Kokia elektros rinka Lietuvoje yra šiandien? Ar galima sakyti, kad ji konkurencinga, pateisinanti tiek vartotojų, tiek tiekėjų lūkesčius?
Istoriškai, Lietuvos elektros rinka buvo reguliuojama valstybės, nustatant kainas ir sąlygas, kaip turi būti parduodama elektra. Įgalinti konkurenciją ir panaikinti monopoliją šioje srityje yra vienas iš įsipareigojimų ES. Tad pokytis įvyko dar 2010 m., kai į nereguliuojamą elektros energijos rinką pirmiausia įžengė verslas. Pokytis vyko pamažu ir laipsniškai, pradedant nuo didžiausių elektros vartotojų – verslo. Šiandien verslo segmente virš 90 proc. elektros įsigyjama rinkos sąlygomis iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Paskutinis konkurencijos įgalinimo etapas – buitiniai elektros vartotojai. Esame viena iš paskutinių valstybių ES narių, kuri to dar nepadarė. Estai ir latviai tą padarė dar 2013–2015 m. Nuo 2021 m. tą nuosekliai, per trejus metus, atliksime ir Lietuvoje.
Kas yra monopolinių visuomeninio tiekimo sąlygų atsisakymas? Kaip jis bus pritaikytas, kalbant apie elektros energijos tiekimą?
Visuomeninio tiekimo monopolinės sąlygos reiškia, kad iki šiol elektros tiekimu gyventojams, kaip tai numatyta įstatyme, rūpinasi tik visuomeninis tiekėjas, o elektros kainą ateities periodams skaičiuoja ir nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skaičiuojant kainą, VERT atsižvelgia į praeities elektros kainos biržoje svyravimus, kitus aspektus, t.y., rinkoje vystantys svyravimai vartotojus pasiekia su tam tikru vėlavimu Nuo 2021-ųjų VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (tik strateginių elektros tinklų išlaikymo kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems „Nord Pool“ elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis.
Kodėl yra reikalingi tokie pokyčiai?
Pokytis įgyvendinamas siekiant vieno tikslo, kad elektros rinkoje tiekėjams konkuruojant, vartotojas gautų konkurencingos rinkos teikiamą pasiūlymą, apimantį elektros kainą bei kitas paslaugas. Šiuo privalumu verslas naudojasi jau ne vienerius metus, tad natūralus pokytis ateina ir iki kiekvieno Lietuvos gyventojo, kai jis pats galės nuspręsti, iš ko ir už kiek pirks elektrą. Monopolinių visuomeninio tiekėjo sąlygų nuoseklus atsisakymas vyks pamažu ir bus įgyvendinamas trimis etapais, remiantis gerąja daugelio Europos valstybių patirtimi. Tokiu būdu bus užtikrinamas nuoseklus ir sklandus visų šalies gyventojų perėjimas prie naujų elektros energijos tiekimo sąlygų. Kiekviename etape atsidūrusiems gyventojams tiekėjai parengs individualius pasiūlymus.
Kuo šis procesas bus naudingas vartotojams, o kuo elektros tiekėjams?
Formaliai žiūrint, tiek vartotojai rinktis, o tiekėjai siūlyti – gali jau dabar. Tačiau ryškiausias pokytis turėtų įvykti, įstatymų leidėjui nusprendus sudaryti sąlygas ir suteikiant impulsą kurtis konkurencingai elektros rinkai. Apskritai kalbant apie būsimą pokytį, galima būtų pasitelkti analogiją, jau įvykusią telekomunikacijų ar bankų sektoriuose. Netolima praeitis rodo, kad atsisakius monopolijos, pavyzdžiui, Lietuvos telekomo, ir susiformavus konkurencingoms sąlygoms, operatoriai klientams pasiūlė daug naujų, kompleksinių pasiūlymų ar sprendimų. Lietuvos gyventojai, ko gero, patys galėtų paliudyti, kad ryškiausias pokytis įvyko bei pasijautė ne tik mobiliojo ryšio operatorių sferoje, bet ir bankų konkurencijoje, ypač jų paslaugų kokybės bei kainų pokyčiuose.
Kokios kitų Europos šalių, kuriose jau veikia šis mechanizmas, patirtys?
Ne tik Latvijoje ir Estijoje, bet beveik visoje Europoje valstybės nereguliuoja elektros mažmeninių rinkų, juo labiau – didmeninės rinkos, suteikdamos laisvę vartotojams ir pirkėjams patiems spręsti, iš ko pirkti elektrą. Patirtys labai skirtingos ir kiekvienoje šalyje kitokios, kurias lemia daugybė rinkos specifinių elementų, valstybės dalyvavimo šiame procese. Vienose šalyse vartotojai labai aktyviai naudojasi galimybe rinktis elektros tiekėją ir tą daro labai intensyviai, ne po kartą. Kitur pokyčiai buvo įgyvendinami lėčiau.
Pavyzdžiui, Švedijoje, 2016 metų duomenimis, elektros energijos tiekimo sąlygas persiderėjo apie 24 proc. namų ūkio vartotojų ir maždaug dešimtadalis namų ūkių pakeitė elektros energijos tiekėją. Čekijos mažmeninės elektros rinka yra viena liberaliausių, pasižyminti dideliu tiekėjų skaičiumi ir nedidele elektros kaina, lyginant su kitomis ES šalimis.
Čekijoje mažmeninės elektros energijos tiekimo liberalizavimas vyko palaipsniui, prasidėjo dar 1995 ir buvo pilnai įgyvendintas 2006 metais. Tais metais elektros energijos tiekėją pasirinko 5,5 milijono namų ūkių. Per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota daugiau nei du milijonai elektros tiekėjo keitimo atvejų.
Estijoje nuo elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo 2013 metais, vartotojams yra suteikta galimybė kiekvieną mėnesį keisti tiekėją. Estijoje nėra jokių apribojimų ar įkainių tiekėjo keitimo procese. 2013 metų balandį jau 72 proc. vartotojų buvo sudarę sutartis su mažmeniniais elektros energijos tiekėjais. 2014 metais 5 proc. namų ūkių keitė savo elektros energijos tiekėją. Taip pat, tais pačiais metais, daugiau nei 80 proc. vartotojų naudojosi mažmeninės elektros tiekėjų paslaugomis.
Kodėl Lietuvoje, palyginus, ilgai nebuvo įgyvendinta ši praktika?
Viena vertus, šis klausimas galėtų būti adresuotas ir įstatymo leidėjui, tačiau iš esmės ilgesnis pasirengimas leido įvertinti kitų šalių patirtį bei praktiką, išdiskutuoti sprendimus su suinteresuotomis grupėmis. Taip pat rinkoje atsirado daugiau nepriklausomų tiekėjų, kurie galės pasiūlyti konkurencingas paslaugas.
Galbūt, tenka išgirsti nepagrįstų, o gal ir pagrįstų baimių ar abejonių apie šį pokytį? Kas neramina žmones?
Visas procesas vyks tikrai nuosekliai, kaip ir minėjau – etapais, kad kiekvienas gyventojas turėtų laiko įsigilinti ir pasidomėti, kas ir kada vyks, kad turėtų laiko pasverti, palyginti, o galiausiai, pasirinkęs tiekėją, gautų tik jam pačiam tinkamiausią bei geriausią, lūkesčius atitinkantį, tiekėjo pasiūlymą. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad suprantant šio pokyčio svarbą ir aktualumą, ESO įgyvendins plačią visuomenės informavimo kampaniją, iš kurios kiekvienas Lietuvos gyventojas tikrai turėtų sužinoti apie šį svarbų kiekvienam mums pokytį. Sukurta ir speciali interneto svetainė – www.pasirinkitetiekeja.lt. Čia kiekvienas elektros vartotojas ras svarbią ir aktualią informaciją apie elektros tiekėjo pasirinkimo etapus, procedūras ir ką bei kada kiekvienas mūsų turės atlikti.
Kaip tam turi pasiruošti ir ką privalo žinoti gyventojai?
Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti gyventojai: niekur nereikia skubėti, verčiau nuosekliai, įsigilinus, priimti svarbius sprendimus. Kiekvieną gyventoją, kuris vartoja daugiausia ir patenka į 1-ąjį etapą – liepos mėnesį pasieks visuomeninio tiekėjo laiškas su informacija, kad jis patenka į pirmąjį etapą ir tai, kad jau nuo kitų metų sausio 1-osios elektros tiekimą gyventojui užtikrins nebe visuomeninis tiekėjas. Atitinkamai gyventojas galės svarstyti, kurį tiekėją pasirinkti. Tam, kad tiekėjai galėtų patys pateikti 1-ojo etapo klientams pasiūlymus ir konkuruoti dėl kiekvieno kliento, šių klientų vartojimo duomenys už paskutinius 12 mėn. bei kontaktinė informacija bus atverta (nebent gyventojas pareikštų nesutikimą) nepriklausomiems tiekėjams.
Tokiu būdu kiekvienas vartotojas galės gauti ir išsirinkti jam tinkamiausią pasiūlymą. Svarbiausia tą padaryti iki gruodžio 10 d., kad jau nuo sausio pradėtų galioti nauja sutartis su pasirinktu tiekėju. Be abejo, gyventojas ir pats gali susirasti jam tinkamą elektros tiekėją, sudaryti su juo sutartį. Nė vienas iš procesų gyventojui nieko nekainuos, o nusprendus pačiam pasirinkti tiekėją – tą tikra bus galima padaryti.
Jei gyventojas nespės laiku pasirinkti elektros tiekėjo, ar nebus taip, kad jis tiesiog liks be elektros?
Gyvenimas labai intensyvus ir įvairus. Gali nutikti tokių gyvenimiškų situacijų, kai gyventojas nespės iki gruodžio 10 d. pasirinkti elektros tiekėjo. Tokiu atveju, nutrūkus visuomeninio tiekėjo paslaugos teikimo sutarčiai, elektros tiekimu rūpinsis ESO. Tokia paslauga vadinama garantiniu tiekimu. Tačiau labai svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju, kaip numatyta įstatyme, garantinis tiekimas turi trukti iki pusmečio. Įstatyme taip pat numatyta, kad tokia paslauga bus teikiama prie elektros (kaip produkto) biržos kainos pridedant 25 proc. koeficientą. Todėl gyventojus raginame pasinaudoti elektros tiekėjų pasiūlymais ir teikiama galimybe rinktis tiekėją bei nepatekti į garantinį tiekimą.
Socialiai pažeidžiami gyventojai taip pat neturėtų nerimauti. Valstybė nustatydama tvarką numatė saugiklius, kad socialiai jautrių socialinių grupių gyventojai nepatirtų nepatogumų, todėl jie elektros tiekėją galės rinktis per paskutinį, trečiąjį etapą – iki 2023 metų. Jei nespėtų ir negalėtų patys pasirinkti elektros tiekėjo, garantinį tiekimą ESO jiems tieks lengvatinėmis sąlygomis.
O ar galima jau dabar rinktis norimą elektros tiekėją bei kiek šis procesas užtruks laiko?
Norimą tiekėją pasirinkti visi gyventojai gali jau dabar ESO savitarnoje. Tačiau monopolijos nevaržoma elektros energijos rinka visiškai susiformuos per 2020–2023 m. ir pamažu palies kiekvieną elektros vartotoją. Pokytis elektros rinkoje prasidės nuo daugiausiai elektros suvartojančių gyventojų. Toks modelis jau pasiteisino vykdant pokytį verslo segmente Lietuvoje, kitose šalyse. Nuo šių metų rudens iki gruodžio 10 d. pasirinkti tiekėją bus kviečiami tie, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5000 kWh (maždaug 417 kWh per mėnesį). Pasirinkti tiekėjai paslaugas jiems pradės teikti 2021 m. sausio 1 dieną, nes nuo šios datos užsibaigs visuomeninio tiekėjo sutartys. Primenu, kad tai negalioja pažeidžiamiems gyventojams, gaunantiems socialinę paramą.
Dar kitąmet naudotis konkurencingos rinkos pasiūlymais bus kviečiami tie gyventojai, kurie suvartos daugiau nei 1000 kWh per metus (apie 83 kWh per mėnesį) ir visą dabartinio monopolio išskaidymo ciklą užbaigs į trečiąjį etapą patenkantys vartotojai. Nuo 2023 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos nebebus reguliuojamos visiems buitiniams vartotojams.
Svarbiausias klausimas vartotojams – kokią įtaką tai turės elektros kainai?
Kalbant apie elektros kainą, būtų galima sakyti, kad tai visą laiką kintantis, labai organiškas procesas – neįmanoma nuspėti kokia gali būti ateities elektros kaina. Elektros kainos vertinimas pagrįstas tik prielaidomis. Pavyzdžiui: po mėnesio, vertinant dabartinius duomenis, jos gali būti visiškai kitokios.
Žinoma, elektros energijos kaina gali skirtis įvairių tiekėjų pasiūlymuose ir bus nulemta jų tarpusavio konkurencijos bei kitų išorinių veiksnių. Be abejonės, elektros tiekėjai galės daug operatyviau reaguoti į pokyčius elektros biržoje, tad ir elektros kaina turėtų būti lankstesnė, greičiau atspindėti pokyčius elektros biržoje. Įprastai tokiomis sąlygomis visuomet laimi pirkėjai (gyventojai), toks – ir šio pokyčio tikslas.
Šiame pasirinkimo procese – visos pusės (pirkėjas ir pardavėjas) prisiima tam tikrą riziką.
Kokia praeities elektros kainos statistika biržoje – galima sužinoti „Nord Pool“ biržos istoriniuose duomenyse. Galime pasakyti labai tvirtai – valstybė nebereguliuos beveik pusės vienos kilovatvalandės elektros dedamosios, o ją nustatys konkuruodami tarpusavyje elektros tiekėjai. Tad verta pačiam nuspręsti ir pasirinkti tą tiekėją, kuris pasiūlys geriausius – vartotojo akimis – kainą ir sąlygas.