Naujas projektas skatina plėsti tarptautinę prekybą
Naujo projekto tikslas padėti jau esantiems ir būsimiems e-komercijos žaidėjams plėstis, be to programoje numatyta mentorių ir tarptautinėje e-komercijoje lyderiaujančių įmonių pagalba.
Akademijos padės pažinti tarptautines rinkas ir jų įstatymus
Programoje dalyviams numatytos keturios skirtingos akademijos. Pašnekovė pasakoje, kad vienoje akademijoje verslas gaus žinių kaip savo e-parduotuvės turinį audituoti, optimizuoti ir pritaikyti rinkos poreikiams. Kitoje akademijoje jau turimą sėkmingą Lietuvoje veikiančią elektroninę parduotuvę verslininkais išmoks tokia pat sėkminga padaryti užsienio rinkai. Akademijoje verslas bus mokomas ne tik su pačios svetainės kūrimo, tinkamo vertimo naudojimo, tačiau ir užsienio šalių įstatymų – viskas, ko reikia praktinėje veikloje. Dar dvi akademijos skirtos elektroninės prekybos platformoms „eBay“ ir „Allegro“, kurioje jau bus galima kurti paskyras, pasirinkti rinką, susipažinti su teisinėmis bazėmis, suprasti konkurencingumo principus.
„Akademijų tikslas pateikti praktines žinias, praktinius patarimus per užduotis ir dirbant konkrečiai su savo elektroninės parduotuvės kanalais, – įvardija P. Reut. – Europoje e-prekybos rinka, skaičiuojant nuo 2022 metų ir imant iki 2026 metų, augs net 60 procentų. Rinkos potencialas plečiasi, nauji žaidėjai taip pat laukiami, vartotojai vis dažniau virtualiai apsiperka – reiškia, šią nišą tikrai galima naudoti“.
Tarptautinėje rinkoje tarp lyderių yra nemažai lietuvių
Kokios įmonės sėkmingai prekiauja užsienyje, nėra plačiai žinoma. „MakesYouLocal“ vadovas Donatas Gudelis teigia, kad įprastai lietuviai daugiau mato Lietuvoje veikiančias ir prekiaujančias įmones. Tačiau tarptautinių sėkmės pavyzdžių Lietuva tikrai turi.
Anot pašnekovo, nemažai tokių įmonių yra ir Lietuvos prekės ženklo atstovai – prekiauja mūsų šalyje sukurtais gaminiais. Nors dalis tarptautinėje rinkoje prekiauja ir ne savo šalies gaminiais, tačiau rinkose varžosi kaip lygiaverčiai užsienio šalių prekybininkai.
D. Gudelis vardija, kad tarptautinėje rinkoje žinomas „Livin“, prekiaujantis maisto produktais, taip pat drabužių ir avalynės tinklas „Open 24“, kuris jau dirba šešiose tarptautinėse rinkose, „Baldai1“, kuri turi išties platų per dešimt rinkų siekiantį tinklą.
„Tikrai turime labai daug, vien įmonių, kurios dirba su mumis ir kurioms mes padedame eksportuoti į užsienį, vien iš Lietuvos yra per 70,“, – įvardija D. Gudelis.
Elektroninė prekybą pranašesnė už fizinę
P. Reut įvardija, kad statistiškai Lietuvoje 33 procentai įmonių pasitelkia elektroninės prekybos kanalus, o apie 16 procentų per tokias parduotuves eksportuoja prekes į kitas šalis.
„Aišku, kad pasirenkame daugiausiai tradicines, mums įprastomis tapusias rinkas – tai Europos Sąjungos rinkas, tačiau lygiai taip pat iš Lietuvos yra sėkmingų bandymų prekiauti pietryčių Azijoje, Amerikoje. Gerai žinomoje „Amazon“ platformoje taip pat lietuviškų žaidėjų yra daug“, – priduria Inovacijų agentūros atstovė.
Elektroninės komercijos poreikis itin išryškėjo per pandemiją. Tuomet nemažai žmonių tiesiog kitaip apsipirkti neturėjo galimybės.
„Manau požiūris labai pasikeitė prieš kelis metus, po kovido, kai tapo labai akivaizdu, kad kiekviena įmonė prekyboje nori, o kita vertus ir privalo, turėti kelis pardavimo kanalus ir vienas iš jų turi būti e-komercijos kanalas, priduriant, kad tai vienas iš tų kanalų, per kurį lengviausia eksportuoti. Su fiziniu verslu, fizinėmis parduotuvėmis yra kur kas sunkiau įžengti į naują rinką“, – sako D. Gudelis.