„Vaikams daugiau laiko praleidžiant lauke daugėja ir patiriamų traumų skaičius. Dažniausios iš jų – įvairūs sumušimai. Juk vaikai mėgsta aktyviai leisti laiką – važinėti dviračiais, paspirtukais, šokinėti batutuose. Vis tik, neretai toks laisvalaikis baigiasi lengvomis arba vidutinio sunkumo traumomis“, – sako vaikų chirurgas Benediktas Jonuška ir priduria, kad vasarą vaikų traumų kiekis padidėja net du–tris kartus.

Chirurgas sutiko pasidalinti itin svarbiomis rekomendacijomis, kurias turėtų žinoti visi žmonės, auginantys vaikus. Taip pat jis papasakojo ir apie įsimintiniausią atvejį, kuomet teko padėti nesaugiai elektriniu paspirtuku važiavusiam vaikui.

Įprasta praktika: ligoninių palatos, kuriose – vien paspirtukininkai

Chirurgas nurodo, kad dažniausios vaikų patiriamos traumos pasitaiko dėl nesaugaus vežinėjimosi dviratėmis transporto priemonėmis, ypatingai – elektriniais paspirtukais.

„Su kolegomis pajuokaujame, kad vasaros metu ligoninėse susidaro net paspirtukininkų palatos. Absoliuti dauguma šių pacientų patirdami traumą nedėvi šalmų“, – sako medikas.

Anot jo, beveik nepasitaiko budėjimų, kurių metu netektų padėti bent vienam vaikui, kuris susižalojo važiuodamas dviračiu ar paspirtuku.

Benediktas Jonuška. Nuotraukos autorė Greta Gedminaitė

„Žinoma, vaiko į „burbulą“ patalpinti nereikia. Nei vienas vaikas neužauga be guzo ant galvos. Vis tik, tėvų ir aplinkinių pareiga yra užtikrinti saugias sąlygas aktyviam laisvalaikiui“, – įsitikinęs gydytojas.

Jis nurodo, kad elektriniai paspirtukai apskritai nėra skirti vaikams. Apie dviratį to pasakyti negalima, juo važinėtis – naudinga. Tačiau chirurgas pabrėžia, kad tą daryti reikia tam skirtose vietose, dėvint šalmą ir kitas apsaugos priemones.

Skaudžiausios nelaimės metu nukentėjo pradinukas

Vaikų chirurgas B. Jonuška įsitikinęs – daugumos sunkių traumų įmanoma išvengti, jei vaikui bus sukuriama pakankamai saugi aplinka.

Teko matyti vieno tyrimo duomenis, kurio rezultatai buvo pribloškiantys. Patiriant traumą net 97 proc. atvejų šalmas apsaugojo vaikus nuo rimtų galvos smegenų sužalojimų. Tad įvykus nelaimei gali skilti šalmas, tačiau galva išlieka sveika“, – pasakoja jis.

Viena iš liūdniausių chirurgo prisimintų istorijų įvyko prieš dvejus metus. Tąkart jam teko padėti pradinukui, kuris į ligoninę atvyko po pasivažinėjimo elektriniu paspirtuku. Vaikas buvo praradęs keletą nuolatinių dantų, jo abu dilbiai buvo sulaužyti, sužalotas veidas.

„Vaikas elektriniu paspirtuku važiavo Vilniuje. Paspirtuko ratas įstrigo grindinyje, o vaikas tiesiog „skrido“ per šią transporto priemonę. Jis, žinoma, buvo be jokių apsaugų, nebuvo pasirinkta ir tinkama vieta pasivažinėjimui“, – teigia jis.

Chirurgas pabrėžia, kad traumos dažniausiai ir įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo, vežinėjimosi tam nepritaikyta danga. Neretai vaikai pervertina savo įgūdžius bei galimybes.

Elektriniai paspirtukai skirti ne vaikams

B. Jonuška sako, kad važinėjant su paprastais paspirtukais nelaimių metu vaikai dažniausiai praranda pusiausvyrą ir susidūrę su kliūtimi krenta į priekį arba šoną. Tokių įvykių metu dažniausiai patiriamos galvos traumos ir įvairūs nubrozdinimai.

„Galėčiau išskirti vyraujančią tendenciją, kad dažniausiai diagnozuojami lūžiai yra apatinės stipinkaulio dalies. Pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kuomet patiriami abiejų dilbių lūžiai“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, norint išvengti tokių skaudžių traumų, nerekomenduojama net su paprastais paspirtukais važinėti jaunesniems nei 8 metų vaikams be suaugusiųjų priežiūros. Svarbu ir tai, kad paspirtukais nebūtų važinėjama gatvėmis, kuriose vyksta eismas, taip pat ir tamsiuoju paros metus. Pasirinkus šią dviratę transporto priemonę medikas rekomenduoja nepamiršti mūvėti šalmą, kelių ir alkūnių apsaugas.

„Šios rekomendacijos galioja, jei kalbame apie paprastus paspirtukus. Vis tik, paskutiniais metais ypač populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Jais važinėti vaikams rekomenduoju neleisti“, – pabrėžia chirurgas.

Jis pataria tėvams stengtis sukurti saugią aplinką savo vaikams. Juk visai nesinori, kad atžala vasarą praleistu gipse.

Batutai – neatsiejama vasaros pramoga: kodėl juose susižeidžia tiek mažamečių?

Kalbėdamas apie dažniausias vasaros metu patiriamas vaikų traumas chirurgas išskiria ir pramogas batutuose. Anot jo, daugiausiai kalbama apie grėsmes šokinėjant batutuose, kuriuos nusiperka patys žmonės ir pasistato savo individualių namų kiemuose. Vis tik, nemažiau pavojingi ir įvairiose šventėse bei parkuose esantys pripučiami batutai.

„Traumos dažniausiai patiriamos tada, kai batute šokinėja daugiau nei vienas vaikas. O jei pašokinėti sugalvoja ir suaugęs žmogus – traumų tikimybė dar labiau padidėja“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, vasarą ligoninėse pasitaiko budėjimų, kurių metu net pusė per parą konsultuotų vaikų atvyksta po pramogų batutuose.

„Pasaulinės vaikų chirurgų ir traumatologų organizacijos apskritai nerekomenduoja vaikams tokio laisvalaikio praleidimo būdo“, – sako medikas ir priduria, kad šios rekomendacijos yra argumentuojamos didele traumų rizikos galimybe.

„Šokinėjant batutuose susiduriama su didele rizika kristi, ypač batutams esant nedideliuose kiemuose, kuriuose apstu ir kitokių daiktų, objektų. Jei batutas be apsaugų, stovi nelygioje vietoje ir jame šokinėja būrys vaikų – nelaimės tikimybė dar didesnė“, – supažindina B. Jonuška.

Jis teigia, kad literatūroje galima rasti aprašytų įvykių, kurių metu patiriamos traumos baigėsi mirtimi dėl stuburo ir galvos traumų.

Vienu metu batute – tik vienas vaikas

Didmiesčiuose bene kiekviename individualių namų kvartale galima pamatyti ne vieną batutą. Vaikų chirurgas sako, kad šios pramogos nerekomenduoja, tačiau jei šeima vis tik nusprendė batutą įsigyti, svarbu, kad jame nešokinėtų jaunesni nei 6 metų vaikai.

„Svarbu ir tai, kad šokinėjantys ant batuto vaikai privalo būti prižiūrimi suaugusiųjų. Jei nesinori skaudžiai susižeisti, vienu metu gali šokinėti tik vienas vaikas. Taip pat atžaloms vertėtų paaiškinti, kad šokinėjant negali būti atliekami įvairūs triukai: apsisukimai ore, salto ir panašiai“, – vardija rekomendacijas medikas.

Pasak jo, pagrindas po batutu privalo būti lygus. Svarbu ir tai, kad šalia batuto nebūtų jokių objektų: medžių, pastatų, kitų žaidimų įrenginių. Įsigyjant batutą būtina atkreipti dėmesį, kad komplekte būtų apsauginiai tinklai, saugiau, kai įrenginio spyruoklės yra pridengtos.

„Aprašoma, kad iš visų pacientų, kurie patyrė traumas ant batutų, nuo 10 iki 17 proc. patiria galvos ir kaklo traumas. Tenka pastebėti ir kitokias traumas – raiščių patempimus, sumušimus, nubrozdinimus. Pasitaiko ir įvairių lūžių, ypač – mažesnio amžiaus vaikams. Daliai jų prireikia hospitalizacijos ir operacinio gydymo“, – naudinga informacija dalinasi pašnekovas.

B. Jonuška rekomenduoja apskritai labai pasverti šio įrenginio reikalingumą. Vis tik, jei šeima be batuto savo laisvalaikio neįsivaizduoja, tėvai turi užtikrinti saugios aplinkos sukūrimą bei tinkamą vaikų priežiūrą.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės