Pirma, jei gamindami kotletus į faršą dedate svogūno, pasirūpinkite tuo, kaip jis susmulkintas. Per stambiai supjaustytas svogūnas arba per daug gabaliukų farše gali viską sugadinti.
Iškepus kotletus jie byrės dėl visomis kryptimis „besiveržiančių“ svogūnų, o valgančiajam bus nemalonu kramtyti didelius gabalus.
Geriausia, jei norite vidun įmaišyti svogūną, jį pjaustyti itin smulkiai, miniatiūriniais gabaliukais, arba netgi sutarkuoti.
Antra, kai maišote į faršą jį tirštinančią medžiagą – batoną ar kruopas – ji turi būti išmirkyta. Jei įmaišysite vidun sausą trupintą batoną ar avižų dribsnius tiesiai iš pakelio, jie brinks jau kepant ir valgydami jausite juos kaip atskirą produktą.
Geriausia prieš maišant juos į tešlą pamirkyti – 10 minučių piene ar, iš bėdos, vandenyje, kad suminkštėtų ir išbrinktų. Taip, beje, jų prireiks net mažiau.
Trečia, kotletų apvoliojimas. Daugelis suformavę kotletus deda juos tiesiai į keptuvę. Bet taip prarandama dalis mėsos sulčių ir kotletai keptuvėje džiūna, visa drėgmė išteka aplink juos.
Geriausia būtų suformavus kotletus lengvai apvolioti juos miltuose. Kepant miltai suformuos barjerą, neleidžiantį sultims ištekėti iš vidaus. Taip vidus išliks minkštas ir sultingas, o išorė gražiai apskrus.
Ketvirta, mėsos išdėliojimas keptuvėje. Tai jau ne kartą minėta, rašant apie dažniausias virtuvės klaidas, bet pabrėžkime dar kartą: nesugrūskite kepamų maisto produktų.
Jei keptuvėje išdėliosite, tarkime, 7 nedidelius kotletus, o kitus 7 kepsite iš naujo, jie visi turės pakankamai erdvės kepti, o temperatūra pasiskirstys tolygiai. Bet jei sukišite visus 14 ir jie liesis šonais, kotletai veikiau jau šus, nei keps, gali pažliugti, o viduje išlikti pusžaliai.
Kuo daugiau atidumo – tuo geresnis rezultatas. Skanaus!
