aA
Praėjusi vasara buvo karšta ne tik dėl orų, bet ir dėl įvairių diskusijų apie švietimą. Kol mokytojai piktinasi nauja etatinio apmokėjimo tvarka, o Švietimo ir mokslo ministerija žada „nukarūnuoti“ brandos egzaminus, tėvai ruošiasi naujiems mokslo metams ir su optimizmu, ir su šiokiu tokiu nerimu.
© Vida Press

Šiaulių rajone gyvenanti Jolita pasakojo, kad prieš naujus mokslo metus jaudulio šiek tiek yra, tačiau ji laikosi pozicijos, kad viskas priklauso nuo paties vaiko. Jos dukra anksčiau mokyklą lankė Šiaulių rajone, o dabar eis į mokyklą Šiauliuose.

„Kaip vaikai mokosi, taip ir įstoja. Mokytojai visi moko vienodai, ne tai, kad gerai vieną vaiką. Vieni gabūs, kiti ne. Aišku, dar ir tėvai turėtų padėti vaikams“, – sakė ji.

Moteris sako abejojanti, kad regionuose esančių mokyklų lygis yra ženkliai žemesnis už, tarkime, sostinės mokyklas. Tai, anot jos, matyti stojimo rezultatuose – į aukštąsias mokyklas sėkmingai įstoja ir vaikai iš mažesnių miestų ar miestelių.

„Nežinau, kokiuose regionuose randa problemų. Aišku, norint rasti problemų, būtinai jų rasi. Mes mokymo kokybe esame patenkinti“, – DELFI sakė devintokės mama.

Paklausta apie patyčias mokykloje, Jolita prisiminė atvejį, kai visa klasė nenorėjo draugauti su vienu berniuku. Tuomet mokytoja sukvietė visus tėvus ir sprendė problemą. Paaiškėjo, jog vaikai su berniuku nebendravo dėl to, jog jo tėvai neturėjo automobilio. Tėvai vaikams tuomet paaiškino, kad tai tikrai nėra priežastis su kažkuo nebendrauti ir problema buvo išspręsta.

Bėdų yra su pavieniais mokytojais

Šilutės rajone gyvenanti Lina DELFI sakė, kad šiais metais prieš mokslo metus jos nuotaika yra kur kas geresnė nei pernai, mat prieš metus jos sūnus ėjo į penktą klasę ir tuomet buvo daug pasikeitimų, kurie sukėlė nemažai streso visai šeimai. Anot jos, vienintelė problema mokykloje yra keletas mokytojų, kuriems sunku dirbti su naujos kartos vaikais.

„Yra mokytojų, kurie yra labai griežti, nelankstūs, netoli pensinio amžiaus, kurie nebeturi kantrybės dirbti su mažesniais vaikais. Jie tiesiog yra labai kategoriški. O mokytojas vis tiek turi derintis prie vaikų, prie situacijos, prie kitokių Z kartos vaikų, truputėlį keisti mokymo metodus, būdus. Yra, sakykime, keli mokytojai, kurie stiprūs kaip dalyko mokytojai ir tėvai nori, kad jie dėstytų jų vaikams, bet vaikai prieš pamoką jaučia baimę“, – pasakojo Lina.

Ji laikosi požiūrio, kad leidžiant vaiką į mokyklą, turėtų bendradarbiauti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai. Anot Linos, tikrai pasitaiko situacijų, kai tėvai visiškai nesidomi tuo, kaip vaikui sekasi mokykloje ir tikisi, kad vaiką auklės mokykla. Tokiu atveju vaikai pajunta per daug laisvės ir mokslas jiems nerūpi.

Įvardijo mažesnių mokyklų privalumus

Vilnietės Renatos vaikai anksčiau ėjo į didesnę Vilniaus mokyklą, tačiau dabar ji nusprendė juos leisti į mažesnę, esančią šiek tiek už Vilniaus ribų.

„Jie mokėsi didelėje mokykloje, kuri buvo perpildyta, kurioje nebuvo tiek skiriama dėmesio vaikams, kiek yra skiriama mažesnėse provincijos mokyklose arba Vilniaus rajono mokyklose, kur yra mažesnis skaičius vaikų. Tačiau nors ir nuėjome į kitą mokyklą, kuri yra truputėlį už Vilniaus, toje mokykloje vis tiek yra labai daug vaikų klasėje, nėra taip, kad yra 14-15 vaikų. Aišku, tas dėmesys nėra toks, kokio norėtųsi, nes mokytojai tikrai bus sunku sužiūrėti tas dideles klases po 20 vaikų“, – DELFI sakė Renata.

Nepaisant to, ji įvardija didelį mažesnių mokyklų privalumą – tai, kad jose nėra jausmo, kad vaikas yra viso labo tik mažas sraigtelis didelėje sistemoje.

„Mažesnėse mokyklose tai yra tiesiog mažas ratas, kuriame vaikai jaučiasi saugiau. Į mokytoją gali kreiptis ne tik kaip į pedagogą, bet ir kaip į žmogų, kuris gali neformalioje aplinkoje pabendrauti. Todėl rinkausi mokyklą, kad atitiktų mūsų poreikius būtent šia kryptimi. Aš manau, kad mokykla nėra vieta, kur vaiką turi tik mokyti. Manau, kad mokykla duoda daug daugiau, mokykla padeda mums įskiepyti tam tikras vertybes žmogui, ir tą asmenybę kažkiek išlavinti gerąja prasme, todėl aš rinkausi mažesnę mokyklą“, – sakė du mokyklinio amžiaus vaikus auginanti moteris.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didesnėse mokyklose administracijos darbas neretai primena chaosą, kai tėvai nėra informuojami apie tai, kas mokykloje vyksta, kokie sprendimai priimti. Be to, patiems mokytojams sunku sužiūrėti, kad visi vaikai spėtų visas užduotis atlikti laiku.

„Kai yra didelė klasė, būdavo, kad vaikas neatlieka kažkokių užduočių, tai paskui mokytoja po kokių dviejų mėnesių pasakydavo: o tu žinai, vaikas tavo nepadarė to ir to. Ir aš matau, kad vaiko pratybų kokie šeši puslapiai nepadaryti. Bet mums, dirbantiems tėvams, labai sudėtinga yra tą vaiką sukontroliuoti, nes tų užduočių yra labai daug. Šiuo klausimu tikrai didesniems mokykloms reikėtų pasitempti“, – DELFI sakė Renata.

Labai aukštas lygis, tik spėk vytis

Šiauliuose gyvenanti ir vaiką į vieną iš Šiaulių mokyklų leidžianti Danutė DELFI sakė esanti visiškai patenkinta mokymo kokybe. Jos sūnus šiemet eis į vienuoliktą klasę.

„Gimnazija pas mus rimta, stipri. Mes turime kuratorę, kuri dirba su 3-4 klasėmis vietoj auklėtojų, ji viską sužiūri. Iš pradžių buvo baisu, kaip ji visus sužiūrės, bet dabar viskas labai tinka. Mes turime aukščiausios kategorijos pedagogus. Aš bijojau tos gimnazijos, bijojau, kad bus per sunku, bijojau rinkliavų, nes rusų laikais ten buvo „grietinėlės“ mokykla, ne bet kas galėjo patekti. Bet dabar esu labai patenkinta“, – sakė šiaulietė.

Ji pasakojo, kad kai jos sūnus perėjo iš progimnazijos į gimnaziją, natūraliai krito jo pažymių vidurkis, mat gimnazijoje mokytis yra kiek sunkiau. Paklausta apie patyčias, Danutė teigė per trejus metus nėra girdėjusi nė vieno atvejo, kad būtų skundžiamasi bloga atmosfera tarp mokinių.

Moteris mano, kad sunkiau yra tokiuose rajonuose kaip Pakruojis, Pasvalys, Joniškis, tuo metu jos sūnaus mokykloje lygis yra labai aukštas. „Tik spėk vytis“, – sakė Danutė.

Be korepetitorių – niekaip

Panevėžietės Mildos dukra šiemet eina jau į dvyliktą klasę. Kalbėdama apie mokymo kokybę moteris minėjo, kad dukros lankomoje gimnazijoje lygis yra gana geras, tačiau jeigu vaikas turi problemų su kokiu nors dalyku, tenka samdyti korepetitorius.

„Jai sunkiai sekasi lietuvių kalba, reikės samdyti korepetitorių arba eis į papildomas pamokas. Bet jose vaikai nėra užimami, tik mokytojas ateina paklausia: kas tau neaišku? Ką vaikas pasakys, kas jam neaišku? Suprantu, kad matematikoje galima klausti, kas neaišku, bet lietuvių kalboje? Rašyti moka, skaityti moka, bet vis tiek turi būti dėstoma tai, kas aktualu, vis tiek juos ruošia egzaminams, tai turėtų kryptingai dirbti papildomose pamokose“, – mano Milda.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į mokytojų ir mokinių santykį. Anot jos, ne visada mokiniai turi motyvacijos mokytis, mat tarp jų ir mokytojų yra šiokia tokia įtampa. Kai kurie mokytojai dažnai mokinių nepalaiko, o šiems labiau stengiantis net pasako, kad „tu nesugebėsi, tau nepavyks“.

Kalbėdama apie ankstesnę dukros mokyklą, moteris sakė, kad lygis išties labai skiriasi – pagrindinėje mokykloje buvo „labai šiaip sau“.

„Mes labai jautėme ir norėjome, kad išeitų vaikas iš jos greičiau, nes paprastoje mokykloje motyvacijos vaikams visiškai nėra. Nebent atskiras vienas kitas mokytojas atsiranda, kuris motyvuoja, bet tokių nelabai yra. Tiesiog susirenka tokie vaikai – jeigu klasėje yra pora ar trejetas tokių vaikų, kurie demotyvuoja kitus, jie yra tokio amžiaus, kad mokytojas nėra autoritetas, autoritetas yra klasiokai, kurie yra lyderiai ne mokymesi, o kituose dalykuose“, – sakė dvyliktokės mama.

Tačiau ji mano, kad daugiausiai mokymosi lygis priklauso nuo konkrečių mokytojų, o ne nuo to, kuriame mieste yra mokykla.

„Sakyčiau taip: yra mokytojai, kurie yra labai stiprūs ir labai gerai paruošia egzaminams, tada nereikia ir korepetitorių. Taigi kalba eina apie mokytoją, kurį mokykla sugeba pritraukti, privilioti, kuris geriau paruošia mokinius. Mokytojas, kuris moka motyvuoti mokinį, moka kalbėti su juo, tada vaikas jaučia žinių troškimą, kad nori kažką išmokti. Tai atskirų mokytojų nuopelnas, tikrai ne visų“, – DELFI sakė Milda.

Paklausta, kur jos dukra planuoja stoti po mokyklos, Milda sakė, kad jeigu pasiseks, bakalaurą ji žada baigti Lietuvoje, o vėliau galvoja ir apie užsienį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (55)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (324)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (558)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (764)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (7)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (95)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (58)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1383)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (230)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...