aA
Technologijomis nesidomintis, iššūkiu elektroninio pašto išsiuntimą laikantis ir išmaniojo telefono rankoje neturėjęs mokytojas. Tokie mitai sklando apie mokyklose vaikus ugdančius profesionalus. Tačiau nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei mokytojus vienijanti profesinė sąjunga su tuo nesutinka.
© Shutterstock

Paskutinius trejus metus Europos mokyklų tinklas (angl. European Schoolnet) kartu su trylika Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, vykdė projektą, kurio metu buvo norima įvertinti, kaip mokytojams sekasi naudoti skaitmenines technologijas praktikoje, nustatyti mokytojų poreikius ir imtis veiksmų.

Patys savo įgūdžius vertina gerai

Kaip tyrimo rezultatus komentavo Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, Lietuvos mokytojai savo technologijomis grįsto mokymo kompetenciją įvertino pakankamai gerai.

„Šalies vidurkis labai artimas ar net aukštesnis nei tyrime dalyvavusių kitų šalių mokytojų. Apie 90 proc. Lietuvos mokytojų pasitiki savo skaitmeniniais gebėjimais ir gali suteikti reikiamą medžiagą bei pagalbą mokiniams“, – rezultatus, kaip save vertina mokytojai, konstatavo jis.

Pagal apklausą net 94 proc. tyrime dalyvavusių šalies mokytojų sutiko, kad skaitmeninės technologijos padeda mokiniams veiksmingiau suvokti informaciją ir ją naudoti, o 96 proc. teigė, kad jie bendrauja su mokiniais, skiria namų darbų ar kitas užduotis naudodamiesi technologijomis. Palyginimui, bendras visų šalių dalyvių vidurkis – 77 proc.

Daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos mokytojų tvirtino bendradarbiaujantys su kolegomis kuriant skaitmeninėmis technologijomis grįstas pamokas (bendras tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 42 proc.).

„Taigi, tyrimas rodo, kad Lietuvos mokytojai skaitmeninių įgūdžių srityje neatsilieka nuo kitų Europos šalių mokytojų, o kai kuriose srityse netgi pralenkia. Tačiau pagal vieną rodiklį Lietuvos mokytojai atrodo prasčiau. 71 proc. tyrime dalyvavusių Europos mokytojų nurodė, kad jie geba perkurti ir pritaikyti skaitmenines priemones konkretiems ugdymo poreikiams, Lietuvoje tai sugebėtų tik 57 proc. mokytojų“, – pastebėjo ministerijos atstovas.

Bando daužyti mitą, kad mokytojai nesugeba naudotis technologijomis
© Vida Press

Pasak G. Vaidelio, informacinės technologijos jau ateina ne tik į pradinį, bet ir į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą: „Vykdant projektą „Inovacijos vaikų darželyje“, šiuo metu atliekamas tyrimas „Pažangi pedagoginė praktika ir pedagoginės inovacijos Lietuvos vaikų darželiuose“. Į šio tyrimo rezultatų pristatymą švietimo bendruomenė bus pakviesta lapkričio ar gruodžio mėnesį. Tyrimą atliekantys tyrėjai paprašyti panagrinėti, kiek, kokias IT ir kitas panašias priemones jau šiuo metu naudoja pedagogai. Tai atskleis ir jų gebėjimus“.

Klausimų kyla ne tik Lietuvoje

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas pastebėjo, kad mokytojo skaitmeninė kompetencija yra susijusi su dalykinėmis, pedagoginėmis ir jų mokinių skaitmeninėmis kompetencijomis.

„Ir, žinoma, ne visi mokytojai šioje srityje yra pasiekę aukštumų. Tai ne tik Lietuvos, bet visų Europos šalių problema“, – pripažino pašnekovas.

Skaičiuojama, kad net 54 proc. bendrojo ugdymo mokytojų Lietuvoje yra 50 metų amžiaus ar vyresni.

„Tad dauguma savo profesinę kvalifikaciją įgijo tuo metu, kai skaitmeninio raštingumo kompetencijų dėl objektyvių priežasčių nebuvo reikalauta. Dabar parengti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeniniam raštingumui. Remiantis reikalavimais, pedagoginių studijų programas vykdančioms aukštosioms mokykloms rekomenduota studijų programas papildyti ir atnaujinti skaitmeninio raštingumo turiniu“, – aiškino pašnekovas.

G. Vaidelis taip pat pridėjo, kad yra numatoma, jog kvalifikacijos tobulinimo renginiai mokytojams bus organizuojami, atsižvelgiant į kompetencijos lygį ir suteikiant galimybę kiekvienam tobulintis.

Vardija galimybes tobulintis

Pašnekovas paminėjo, kad jau dabar mokytojai turi galimybių patys tobulinti savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Pavyzdžiui, visų dalykų mokytojams organizuojami skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursai: „Juos ruošia ir vykdo auštosios mokyklos, regioniniai švietimo centrai ir kitos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos ir organizacijos“. Taip pat jau devintus metus Ugdymo plėtotės centras kasmet organizuoja mokyklinės įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodą „Mokykla“, kurioje mokytojai gali išbandyti naujausias skaitmenines technologijas.

„Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimų, tarptautinių tyrimų spartus perėjimas į skaitmeninį formatą, elektroniniai dienynai ir kita skatina pedagogus asmeniškai ar kartu visai mokyklai inicijuoti mokymus ir mokytis“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak pašnekovo, 2019-2022 m. visiems Lietuvos pradinių klasių mokytojams bus sudarytos galimybės dalyvauti skaitmeninio raštingumo programose, įsivertinus, kokių kompetencijų jiems trūksta.

Nors mokiniai gali labai sparčiai mokėti naudotis informacinėmis technologijomis, visgi, G. Vaidelio nuomone, mokytojas savo žiniomis turi duoti mokiniams papildomos vertės.

„Nors mokiniai ir labai greitai susiranda informaciją, tačiau mokytojas pataria, konsultuoja, paaiškina, stebi ir vertina, kaip tą informaciją tikslingai panaudoti, keisti, pertvarkyti mokinio mokymosi tikslams pasiekti“, – aiškino jis.

Matematikos mokytojas ir mokinys
Matematikos mokytojas ir mokinys
© Shutterstock nuotr.

Pašnekovo teigimu, vis labiau brandos egzaminų vertinimui persikeliant į elektroninę erdvę, mokyklose bus plečiamas bevielis saugaus interneto tinklas, o kartu numatoma organizuoti mokymus pedagogams.

Iššūkių yra, bet mato ir gerų pavyzdžių

Asociacijos „Infobalt“, vienijančios informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus įmones, direktorius Paulius Vertelka, kalbėdamas apie mokytojų skaitmeninį raštingumą, pirmiausia prabilo apie informatikos pagrindų paruošimą bendrojo ugdymo įstaigose.

„Galiu turėti tik nuomonę, kadangi tyrimų šiuo klausimu nedarėme, tačiau vadovaujantis tuo, ką matome, galiu teigti, kad bendrajame ugdyme tiek informatikos pagrindų suteikimas, tiek profesinis orientavimas, kalbant apie skaitmenines specialybes, yra pilnas iššūkių“, – kalbėjo jis.

P. Vertelka teigė suprantantis, kad mokykloms sunku pritraukti IT kompetencijas turinčius mokytojus, nes jų rinkoje yra mažai: „Jei net universitetai turi problemų, tai su mokyklomis yra dar prasčiau“.

Komentuodamas visų dalykų mokytojų skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius IT srityje, pašnekovas teigė, kad čia turėtų atsispindėti bendra šalies gyventojų situacija: „Mokytojai čia yra turbūt tame pačiame lygyje kaip visuomenė, nes jie yra vartotojai. Taigi žino tiek, kiek naudojasi, bet vietos tobulėjimui čia tikrai yra. Esame girdėję istorijų, kur net nupirkus reikalingas priemones mokyklai, mokytojai nenaudoja jų, nes turbūt bijo ar nežino kaip naudotis“.

Vis dėlto P. Vertelka nepiešė situacijos vien juodomis spalvomis. Pasak jo, kai kurios mokyklos jau turi išmaniąsias klases, kurios gali būti puikiu pavyzdžiu likusioms.

„Be to, mokytojas, kaip vartotojas, turėtų pats visada domėtis. Juk jis pats gyvena skaitmeninėje aplinkoje, o taip pat ugdo vaikus, kurie turės gyventi dar labiau skaitmenizuotoje ateityje“, – pridėjo pašnekovas.

Tik vienas iš piktų mitų

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius įsitikinęs, kad kalbos, jog mokytojai nepakankamai turi įgūdžių naudojantis informacinėmis technologijomis, tėra piktas mitas.

„Iš tiesų mokytojo kvalifikaciniuose reikalavimuose yra nurodytas tam tikras skaitmeninio raštingumo lygmens turėjimas. Todėl kalbėti apie mokytojus, nemokančius naudotis informacinėmis technologijomis, negalima. Sakyčiau, kad tai vienas iš mitų, kad jie atsilikę“, – komentavo pašnekovas.

Iš kitos pusės A. Jurgelevičius paminėjo problemą, kad ne visada mokytojai turi galimybę parodyti savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius, nes didelė dalis mokyklų tiesiog neturi reikalingų IT priemonių.

„Bet elementarūs dalykai yra ir, pavyzdžiui, mokytojai sėkmingai dirba su elektroniniu dienynu, o jis sukurtas taip, kad naujokas nesugebėtu juo naudotis, registruojant mokinius, kuriant grupes ir atliekant kitus veiksmus“, – tikino A. Jurgelevičius.

Mokytojų profesinės sąjungos atstovas taip pat paminėjo, kad pinigų mokytojų kvalifikacijos kėlimui yra pakankamai, tačiau ne visada kelti kvalifikacijos mokytojus išleidžia mokyklų vadovybė.

„Kartais būna, kad ne informatikos mokytojų mokyklų vadovai nenori leisti į informacinio raštingumo tobulinimo renginius, teigdami, kad mokytojams to nereikia“, – pastebėjo jis.

Vis dėlto A. Jurgelevičius akcentavo, kad, kaip ir mokinių, taip ir mokytojų yra visokių: „Daug pažįstų mokytojų, kurie vaikams nenusileidžia. Žinoma, vaikų yra įvairiausių: yra tokių, kurie pralenkia mokytojus ir tėvus, bet tai išimtys. Tai, kad vaikai moka mikliai rašyti žinutes ar spaudyti žaidimų mygtukus, dar nerodo jų informacinių technologijų išprusimo“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Naujasis Nausėda: Grybauskaitės pamokos, Butkevičiaus komplimentai (51)

Baigia užaugti jauna lietuvių karta, kuri nuo gimimo klausosi svarstymų apie tai, ar Gitanas...

Į laisvę išleistas Airinas ėmėsi naujos veiklos – moko, kaip tapti „bebaimiu kalėjimui“ (95)

Praėjusių metų gruodžio viduryje iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išleistas...

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (291)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Po Izraelio antskrydžių Irano aviacijos vadas atkirto: esame pasiruošę karui (1)

Irano aviacijos pajėgų vadas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi karui su Izraeliu...

Kai trūksta vieno gyvybiškai svarbaus elemento, padėti gali tinkama keptuvė

Nors šio elemento trūkumas dažnai laikomas vegetarams bei veganams būdingu sutrikimu, jo gali...

Karšta krepšinio savaitė: ar atsities Adomaitis su „Rytu“ ir kaip „Žalgiriui“ seksis medžioti Milane? (41)

Priešpaskutinė sausio savaitė krepšinio pasaulyje žada būti ugninga ir kaitri. Vilniaus...

Nustokitę pirkę nereikalingus drabužius – štai kam turėtumėte negailėti pinigų per išpardavimą (2)

Nors vyraujantis greitosios mados kultas skatina pirkti daug ir pigiai, stilistė Viktorija Šaulytė...

Naujausias turtinės nelygybės tyrimas: vos 26 žmonės iš esmės valdo pasaulį (10)

26-iems pasaulio milijardieriams priklauso tiek turto, kiek 3,8 mlrd. žmonių, sudarančių...

Ekspertė apie antrą „Brexit“ referendumą: jo tikimybė labai staigiai išaugs (44)

Jungtinės Karalystės premjerė pirmadienio vakarą parlamentui turi pristatyti B planą – kaip...

Žymioji vandenyje gyvenančių sutvėrimų buveinė – vėl atvira turistams (3)

Žymusis Palau Medūzų ežeras – tai begalės vandenyje tarpstančių sutvėrimų buveinė. Dar...