Suprato, kad turi išskirtinį produktą
Dizainerė, kūrėja, verslininkė „Son De Flor“ (sondeflor.com) įkūrėja džiaugiasi skaičiuodama 8 – erius savo gražaus verslo metus, kaupiasi naujiems 2025 – iems metams, naujoms kolekcijoms, draugystėmis su esamais ir naujais partneriais, keletui naujų dar nebandytų strategijų, kurios, tikisi, kitais metais ir vėl leis augti.
Pati verslo idėja ir orientavimasis į užsienio rinkas, pasak pašnekovės, gimė ir pirmieji žingsniai žengti 2013 – 2014 metais, o rimtas darbas prasidėjo 2017 metais, kuomet suprato, kad turi išskirtinį produktą, kuriuo intuityviai domisi tam tikras segmentas moterų. Tuo segmentu ir sekė – jos kalbėjo anglų kalba, gyveno Amerikoje, Anglijoje.
„Pradžia buvo tikrai žaisminga, jei atvirai, net nesapnavau, kad šitas projektas išaugs ir taps tokiu nuostabiu. Tiesiog kūrėme sukneles, kurios mums buvo gražios, iš lino, kurį mylime, stiliaus, kuris mums leido pasakoti savo istoriją ir atliepė mūsų vertybes, leido išreikšti savo pasaulio suvokimą“, – šypsosi V. Ribinskaitė.

Jos kompetencijos yra labiau širdies ir kūrybos, yra sričių, kurias mielai peduoda kitiems
Į klausimą, kokios pačios yra atsakomybės šiandien, prie ko dirbti įdomiausia ir kokia iš esmės komanda dirba, V. Ribinskaitė atsako, kad iki šiol esanti „Son de Flor“ prekinio ženklo širdis ir siela ir pagrindinis balsas socialinėje medijoje
„Su komanda bendrai kuriame strateginius metinius planus, kuriu kolekcijas – dizainai, spalvos, deriniai ir tame slypinti istorija. Organizuoju ir įgyvendinu fotosesijas ir visą reikalingą vizualinį pasakojimą, tiesiogiai bendrauju su mūsų bendruomene per socialinius kanalus, su komada kuriame paskyrų turinius, organizuoju ir įgyvendinu kūrybines bendradarbystes su mūsų partneriais, ir niekad neatsisakau užkamšyti visus kampus, kur matome, kad pučia vėjai dėl augimo, ar kai kažkam reikalingas poilsis.
Man asmeniškai viskas yra labai įdomu, tiesiog mano kompetencijos yra labiau širdies ir kūrybos kompetencijos – ten galiu kompanijai atnešti daugiausiai naudos. O procesų valdymai, finansai, biudžetai – mielai juos atiduodu žmonėms, kurie tai padaro kur kas lengviau ir greičiau nei aš“, – šypsosi kūrėja.
V. Ribinskaitė kalbėdama apie pačią komandą, pasakoja, kad pradėjo nuo 2 žmonių ir per 7 metus išaugino iki 20 žmonių komandos, kurių 5 dirba gamyboje.
„Komandą auginame labai atsakingai, atsižvelgdami į kasmetinius įmonės poreikius. Kiekvienas žmogus yra absoliučiai reikalingas ir labai svarbus. Komandos kaita yra minimali. Kol kas lokalizaciją geografiškai darome labai minimalią, sekame universlias tvarios mados, „cottagecore“, „vintage“, „linen fashion“, „timeless fashion“, „darkacademia“, „fairycore“ tendencijas, tad naudojame vieną strateginį pagrindą savo kampanijoms“, – teigia dizainerė.

Pagrindinė rinka – JAV
Į klausimą, kokie yra esminiai skirtumai tarp Lietuvos ir užsienio rinkų, ji atsako, kad savo verslo etiką grindžia universaliais širdies dėsniais – draugyste, atjauta, atsakomybe, tvarumu, skaidrumu, nuoširdumu. O visai tai vienodai atliepia tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkas. „Visgi, dalyvaujant užsienio prekyboje, turime suvokti pasaulinį kontekstą ir ten vykstančius svarbius momentus bei juos išnaviguoti – pavyzdžiui, JAV iš mūsų tikisi rasių, amžiaus, dydžių įvairovės“, – pastebi V. Ribinskaitė, kurios vystymo verslo didžiausia rinka ir yra JAV. Ją įtakojo, kad pirmas jų pardavimo kanalas buvo „ETSY“, o vėliau sekė sistemingas ir nuolatinis darbas tą srautą didinti.
Lietuva, pasak pašnekovės, įeina į rinkų dešimtuką, tačiau sudaro vos kelis procentus bendros įmonės apyvartos: „Visuomet be galo džiaugiamės kiekvienu lietuvių užsakymu, kartais jie net nežino, kad esame Lietuvos įmonė“.
Ji džiaugiasi, kad kartu su komanda praėjusiais metais iš Lietuvos išvežė beveik 17 tūkstančių siuntų į kitas šalis. Taip pat nuolat didėjančiu, beveik pusės milijono sekėjų dėmesiu Instagram tinkle.
Asortimento žvaigždė – klasikinė suknelė, dizainai nėra pavaldūs madai ir laikui
„Pasaulio moterys mus myli už romantiškas lino sukneles, o mūsų asortimento žvaigždė išlieka klasikinė suknelė su apvalia apykakle – tai suknelė, kuri buvo mūsų verslo kibirkštis. Populiariausia kategorija išlieka suknelės ir sijonai“, – paklausta, kurios prekės yra labiausiai perkamos atsako V. Ribinskaitė.
Į klausimą, ką daro su prekėmis, kurios nėra tokios paklausios, įmonės vadovė atsako, kad labai atidžia seka pardavimus: „Kadangi esame dar sąlyginai nedidelis prekinis ženklas, gebame gana greitai reaguoti ir koreguoti paklausą. Mūsų kuriami dizainai nėra pavaldūs madai ar laikui, tad vienas ar kitas lėčiau judantis produktas galiausiai vis tiek būna parduodamas. Jei vienas ar kitas stilius nejuda – bandome suprasti – ar jis iš mūsų pusės gavo pakankamai dėmesio? Ar mums pavyko jį gražiai pateikti? Ar jis aktualus mūsų bendruomenei? Kokie atsiliepimai? Ar jis ne per brangus? Tuomet darome sprendimus, kaip jį realizuoti, mokomės iš klaidų“.

Svarbu ne tik išlaikyti ašį, bet ir stebėti, kas vyksta rinkoje
Kalbėdama apie iš esmės iššūkius, V. Ribinskaitė pažymi, kad kiekvienais augimo metais iššūkiai labai skirtingi, o kartu ir panašūs: „Kadangi esame ne tik pardavėjas, bet ir gamintojas. Tai gamybos prioritetas – užtikrinti sandėlio efektyvumą ir optimalią logistiką, išlaikant labai aukštus standartus, o pardavėjo prioritetas – atsivesti į parduotuvę pirkėjų ir užtikrinti patį geriausią jų aptarnavimą su ribotais komandos resursais“.
Į klausimą apie konkurenciją, kaip išsilaikyti, įmonės įkūrėja atsako, kad nors labai svarbu išlaikyti savo ašį, tačiau reikia ir stebėti, kas vyksta rinkoje. Sėkmės priežastis nėra tik graži suknelė, didelę, o gal net ir didžiausią, nulemia prekinio ženklo filosofija, vertybės, bendruomeniškumas, pastovumas ir draugystė.
Reikia gerai suprasti tai, ką parduodate, greita reakcija ir dinamiški sprendimai
Paklausus, kokių turi patarimų kitiems lietuviams, kurie galvoja pradėti el. verslą orientuotą į užsienio rinkas, V. Ribinskaitė sako, kad tai labai platus klausimas ir nėra vieno atsakymo :“Pasaulis yra labai didelis ir jame vietos yra visiems. Kartu pasaulis yra labai mažas – su visais gali susikalbėti anglų, ispanų ar prancūzų kalbomis (neminiu kinų ar hindu), visiems pasiekiami vienodi įrankiai, BET – jame reikia mokėti atrasti savo vietą. Kaip tai padaryti? Priklauso nuo verslo – producto ir/ar paslaugos.

Mūsų verslas yra vertybėmis grįstas mados verslas, mes pasirinkome bendruomenės kelią ir juo pastoviai kiekvieną dieną užsispyrusiai ir labai nuoširdžiai žygiuojame. Toks mūsų produktas ir verslo modelis. Kitas gal turi labai paklausią prekę ir paslaugą – jam pakaks gerai sukalibruoti mokamą reklamą ir tokie kaip sekėjai socialiniuose tinkluose tiesiog yra „nice to have“.
Iš esmės, kiekvienas, norintis save pristatyti pasaulio rinkai, turėtų gerai suprasti savo produktą/paslaugą, savo laiko/energijos resursus, savo išteklius, savo potencialią rinką ir apgalvoti scenarijus, o tuomet viskas bandymo būdu – svarbu greita reakcija ir dinamiški sprendimai“.
Į klausimą, kokios šio prekės ženklo ambicijos, V. Ribinskaitė atsako, kad tikslas – toliau augti ir skleisti tvarios mados ir lino grožio žinutę pasaulyje.
„Mano asmeninė ambicija – leisti pasauliui patikėti, kad vertybėmis grįstas gražus skaidrus širdies vedamas verslas gali ne tik išgyventi, bet ir augti beigi vesti gausius vaisius pasaulyje. Manau, kad mums pavyks“, – užtikrintai sako kūrėja.
Daug ambicingų tikslų, tarp jų – Baltijos šalių rinka
„Šiuo metu gyvename 2025 – ųjų metų planavimu ir strategijos įgyvendinimu. Mūsų tikslas išlaikyti lyderio poziciją pagrindinėse rinkose ir toliau siekti augimo naujose. Esame vieša įmonė, tad be abejo turime įsipareigojimą savo investuotojams didinti pelningumą ir išlikti viena pelningiausių įmonių šioje srityje.
Nors ateinantys metai žada daug iššūkių ir nėra aišku, koks bus vartotojų nusiteikimas, tikimės, kad pavyks išsilaikyti lyderio pozicijoje Skandinavijoje ir pritraukti dar daugiau naujų klientų Baltijos šalyse“, – sako Agnė Pargaliauskaitė, kuri yra atsakinga už įmonės „Boozt“ strategiją ir plėtrą Baltijos šalyse.
Prieš tai ilgą laiką lietuvė dirbo pagrindiniame ofise Švedijoje, tad jai labai įdomu pritaikyti sukauptas žinias savo namų rinkoje ir prisidėti prie naujo prekinio ženklo įvedimo bei jo vystymo naujoje rinkoje. Jos darbas yra įvairiapusis ir apima tiek pardavimų planavimą, tiek kūrybiškus rinkodarinius sprendimus.

Pagrindinės rinkos yra Skandinavijos šalys
A. Pargaliauskaitė sako, kad Boozt.com gyvuoja jau daugiau nei 14 metų. Įmonė buvo įkurta ir pradėjo veikti Švedijoje, o plėtra į kitas Skandinavijos šalis prasidėjo 2014–2016 metais. Plėstis Baltijos šalyse pradėjo tik prieš trejus metus. Šiuo metu el. parduotuvė veikia 14 šalių, tačiau pagrindinės rinkos išlieka Skandinavijos šalys: Danija, Švedija, Suomija, Norvegija ir Islandija. Kadangi Baltijos šalyse pradėjo veikti ne taip seniai, jos sudaro daug mažesnę pardavimų dalį.
Pagrindiniame ofise Švedijoje dirba apie 1000 darbuotojų. Iš čia ateina pagrindinės strategijos kryptys, tarptautinė kompetencija ir kūrybinės medžiagos.
„Baltijos šalyse turime mažesnę, bet stiprią komandą, kuri priima sprendimus susijusius su šia rinka, taip pat dirbame su medijos agentūromis, kurios padeda įgyvendinti rinkodarinius sprendimus visose Baltijos šalyse. Manau, kad šis modelis ir padeda sėkmingai įsitvirtinti naujose rinkose, kur galime pritaikyti tiek tarptautines kompetencijas, tiek vietos žinias apie rinką bei vartotoją.
Įmonė per per metus įvykdo daugiau nei 7.7 mln užsakymų visose pasaulio rinkose.
Pradžia nebuvo lengva, sumažino piktybinių pirkėjų prekių grąžinimus
Į klausimą, kokia buvo pati verslo pradžia, įmonės atstovė atsako, kad pradžioje įmonės veikla buvo orientuota į kitų prekių ženklų internetinius sprendimus bei platformą vienam prekės ženklui, tačiau ši veikla nebuvo sėkminga, ir įmonė beveik nutraukė veiklą.
2011 – aisiais metais prie įmonės prisijungė dabartinis generalinis direktorius H. Haraldssonas, kuris kartu su nauja vadovų komanda atnaujino verslo modelį ir pristatė kelių prekių ženklų internetinės parduotuvės strategiją. Sėkmę užtikrino tai, kad įmonės viduje sukurta technologijų platforma leido visiškai valdyti technologijas, visą vertės grandinę ir klientų patirtį.
Paklausus, kokie buvo ir yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria, A. Pargaliauskaitė atsako, kad vienas didesnių iššūkių, su kuriais susiduria e. prekybininkai, yra dideli prekių grąžinimai.
„Vienas iš būdų, padėjusių juos sumažinti, buvo mūsų „Fair-use“ strategija, kuri blokuoja klientus, piktybiškai grąžinančius didelius kiekius užsakytų prekių arba kitaip išnaudojančius nemokamo grąžinimo opciją. Tai ne tik padėjo sumažinti grąžinimų kiekį, bet ir prisidėjo prie tvaresnio verslo modelio“, – apie priimtą sėkmingą sprendimą sako pašnekovė.

Skandinavai labiau įgudę apsipirkinėti internetu, lietuviams svarbi kaina ir akcijos
Į klausimą, kokie yra esminiai skirtumai tarp Lietuvos ir užsienio rinkų, A. Pargaliauskaitė atsako, kad skiriasi prekių ir prekinių ženklų pasirinkimas, apsipirkimo internetu įpročiai.
„Skandinavijoje pirkėjai labiau įgudę apsipirkinėti internetu, jie gali ir nori skirti daugiau pajamų tam tikriems prekiniams ženklams, naujo sezono prekėms, tuo tarpu Baltijos šalyse pirkėjas yra labiau jautrus kainai, tad komunikacijoje yra svarbiau pabrėžti akcijas bei taktines žinutes“, – pastebi įmonės atstovė.
Populiariausios prekės, pasak A. Pargaliauskaitės, keičiasi priklausomai nuo sezono, mėnesio ir kitų veiksnių, tokių kaip oras, išpardavimai ir panašiai. Jei tam tikros prekės neparduoda taip, kaip tikėjosi, taiko atitinkamas nuolaidas.
Konkurencingoje kovoje nugali vartotojo supratimas
Kalbėdama apie konkurenciją, įmonės atstovė Baltijos šalims sako, iš esmės mados, drabužių, avalynės ir vaikiškų prekių rinka yra gana konkurencinga, todėl nuolat stebi konkurentus, tačiau koncentruojasi į savo strategiją, išsiskiria tuo, kad siūlo kruopščiai atrinktą Skandinavijos prekinių ženklų asortimentą, turi ne tik mados, bet ir sporto, namų bei vaikų prekių kategorijas ir nuolat stengiasi užtikrinti geriausią klientų apsipirkimo bei aptarnavimo patirtį.
„Manau, kad žengiant į užsienio rinką svarbu išanalizuoti konkurencinę aplinką ir suprasti, kas yra didžiausi rinkos žaidėjai. Taip pat būtina suprasti vartotoją: kurie aspektai jam svarbiausi, ar jūsų siūlomas produktas šioje rinkoje yra patrauklus. Kai kuriose rinkose svarbu ir lokalizacija – informacija ir klientų aptarnavimas turi būti vietos kalba. Negalint išsiskirti greitu pristatytumu, bandyti akcentuoti kitus „unikalius pardavimo pranašumus“, kurie padės išsiskirti iš konkurentų“, – atkreipia dėmesį A. Pargaliauskaitė.
Į klausimą apie didžiausias pasaulines el. platformas, įmonės atstovė atsako, kad jie nedirba pagal „marketplace“ principą su kitomis el. platformomis. Visą asortimentą perka iš partnerių ir sandėliuoja patys savo sandėliuose Švedijoje.
Nors įmonės aktyviai eina į užsienio rinkas, yra priežasčių, kurios vis dar stabdo
Su turinčiais savo el. parduotuves ir norinčiais užkariauti užsienio rinką kasdien dirba Donatas Gudelis, įmonės „MakesYouLocal“ vienas iš įkūrėjų ir jos vadovas. Jo vadovaujama įmonė turi per 120 darbuotojų keturiose šalyse ir pastaruosius 14 metų dirba su el. verslais, kuriems padeda nuo iki plečiantis į užsienio rinkas – šiandien jų sąraše 19 Europos rinkų ir daugybė sėkmingų pavyzdžių.
D. Gudelis sako pastebintis, kad šiai dienai mes turime labai aktyvią plėtrą į užsienį: „Vis daugiau el. verslų svarsto ar jau bando išplėsti prekybą į daugiau šalių. Kuomet mes pradėjome savo veiklą, el. prekybos eksportas nebuvo populiarus ir kėlė daug klausimų. Šiandien klausimai išliko, bet labai didelė verslininkų dalis aktyviai svarsto apie plėtrą. Tai skatina ir didėjanti konkurencija Lietuvoje, ir įvairūs partneriai, kurie jau teikia paslaugas ir užsienio rinkoje. Pavyzdžiui, logistikos įmonės gali pasiūlyti lengvą pristatymo sprendimą į vis daugiau šalių.
Manau didelį indelį į tai įdėjome ir mes, edukuodami, konsultuodami ir vesdami mokymus el. verslams pastaruosius 10 metų. Rinkoje atsiranda vis daugiau sėkmingų pavyzdžių, kurie įkvėpia kitas įmonės ryžtis eksportui“.

Į klausimą, kur esminiai Lietuvos įmonių stabdžiai ir kodėl nejudame dar sparčiau, D. Gudelis sako, kad tikriausiai pagrindiniai stabdžai yra nežinojimas ir baimė. Būti neužtikrintam ar plėtra bus sėkminga, nuo ko pradėti, kokių kompetencijų komandos tam reikia, kokie įstatymai galioja kitose šalyse, nuo kurios rinkos pradėti ir t.t. Visų šių atsakymų neturėjimas dažnai tampa priežastis nesiplėsti ar atidėlioti. Taip pat vyrauja ir kitos priežastys kaip kad investicijų neturėjimas, prioritetiniai darbai namų rinkoje, kurie turi būti atlikti prieš plečiantis ir pan.
„Pastebiu, kad dažnu atveju įmonės turi jau didelę el. prekybos praktiką namų rinkoje (Lietuvoje) ir plečiantis į užsienį nebedaro klaidų, kurios būdingos el. komercijos naujokams. Tačiau jos nėra pratusios dirbti per kelias šalis, suprasti, jog kitoje šalyje produktai gali būti vartojami kitaip, reklamos kanalai gali skirtis ar ta pati reklamos žinutė perskaityta ir suprasta skirtingai. Mes siekiame suteikti kuo daugiau žinių apie naują rinką ir padėti mūsų klientams tų klaidų išvengti“, – sako pašnekovas.
Pardavimo platformą reiktų rinktis pagal šalį, kurioje norite prekiauti
Paklausus nuomonės apie sakančius, kad tokio kaip savo el. puslapio įmonei išvis neapsimoka turėti, nes geriau būti didžiosiose platformose, kur eina milijardiniai srautai, žmonės labiau pasitiki, neretai lengvesni atsiskaitymai ir panašiai, D. Gudelis atsako, kad visi turi savo nuomonę ir dalis verslų tikrai tiki, kad savo parduotuvės nebeverta kurti, nes nėra lengva sukonkuruoti su platformomis. Tame, pasak jo, yra dalis tiesos.
„Prekiaujant produktais, kurie yra ir daugelyje kitų parduotuvių bei platformų, neturėjimas aiškaus konkurencinio pranašumo tikrai padaro labai sunkų darbą gauti tą užsakymą į savo el. parduotuvę. Akivaizdu, jog konkurencija dideja internete, nes užsienio el. parduotuvės vis aktyviau plečiasi ir į Lietuvos rinką. „TEMU“ parduotuvė atemė labai daug klientų iš vietinių parduotuvių turinčių panašius produktus. Todėl verta paminėti, kad įmonės turinčios savo prekės ženklo produktus, kuriančios savo lojalių klientų ratą, teikiančios ne tik produktą, bet ir patirtį gali jaustis stipriausiai šioje konkurencinėje kovoje“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Kalbėdamas apie iš esmės geriausias pardavimo platformas, D. Gudelis sako manantis, kad kiekviena šalis turi lyderiaujančią platformą, todėl pirmiausia žiūrima, kurioje šalyje norime prekiauti ir kurią turime rinktis. Visos jos veikia panašiai ir tuo pačiu skirtingai. Sunku pasakyti, kuri yra geresnė ar progresyvesnė šiai dienai, neturint aiškaus produkto ir rinkos kurioje tai norime parduoti.
Labai svarbus ir profesionalus marketingas
Į klausimą, ar pasaulinės rinkos kada nors gali būti perpildytos, kiek svarbus tas išskirtinumas ir kaip su konkurencija, kai yra daug panašių prekių pardavėjų, D. Gudelis mano, kad taip mąstant apie užsienio rinkas, reiktų susimąstyti ir apie namų rinką. Jei yra 1000 kitų tokių pačių įmonių užsienio rinkoje, tikėtina, kad 50 tokių yra ir Lietuvoje, tad verslui turėtų būti sunku išsilaikyti ne tik užsienio šalyje bet ir Lietuvoje. Bet savas braižas, išskirtinumas, „extra mile“ nuėjimas, suteikiant išskirtinę kliento patirtį, prekės ženklo ir produkto kūrimas yra dalis, kas kuria konkurencinį pranašumą, tiek namų rinkoje tiek užsienyje.
Ekspertas sako, kad ypatingai svarbus ir marketingas: „Didelė dalis sėkmės projekto priklauso nuo profesionalaus marketingo. Tačiau, joks marketingas neveiks, jei nebus kiti darbai atlikti taip pat profesionaliai. El. parduotuvė turi būti profesionaliai lokalizuota, prekės ar visas verslas turi turėti aiškų konkurencinį pranašumą naujoje rinkoje, klientų aptarnavimas, pristatymas, grąžinimo sąlygos ir kitos paslaugos turi atitikti vietinio kliento lūkesčius. Ir visa tai turint, profesionalus marketingas gali sėkmingai įgyvendinti savo tikslus: atvesti tislinę auditoriją, kuri įsigys prekes. Taip pat marketingo strategijos labai skiriasi nuo verslo modelio. Mano manymu, tai viena iš kelių iš svarbiausių viso plėtros projekto dalių“.

Į klausimą, kokių iš esmės investicijų reikia, norint įeiti į rinką rimtai pasiruošus, kiek investicijų bei gebėjimų, įsitraukimo reikia palaikyti įmonę rinkose, nes įeiti viena, o išlikti ir iš to gerai uždirbti – kita, D. Gudelis atsako, kad išsiplėsti į rinką (paleisti parduotuvę dirbti naujoje rinkoje) ir sėkmingai joje dirbti yra du skirtingi biudžetai.
„Šiuo momentu, lokalizacija ir plėtra nėra tokia brangi ir reikalaujanti didelių investicijų. Įvairūs įrankiai mums padeda tai atlikti vis greičiau ir pigiau. Tačiau išlaikyti el. parduotuvę naujoje rinkoje ir joje įsitvirtinti reikalauja kiek didesnio resursų kiekio, tiek finansinio tiek žmogiškojo. Naturalu, jog paleidus parduotuvę naujoje rinkoje apie ją niekas nežinos, tad tai bus iš dalies kaip verslo statymas nuo nulio marketingo atžvilgiu. Aš visada patariu planuotis biudžetą taip, lyg sekančius 6 mėnesius parduotuvė negaus jokių pajamų ir nusimatyti užtektinai resursų išlaikyti kasdienias paslaugas, marketingą ir kita. Tokiu atveju bus užtikrintas stabilus reikalingas biudžetas pradėti sėkmingai prekybai.
Vėliau, parduotuveje jau generuojant pajamas, grįžtama prie stabilaus darbo ir investicijos skaičiuojamos atsispiriant tradiciniais el. komercijoje stebimais skaičiais, kaip kad keliant tiklus pagal ROAS, CPO ir t.t.“.
Paklausus, kuris bendrai šiandien dienai sektorius aktyviausias, D.Gudelis atsako, kad sunku išskirti TOP sektorių kuris yra aktyviausias plečiantis ir prekiaujant užsienyje:“Manau tai koreliuoja su tuo, kokie yra populiariausi produktai el. prekyboje: kosmetika, avalinė, rūbai, el. prekės ir t.t. Manau didžiausią pranašumą plėtrai užsienyje turi prakės ženklo atstovai (t.y gamintojai). Įmonės turinčios savo prekės ženklo produktus, aiškų pozicionavimą, konkurencinį pranašumą dažnu atveju turi mažiau apribojimų plėtrai į užsienį. Dažnu atveju turi didesnę pelno dalį nuo produkto kainos, prekiauja ne tik B2C bet ir B2B ir tai skatina plėtis į užsienio rinkas greičiau. Tačiau, tokios įmonės turi kurkas didesnęs išlaidas marketing’ui įvedant naują produktą į rinką.