Seną keičiame nauju
Vilniaus universiteto tyrėjas ir energetikos specialistas dr. Andrius Kažukauskas elektros rinkos liberalizavimą Lietuvoje lygina su seno, bet vis dar gerai važiuojančio, „žiguliuko“ pakeitimu į modernesnį automobilio modelį.
„Mes, kaip vartotojai, esame pripratę prie savo „žiguliuko“: jis savas, viską apie jį žinome ir suprantame. Laikui bėgant, technologijos keičiasi, atsiranda naujos galimybės vartotojui. Kuo vėliau atidedame sprendimą pakeisti senąjį automobilį į modernesnį, tuo aiškesni ir svaresni tampa naujesnio automobilio privalumai. Tas pats su naujuoju mažmeninės elektros energijos rinkos modeliu. Mes dabar žinome dar daugiau apie mažmeninės rinkos liberalizacijos pliusus ir minusus iš ankstesnių Europos Sąjungos šalių rinkų dereguliacijų patirties.
Pavyzdžiui, jau daugiau nei 20 metų Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos buitiniai vartotojai turi galimybę rinktis savo nepriklausomą tiekėją. Nuo 2007 metų Europos Sąjungos bendroji energetikos politika skatina konkurenciją elektros mažmeninėse rinkose, t. y., galimybę vartotojui pačiam pasirinkti elektros energijos tiekėją. Remiantis ankstesne šių ir kitų šalių patirtimi, šiandien galime drąsiai teigti, kad šis pokytis yra ir bus mums naudingas bei reikalingas“, – teigia dr. A. Kažukauskas.
Pagrindinis elektros kainų dereguliavimo tikslas yra atverti konkurencingą rinką, todėl dr. A. Kažukausko pasiteiravus, kokią vertę konkurencija tarp elektros tiekėjų gali atnešti galutiniam vartotojui, specialistas sako, kad naudos bus labai įvairios skirtingoms vartotojų grupėms.
„Didžiausią naudą pajus gyventojai, suvartojantys daugiausiai elektros energijos, gaminantys vartotojai ir šiaip aktyvūs vartotojai, kuriems nėra tas pats, kaip ir kur pagaminama jiems tiekiama elektros energija. Likusiems vartotojams šios naudos priklausys nuo to, ar vartotojai bus aktyvūs, renkantis nepriklausomus tiekėjus ir jų pasiūlymus“, – teigia pašnekovas.
Jam antrina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, kuris teigia, kad konkurencinga rinka vartotojams atvers kur kas platesnes pasirinkimo galimybes.
„Kiekvienas vartotojas yra skirtingas. Vieni suvartoja daugiau elektros dieną, kiti – naktį, dar kiti – ieško atsinaujinančių energijos šaltinių ir pan. Todėl, paprastai kalbant, elektros rinkos liberalizavimas leidžia vartotojui pasirinkti tą tiekėją, kuris labiausiai atitinka jo poreikius“, – aiškina M. Nagevičius.
Neaktyvūs gyventojai pralaimės
Kaip rodo ES šalių, kuriose elektros rinkos atvėrimas gyventojams įvyko anksčiau nei Lietuvoje, patirtys, būtent informacijos stoka buvo viena tų klaidų, kurios Lietuva nesiruošia kartoti.
„Ką aš pamačiau stebėdamas kitų šalių, kuriose jau yra liberalizuota rinka, pavyzdžius, tai, ypač pačioje pradžioje, vartotojai būna labai neaktyvūs, retai keičia tiekėjus. Lietuva tikrai pastebėjo tuos bloguosius pavyzdžius ir ėmėsi plačios informavimo kampanijos apie šiuos procesus. Mano akimis, gyventojai yra pakankamai gerai informuoti apie tai, kad keičiasi elektros rinka, tačiau jie nežino, ką pasirinkti. Ir tai yra normalu, nes viskas nauja, „nepačiupinėta“, o bent jau kol kas ir tiekėjų pasiūlymai yra daugmaž panašūs. Tačiau tai tik pradžia, ir ateityje mes neabejotinai turėsime daugiau pasirinkimo galimybių“, – teigia M. Nagevičius.
Dažnai klausimų su patarimais, kokį tiekėją rinktis, sulaukiantis Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sako, kad nepasirinkus tiekėjo iki numatyto etapo termino, vartotojas vienaip ar kitaip pralaimi.
„Tiems, kurie patenka į pirmąjį etapą, bet nelabai turi laiko analizuoti rinkos, patarčiau bent jau minimaliai pasiskaityti tiekėjų pasiūlymus ir pasirinkti tinkamiausiai atrodantį, nes blogiausias scenarijus laukia tų, kurie nepasirinks nieko. Jie kurį laiką galės naudotis garantiniu tiekimu. Tokiu atveju, prie sąskaitos už elektrą prisidės papildomas 25 proc. mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo rinkos kainos. Todėl pasirinkimas vienokiu ar kitokiu atveju turi būti atliktas. Baimintis dėl savo sprendimo tikrai nereikia, juk ateityje elektros tiekėjus bus galima nesunkiai keisti“, – sako M. Nagevičius.
Apie gyventojų vangumą, renkantis tiekėjus, kalba ir dr. A. Kažukauskas. Pasak jo, tam nemažos įtakos turi ir kartais sunkiai perprantamos tiekėjų sąlygos ir pasiūlymai.
„Nors tiekėjai siūlo vis įvairesnius pasiūlymus vartotojams, deja, kai kurie jų pasiūlymai nėra aiškūs ar lengvai prieinami vartotojams. Žinoma, sunku reikalauti iš tiekėjų ir inovatyvių, ir lengvai palyginamų pasiūlymų. Manau, kad pati rinka sukurs sprendimus, kurie pakankamai paprastai leis palyginti tiekėjų pasiūlymus ar elektros rinką reguliuojančios tarnybos, remdamosi kitų šalių pavyzdžiais, galėtų sukurti platformas, kuriose vartotojai galėtų palyginti siūlomas tiekėjų elektros kainas ir sąlygas. Tai vartotojui padėtų lengviau susigaudyti vis tankėjančiose pasiūlymų džiunglėse“, – sako energetikos specialistas.
Nepasirinkusieji – už elektrą mokės daugiau
Vienas aktualiausių klausimų gyventojams – kaip elektros rinkos liberalizavimas turės įtakos galutinei elektros kainai? Šioje vietoje, kalbinti ekspertai išskiria du pagrindinius momentus: tiekėjų gausą ir gyventojų aktyvumą.
„Peržiūrėjus nepriklausomų tiekėjų standartinio plano vienos laiko zonos pasiūlymus ir palyginus juos su dabartiniu visuomeniniu elektros energijos tarifu, matoma, kad nepriklausomų tiekėjų kaina gali būti ir mažesnė ar yra iki 12 proc. didesnė nei reguliuojama visuomeninė kaina. Tai parodo, kad kol kas nereikėtų turėti aukštų lūkesčių dėl elektros energijos kainos mažėjimo artimiausioje ateityje“, – sako dr. A. Kažukauskas.
Visgi, kaip teigia M. Nagevičius, žiūrint į ilgalaikę kitų šalių praktiką, aktyviems vartotojams kaina už elektrą neturėtų kilti, o, galbūt, net ir sumažėti.
„Paprastai yra taip, kad tie vartotojai, kurie yra aktyvūs ir ieško geriausių pasiūlymų, sutaupo. Analizuojant rinką, lyginant paslaugas, įsigilinant į sąlygas, bendraujant su tiekėju tikrai galima pasiekti palankių rezultatų. Tačiau pasyviems ir plaukiantiems pasroviui – išlaidos už elektrą neabejotinai padidės. Blogiausias scenarijus – nepasirinkus tiekėjo, bus taikomas garantinis tiekimas, kuris natūraliai brangesnis, nes tai yra savotiška paskata rinktis tiekėją. Kitas scenarijus, kuris taip pat gali padidinti išlaidas už elektrą – vartotojas pasirinks tiekėją prieš tai nepaanalizavęs jo pasiūlymo ir tiesiog prašaus. Tačiau, kaip ir minėjau, tai yra mažesnė blogybė nei likti prie garantinio tiekimo“, – teigia M. Nagevičius.
Ir nors šiai dienai Lietuvoje dar sunku teigti, kaip iš tikrųjų elektros rinkos liberalizavimas turės įtakos galutinei kainai, viena yra aišku – dereguliacija suteikia pasirinkimo laisvę, kuri, kaip sako dr. A. Kažukauskas, skatina sveiką konkurenciją bei pažangą.
„Deja, šiandien dar nėra aišku, ar elektros energija atpigs visoms vartotojų grupėms. Kitų šalių patirtis yra įvairi: vienose šalyse buvo stebimas bendras elektros kainų kilimas, o kitose – tolygus kainų mažėjimas. Tačiau demokratijos bei rinkos ekonomikos transformacija po planinės sovietinės ekonomikos griūties taip pat nebūtinai reiškė mažesnių prekių ir paslaugų kainų. Visgi, vartotojo teisė rinktis, neiškraipyta konkurencija rinkoje, spartesnė technologinė pažanga yra vertybės, kurios yra sunkiai įvertinamos pinigine išraiška. Elektros rinkos dereguliacija užtikrina mūsų laisvę į teisingą, konkurencijos nulemtą kainą, o ne kainą, nuspręstą reguliuotojų, lobistų ir politikų kabinetuose“, – teigia ekspertas.