aA
Šiais laikais mokiniai, mokytojai, studentai ir dėstytojai turi kur kas daugiau mokymosi, kvalifikacijos kėlimo galimybių nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viena tokių – mainų programos, veikiančios visame pasaulyje, labiausiai populiarios tarp studentų, tačiau šios patirties, pasirodo, nevengia ir moksleiviai. Kokiose programose, su kokiomis šalimis ir kokiais būdais gali dalyvauti visos Lietuvos mokyklos?
Turkija
© Shutterstock

Erasmus+ programos

Sakoma, kad didžiausias žinių bagažas kaupiamas per patirtį. Būtent šiuo posakiu besivadovaudamas šiuolaikinis jaunimas nevengia avantiūrų ir drąsiai naudojasi jiems suteikiama galimybe ne tik pažinti kitą šalį, kultūrą, bet ir „paragauti“ mokslo kitų šalių geriausiose mokslo įstaigose. Visa tai galima patirti dalyvaujant Erasmus+ mainų programoje. Erasmus+ programa dar turi ir tipus (angl. Key action), kurių trumpiniai yra KA1, KA2 ir KA3, priklausomai nuo programos tikslo. KA1 yra mobilumas mokymosi tikslais, KA2 – strateginės partnerystės, KA3 – politikos formavimas.

Pabrėžiama, kad Erasmus+ siūlomose programose gali dalyvauti visos Lietuvos ugdymo įstaigos: priešmokyklinio, mokyklinio, profesinio ugdymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo ir pan. Pastaruoju metu Erasmus+ programomis aktyviai naudojasi ir mokyklos. Kokia jų patirtis?

Projektas apie sveiką gyvenseną ir technologijas

Viena iš pirmųjų Erasmus projektų galimybės pasinaudojo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Dar šių metų rugpjūtį mokykla pabaigė 2016 – 2018 metais trukusią „Erasmus+“ programos KA2 bendrojo ugdymo tarpmokyklinių strategijų partnerysčių programą. Programa vadinosi „Keep it, stay fit! Ict & healthy life style“ (liet. Išmaniosios technologijos ir sveikas gyvenimo būdas"). Tai nėra pirmas Erasmus+ projektas, kuriame dalyvauja ši mokykla.

Kaip pasakoja viena iš projekto koordinatorių, gimnazijos anglų mokytoja Loreta Jusienė, pagrindiniai šio projekto tikslai buvo sveikos gyvensenos skatinimas, mobilių įrenginių panaudojimas įvairiose veiklose. Anot jos, mokiniai projektiniuose susitikimuose žaidė žaidimus, fotografavo, kūrė filmukus, elektronines knygas, bėgo mini maratonus, iškylavo gamtoje, gamino sveikus patiekalus, lankė pamokas.

„Per bendras veiklas buvo siekiama pagilinti mokinių žinias apie sveiką gyvenimo būdą, lavinti projekto dalyvių įgūdžius būti atsakingais ir sąmoningais vartotojais kasdieniame gyvenime. Dalyvavimas projekte padėjo mokyklų bendruomenėms daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, išmaniųjų technologijų panaudojimą žaidžiant lauke, skatinti kalbų mokymąsi bei didinant tarptautiškumą. Galutinis projekto produktas – mokinių sukurtas 2019 m. kalendorius, kuriame yra patalpinti sveikų patiekalų receptai. Juos mokiniai išbandė mobilumų metu ir sudėjo į kalendorių“, – apie projektą pasakoja mokytoja.

Studentai
Studentai
© Shutterstock

Kaip tokią patirtį dabar vertina projekte dalyvavę mokiniai?

Juozo Balčikonio gimnazija projekte dalyvavo kartu su Lenkijos, Vokietijos ir Turkijos ugdymo įstaigomis. Mokiniai iš Lietuvos vyko į mokyklas, esančias šiose minėtose šalyse. Projekto iniciatorė ir koordinatorė buvo Lenkijos gimnazija, kaip pasakoja L. Jusienė, pati susisiekusi su J. Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku ir pasiūliusi būti projekto partnere. Mokyklai beliko išsirinkti projekto vietos koordinatorius.

Goda Raščiūtė pernai vyko į Vokietiją. Šiandien ji pasakoja, kad viešnagė svečioje šalyje jai buvo neįkainojama patirtis ne tik dėl kitos kultūros, šalies pažinimo, bet ir dėl galimybės pažinti vienos labiausiai išsivysčiusių šalių švietimo sistemą.

„Pamokos tikrai labiau inovatyvios nei Lietuvoje. Mane sužavėjo chemijos pamoka – mokytojas išdėsto teoriją ir veliau atliekami praktikos darbai. Visiškai kitaip nei įprasta mums. Naudojami įvairūs nauji prietaisai, eksperimentai dėl to dar labiau įdomūs“, – savo apsilankymą vienoje iš Vokietijos gimnazijų (Abtei-Gymnasium Brauweiler) prisimena mokinė.

Pašnekovė tęsia, kad per Vokietijoje praleistą savaitę ji mokėsi programuoti, gaminti sveikus pusryčius, diskutavo apie saugų elgesį internete, kūrė vaizdo medžiagą: „Labiausiai mane sužavėjo diskusijos su kitų tautų žmonėmis. Būtent naujos pažintys, vakarai, praleisti su žmonėmis iš visos Europos, pokalbiai apie įvairiausias temas, pradedant politika ir baigiant egzistenciniais dalykais, šiame projekte mane labai įkvėpė.“

Viešėdami užsienio mokyklose, mokiniai gyveno vietos bendruomenių šeimose. G. Raščiūtė sako, kad tai dar labiau padeda pažinti šalies, kurioje svečiuojiesi, kultūrą, žmonių charakterį.

„Prieš vykdama į Vokietiją tikėjausi gana šaltų žmonių, tačiau būtent ta šeima parodė, kad išankstinis nusistatymas dažnai būna klaidingas. Tai buvo itin draugiški žmonės, eruditai, kurie domėjosi Lietuvos kultūra, norėjo daug sužinoti apie mūsų šalį“, – tvirtina mergina.

Lenkijoje viešėjusi Juozo Balčikonio gimnazijos mokinė Emilija Klimavičiūtė pasakoja šioje šalyje praleidusi 6 dienas, per kurias ne tik susirado naujų draugų, bet ir išmoko naujų dalykų.

„Ten praleidau 6 dienas, gyvenau su kitos projekto dalyvės šeima, jos namuose. Per šias dienas patyriau labai daug puikių įspūdžių, dalyvavome istorijos ir biologijos pamokose, kūrėme sustabdytų kadrų (angl. stop-motion) filmuką, apsilankėme Varšuvos ir Piasečno miestų lankytinose vietose, ragavome nacionalinių lenkiškų ir pačių gamintų sveikų patiekalų“, – apie veiklą mainų programos metu pasakoja E. Klimavičiūtė.

Studentai mainų programoje
Studentai mainų programoje
© Shutterstock

Audrius Jakelaitis dalijasi įspūdžiais iš Turkijos, Burdur miesto. Ten paviešėjęs tik savaitę, palikti šios šalies jis nebenorėjo.

„Keliavau į Turkiją, Burdur miestą. Ten prabuvau savaitę, gyvenau metais už mane vyresnio turko Ibrahimo šeimoje. O dabar bendrai apie pačią patirtį. Visa kelionė buvo tarsi sapnas, iš kurio nesinorėjo pabusti. Ėjome ir į pamokas, bet mūsų laukė ekskursijos po muziejus, žygis/lobio paieškos ežero pakrante, tradicinių patiekalų gamyba“, – prisimena A. Jakelaitis.

Vaikinas tęsia, kad su turkų kultūra labiausiai jis susipažino ragaudamas jų nacionalinius patiekalus ir klausydamas apie turkų mitybos įpročius. A. Jakelaitis susipažino ir su islamo religija: „Jie valgo daug daržovių, skiria daug dėmesio tam, ką valgo. Taip pat lankėmės jų maldos namuose, sužinojau daug apie jų tradicijas, tikėjimą. Labiausiai įsimintinas dalykas iš kelionės yra labai didelis turkų atsipalaidavimas – jie niekur neskuba, bet viską suspėja. Man, kaip lietuviui, tai buvo kiek neįprasta. Aišku, nuostabus oras, kraštovaizdžiai taip pat ilgam įstrigo atmintyje“, – tikina vaikinas.

Visi trys mainų programoje dalyvavę moksleiviai rekomenduoja tiems, kurie turi galimybes, drąsiai dalyvauti panašaus tipo programose. Anot jų, tai galimybė lavinti užsienio kalbų žinias, kaupti patirtį, susipažinti su kitomis kultūromis. Kiekviena Lietuvos mokykla gali dalyvauti Erasmus+ programose ir suteikti savo mokiniams šansą. Paramą Erasmus+ programoms suteikia Švietimo mainų paramos fondas. Jis nagrinėja projektų paraiškas ir sprendžia, kuris projektas bus finansuojamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (87)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (19)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Pokyčiai pasaulyje grasina suvalgyti kone visus norvegų sukauptus pinigus Gerovės fonde (17)

Jei pasaulis imtųsi entuziastingiau kovoti su iškastiniu kuru, Norvegijai tai kainuotų daugiau nei...

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (164)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Kalėdų žvaigždės: gražios, bet nuodingos (1)

Nors dauguma puošniausiųjų karpažolių, dar vadinamų puansetijomis ar Kalėdų žvaigžėmis,...

DELFI 2018-ieji: išrinkite įspūdingiausias metų vestuves balsavimas (7)

Šie metai tapo įsimintini toli gražu ne vienai žinomai porai Lietuvoje. Galima suskaičiuoti...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (619)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

5 populiariausi mitai apie skiepus: profesorius Usonis papasakojo, kaip yra iš tikrųjų (8)

Vakcinos laikomos vienu didžiausių šių dienų medicinos laimėjimų – jos padėjo nuo žemės...

Sabonis buvo rezultatyviausias, bet „Cavaliers“ vienu lietimu nutraukė „Pacers“ pergalių seriją (1)

Domanto Sabonio rezultatyvumo neužteko – Indianos „Pacers“ (20-11) komanda netikėtai suklupo...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (206)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....