūšius. Istorija liudija, kad labiausiai Jonas Karoli Chodkevičius pasitikėjo garsiu bernardinų pamokslininku Andrejumi Grondskiu, kuris pamokslus Kretingos bažnyčioje sakė išlydint amžinybėn grafo žmoną Sofija ir sūnų Jeronimą Krizostomą.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Manau, kad pasitikėjimas bernardinais ir bendravimas su jų kunigais nulėmė grafo Jono Karolio Chodkevičiaus sprendimą, įkurdinti šalia Kretingos dvaro bernardinų vienuolyną ir bažnyčią. Tai buvo karvedžio padėka Aukščiausiajam už globą 1601 m. Koknezės mūšyje, kurio metu jis su didžiuoju Lietuvos etmonu Kristupu Mikalojumi Radvila Perkūnu sumušė švedų kariuomenę. Tautosaka mena, kad Jonui Karoliui Chodkevičiui po mūšio apsistojus pamėgtame Kretingos dvare, ant ąžuolo, po kuriuo jis ilsėjosi, nutūpė baltas balandis – Šventoji Dvasia, paliepęs pastatyti Kretingoje bažnyčią.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Galbūt yra užfiksuota, kaip į atvykusius brolius reagavo vietiniai gyventojai?

– Mūsų rašytiniai šaltiniai, pasakojantys apie XVII amžiaus pradžios įvykius, yra negausūs. Iš tų nuotrupų, kurias pavyko rasti, yra žinoma, kad 1602 metais Kauno bernardinų vienuolyno gvardijonas Andrejus Grondskis į Kretingą išsiuntė 10 vienuolių.

Brolių bernardinų misijos pradžia buvo vaisinga: tais pačiais metais į Katalikų Bažnyčios glėbį sugrįžo arba katalikų tikėjimą prisiėmė 4 evangelikai liuteronai ir 13 evangelikų reformatų. Bernardinų misionierių paskatinti, į Kretingą katalikybės priimti atvykdavo šeimos ne tik iš Kretingos valsčiaus, bet ir iš kaimynystėje buvusių Livonijos ir Prūsijos kunigaikštysčių.

Jono Karolio Chodkevičiaus sumanymu bernardinų vienuolynas Kretingoje turėjo tapti priešakine katalikybės tvirtove protestantiškosios Prūsijos kunigaikštystės pasienyje. Todėl 1603 m. gruodžio 10 d. jis išdavė privilegiją, kuria paskyrė žemės sklypą mūrinio vienuolyno ir bažnyčios statybai, o dvaro vietininką įpareigojo pradėti paruošiamuosius statybos darbus. Suvežus statybines medžiagas, 1605 m. buvo išlieti vienuolyno pamatai, tačiau dėl karų su švedais statyba užtruko.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Ar tiesa, kad broliams teko kovoti su užsilikusiais pagonybės papročiais?

– Pagrindinį dėmesį mažesnieji broliai skyrė kovai su protestantizmu. Laikas nuo laiko periferijoje vienokiu ar kitokiu pavidalu atgimstanti pagonybė nekėlė didelio pavojaus katalikų bažnyčiai. Jau tuo metu buvo aišku, kad nusilpusi pagonybė yra ties išnykimo riba, todėl vis dar pasitaikančių pagoniškų papročių ir tradicijų bandyta atsikratyti administracinėmis priemonėmis, liaudiškai sakant, „per kišenę“.

1636 metų Mykolo Sapiegos administracinis nurodymas liudija, kad nemaža dalis parapijiečių buvo formalūs krikščionys, kurie garbino įvairius pagoniškus dievus, laumes, kaukus, perkūną, mirusiųjų vėles, bendravo su žymiais, raganiais ir burtininkais, mirusius artimuosius laidojo ne kapinėse, o miškuose ar laukuose šalia pagoniškų kapinynų.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Siekiant atsikratyti užsilikusių pagonybės apraiškų, visiems parapijiečiams buvo griežtai įsakyta kiekvieną sekmadienį ir šventadienį lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, pasninkauti, krikštyti vaikus, pranešti klebonui apie sunkiai sergančius namiškius, pasirūpinti paskutinio patepimo suteikimu mirštančiam giminaičiui, o mirusiuosius laidoti tik kaime veikiančiose krikščioniškose kapinėse. Šiam nurodymui nusižengusiems asmenims grėsė didelės piniginės baudos, kurias prasikaltusieji turėjo mokėti bažnyčios iždui.

– Galbūt yra šaltinių, kaip atrodė tuometinis brolių gyvenimas Kretingos vienuolyne?

– Išsamesnių ir konkrečių duomenų apie bernardinų gyvenimą Kretingoje neturime. Vienuoliai gyveno gan uždarai, neviešindami savo kasdienio gyvenimo ir buities. Laikantis klauzūros, pasauliečiai į vienuolyną nebuvo leidžiami.

Pagrindinė bernardinų kunigų pareiga buvo malda, tarnystė Dievui, misijos, pastoracinis darbas parapijoje. Bernardinai taip pat išlaikė parapinę mokyklą, kurioje nuolat dirbo pora kunigų. Ūkinius darbus atliko kunigų luomui nepriklausę broliai darbininkai. Šiai vienuolių kategorijai priklausė ekonomas, virėjas, meistras, daržininkas, darbininkai ir pan.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Vienuolyno pastatus ir sodą juosė aklina, dviejų metrų aukščio akmenų mūro siena, patikimai saugojusi nuo smalsių pašaliečių akių.

Bernardinų pagalbiniam ūkiui priklausė 19 pagalbinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų: svirnas, ledainė, arklidės su daržinėmis, tvartai su ratine po vienu stogu, daržinė, paukštidės, sandėliai, bravoras (vyno darykla), kiaulininkas, palivarko administracinis pastatas, skalbykla, vargonininko namas, parapinė mokykla ir pan. Vienuolynas valdė apie 80 hektarų žemės, kuri driekėsi abipus Dopulčio upelio.

– Kaip atrodė Kretingos vienuolynas ir ką patyrė broliai Šiaurės karo metu? Ar tiesa, kad švedai dalį brolių užmūrijo sienose?

– Nesibaigiantys Lietuvos ir Švedijos karai pridarė bernardinų vienuolynui didžiulių nuostolių. Ypač skaudi buvo Šiaurės karo pradžia. Švedams artėjant, vertingiausius daiktus ir liturginius reikmenis bernardinai išvežė į kaimyninę Klaipėdą, o mažiau vertingus paslėpė vienuolyne.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Apie 1704 m. švedų kariniam daliniui užėmus Kretingą, kareiviai išmušė tvirtas vienuolyno duris ir plėšė viską, kas buvo belikę. Pasakojama, kad penki broliai bernardinai bandė pabėgti, tačiau švedai už tvenkinio juos pagavo ir nužudė. Po karo jiems atminti kretingiškiai pasodino penkias pušele, kurios užaugusios davė vardą Pušyno gatvei.

Vienuolyne likusius bernardinus švedai kankino reikalaudami išduoti vienuolyno brangenybių slėptuvę, o jiems atsisakius tai daryti gyvus užmūrijo vienuolių laidojimo kriptoje po bažnyčia. Šiandien šiuo įvykius mena bažnyčios dešiniosios navos gale eksponuojamos senosios vienuolyno durys, kuriose matosi švedų kareivių kirvių žymės. Vienuolių laidojimo kripta klaipėdiškių geradarių Bronės ir Vytauto Paulių lėšomis mūsų laikais buvo restauruota, bernardinų palaikai perlaidoti centrinėje jos dalyje, o kaukolės sudėliotos virš kapo pastatytame ir stiklo mozaika puoštame altoriuje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(187 žmonės įvertino)
4.2995
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Mūšis dėl pirmojo sezono trofėjaus: „Rytas“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (51)

Kova, kuri tęsiasi per amžius. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ stoja į mūšį dėl...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (141)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (2)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (7)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...

Užkalnis: šią vietą išgelbėjo kiaušiniai (105)

Buvo laikai, kai Zoe’s Odminių gatvėje Vilniuje, su vaizdu į Katedrą buvo gero gyvenimo...

LKL snaiperio titulą laimėjęs Gecevičius prisipažino – kamuolio rankose nelaikė penkias dienas (5)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstantį „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Asmik Grigorian atlikta jautri operacija: niekada nesupratau fakto, kodėl visi tai slepia (4)

Balandžio 29 d. bus paskelbti tarptautinių operos apdovanojimų laureatai. Operos solistė iš...

Įspėja dėl netikrų Europos draugų: tokio „egzorcizmo“ nesupras ir Baltijos šalys (195)

Kokį vaidmenį Europos Sąjungoje turėtų vaidinti nacionalinė valstybė? Ieškant atsakymo į šį...

Netyčinė „geltonųjų liemenių“ judėjimo auka: protestai sudavė smūgį žiniasklaidai (25)

„Geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijos naujienų transliuotojų sutinkami...