Nuo šių metų pabaigos visuomeninio elektros tiekimo paslauga nebebus teikiama per pastaruosius 12 mėnesių daugiau nei 5000 kWh suvartojusiems gyventojams. Tokių elektros vartotojų, visuomeninio tiekėjo skaičiavimu, Lietuvoje yra 98 375.Iš viso buitinių elektros vartotojų šalyje yra apie 1,66 mln., tad pirmoji grupė tesudaro 5,83 % visų sudarytų elektros tiekimo sutarčių. Tačiau šiai gyventojų grupei per pastaruosius 12 mėnesių prireikė 0,84 TWh elektros energijos, arba 28,5 % visos gyventojų per metus suvartojamos elektros. Tai reiškia, kad saujelė tiekėjų imsis konkuruoti dėl daugiau nei 40 mln. EUR vertės rinkos kąsnio.

Palyginti, 2018 m. visuomeninio tiekimo veiklą atskiriant nuo ESO skaičiuota, kad tai bendrovės pajamas sutrauks 100-120 mln. EUR per metus. Tiesa, elektros tiekimo gyventojams rinkos apimtis priklauso nuo kintančio elektros poreikio bei nuo to, kokias reguliuojamos kainos dedamąsias gyventojams nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 2020 m. pirmą pusmetį, palyginti su 2018 m., visuomeninio tiekimo elektros kainos viršutinė riba buvo paaugusi 33,2 %. Tikėtina, kad išaugo ir pyragas, dėl kurio dalies bus konkuruojama.

Kokių pasiūlymų galime tikėtis?

Apie tai, kokių pasiūlymų galime tikėtis yrant paskutiniam nenatūraliam monopoliui elektros sektoriuje, gali pasufleruoti į rinką jau žengę tiekėjai, bei kaimyninių šalių patirtys. Kaip jau esame kalbėję, elektros tiekimo kaina sudaro tik nedidelę dalį viso gyventojams taikomo elektros energijos tarifo. Todėl erdvės mažinti paslaugų kainą optimizuojant veiklą nėra daug, o tai darant pasiekti ryškų konkurencinį pranašumą – sunku.

Visgi, didžiausiame pavojuje optimizuojant veiklą atsiduria fiziniai paslaugų centrai. Konkurencija, tikėtina, taps postūmiu skaitmenizuotis – tiek pačioms bendrovėms, tiek mokyti tai daryti savo klientus.

Žalia energija – akivaizdžiausias papildomos vertės pasiūlymas aplinkosauga susirūpinusiam klientui. Tačiau tuo išsiskirti sunku. Be to, Lietuvoje veriantis vis naujoms galimybėms vartotojams patiems gamintis elektros energiją, akivaizdi ir šių veiklų sinergija. Estų „Enefit“ jau teikia hibridinį – supaketuotų paslaugų ir rinkos kainos pasiūlymą. Įsirengus tiekėjo saulės elektrinę, kuri įprastai montuojama drauge su išmaniuoju skaitikliu, nepasigamintą elektros energiją klientas gali įsigyti rinkos kaina.

Jau dabar galima rinktis ne vieną tiekėją, kuris tieks tik žalią elektros energiją, taip pat – elektros tiekimą fiksuota kaina. Pastaroji yra bene patogiausia elektros vartotojui, nes elektros kainų svyravymų rizika (rizika parduoti elektrą pigiau, nei ją įsigiji) lieka elektros energijos tiekėjui. Tiesa, tokiu būdu vartotojas negauna galimybės pasinaudoti palankia padėtimi, kai rinkoje elektros kaina smunka.

Pastarąja padėtimi geriausiai pasinaudoti leistų pasiūlymai elektrą įsigyti už didmeninę kainą, tikėtina, su tiekėjo marža. Tiesa, paslaugos efektyvumą mažina tai, kad kol kas retas namų ūkis yra įdiegęs išmanųjį elektros skaitiklį, leidžiantį registruoti elektros vartojimą kas valandą ar dažniau. Tačiau kaina gali būti skaičiuojama kas mėnesį. Tai yra, ji bus atnaujinama 6-12 kartų dažniau, nei reguliuojama kaina.

Bendros iniciatyvos

Visgi, labiau tikėtina, kad, užuot konkuravę kaina, tiekėjai vartotojams pasiūlys papildomų paslaugų. Latvijos „Elektrum“ Estijoje, bendradarbiaudama su draudimo bendrove „If Kindlustus“, elektrą perkantiems klientams siūlo draudimą nuo elektros tiekimo sutrikimų sukeltos žalos.

Galimas ir atvirkščias bendradarbiavimo variantas. 2017 m. „Lietuvos energijos“ įmonių grupės (dabar – „Ignitis grupės“) antrinė bendrovė „Geton Energy“ ėmė bendradarbiauti su „Lattelecom“ (dabar – „Tet“), Latvijos telekomunikacijų bendrove.

Pastaroji kartu su savo paslaugomis klientams pasiūlė ir elektros tiekimo paslaugą. „Ignitis“, nors teigia esantis atviras „deryboms dėl bendradarbiavimo galimybių“, oficialiai tokių planų Lietuvoje paskelbęs nėra. Nieko oficialaus nėra paskelbusios ir šalies telekomunikacijų bendrovės. Tačiau latviškas pavyzdys rodo, kad elektros tiekimo gali mėginti imtis ir kitos dideles klientų duomenų bazes valdančios bendrovės.

Demontuojant monopolį

Kaip ir kam pavyks patraukliau pateikti savo paslaugas klientams, geriausiai parodys laikas. Energetikos ministerijos atstovai yra užsiminę apie viltį, kad dėl vartotojų grumsis nuo 5 iki 10 elektros tiekėjų. Tačiau sektoriaus liberalizavimo sėkmės matavimo metodas nėra įamžintas įstatyme. Tikėkimės, procesui vykstant bus matuojamas vartotojų pirmasis, o taip pat ir vėlesni elektros tiekėjo pasirinkimai.

Sėkmingo rinkos liberalizavimo pavyzdžiu neretai pateikiama Estija. Sekant ja buvo sumodeliuota bent dalis lietuviškosios rinkos dereguliavimo programos. Estijoje visuomeninio tiekėjo rinkos dalis, liberalizavus rinką, per pusmetį sumažėjo iki mažiau nei trečdalio, o nepriklausomą tiekėją pasirinko pusė šalies vartotojų.

Tačiau estai rinką liberalizavo vienu ypu. Lietuvoje visuomeninio tiekėjo dalis rinkoje pagal planą mažės stabiliai ir palaipsniui – po trečdalį kasmet, trimis etapais. Visuomeninio tiekimo vartotojai neatsisakys, jiems elektros tiekimas visuomeninio tiekimo sąlygomis tiesiog bus nutrauktas. Suplanuotą etapų dydį gali pakoreguoti netikėtai gausiai nepriklausomo tiekėjo išėję rinktis, savo privalomos eilės nesulaukę gyventojai.

Galbūt kiek klaidina tai, kad visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ taps ir laisvos rinkos dalyviu „Ignitis“. Svarbu pastabėti, kad jis neišlaikys visuomeninio tiekėjo klientų tuo atveju, jei jie nepasirinktų nepriklausomo elektros tiekėjo. Jie atsidurs garantinio tiekėjo – ESO – rankose.

Pastarasis rodiklis – kiek gyventojų nepriklausomo tiekėjo nepasirinks – parodys, kaip sėkmingai programa vyksta. Idealiu atveju, garantinio tiekėjo klientu neturėtų likti niekas.