Tereikėjo akimirkos, kad įvyktų nelaimė

Prieš keletą savaičių Delfi fotografas užfiksavo kraupią avariją netoli Maišiagalos. Gegužės 18 dieną kelyje A2 (Vilnius–Panevėžys), neprivažiavus Maišiagalos, įvyko avarija, kurios metu sužaloti du žmonės.

Pirminiais duomenimis, lyjant „Audi A3 e-tron“ trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį „Toyota RAV4“. Šis nuo smūgio nulėkė nuo kelio ir apvirto, sužaloti du jame buvę žmonės.

Šios nelaimės priežastis – vos keletui akimirkų nukreiptas vairuotojo dėmesys nuo kelio. Tąkart blaivus „Audi A3 e-tron“ vairuotojas policininkams paaiškino, kad kelias sekundes nestebėjo kelio, nes šnekėjosi su bagažinėje esančiu šunimi.

Prieš tai panašiomis aplinkybėmis Klaipėdos apskrityje susidūrė automobilis ir sunkvežimis. Kelyje tarp Kvietinių ir Gargždų avarija įvyko todėl, nes „Toyota Avensis” vairuotoja, norėdama pasikalbėti telefonu, pasuko ir išvažiavo į priešingą juostą, kuria važiavęs sunkvežimis rėžėsi į automobilį. Tąkart nuotraukomis iš įvykio vietos dalinosi ReidasTV.

Per metus užfiksuoja apie 20 000 tokių pažeidimų

Ekspertai yra nustatę, jog rašant tekstinę žinutę telefone apie 10 proc. kelionės laiko praleidžiama ne pasirinktoje kelio juostoje, o vairuotojo reakcija tokiu metu sulėtėja net 46 proc.

Nors dažnas supranta, kokia rizika slypi už kelių akimirkų, praleistų žiūrint į telefoną būnant už vairo, tačiau Delfi iniciatyvos „Nežvairuok“ atliktoje apklausoje net 60 proc. apklaustųjų nurodė, kad ir patys naudojosi telefonu vairuojant per pastaruosius tris mėnesius, kas rodo, kad keliuose – begalė potencialių nelaimingų atsitikimų.

Milžinišką problemos mastą įrodo ir policijos pareigūnų duomenys. Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba Daiva Žilinskė per metus policijos pareigūnai išaiškina apie 20 000 tokių pažeidimų – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.

Šiemet ir pernai – neregėti ir gąsdinantys skaičiai

Kad ir kaip norėtųsi, kad tokių pažeidimų ilgainiui būtų fiksuojama mažiau, tačiau pastarųjų metų statistika toli gražu nedžiugina – priešingai, rodo didelį problemos augimą.

Kaip nurodo D. Žilinskė, 2018 metais užfiksuoti 20 028 tokie atvejai, 2019 metais – 19 394 atvejai. 2020-aisiais šis pažeidimų skaičius gerokai didesnis – beveik 35 000 atvejų.

Stebėtina, kad įprastą metinį pažeidimų vidurkį šiemet pasiekėme nepraėjus net pusei metų. Taigi, per šių metų sausio–gegužės mėnesius pareigūnai jau spėjo užfiksuoti daugiau nei 20 590 tokių pažeidimų atvejų, o 45 vairuotojams už tai taikytas teisės vairuoti atėmimas.
Mobilusis telefonas

„Vairuojant ir kartu rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, prarandamas ir nesukoncentruojamas dėmesys į eismo situacijos stebėjimą, sumažėja matomumo laukas – pavyzdžiui, dėl pakeltos rankos prie ausies. Apie daugelio asmenų prie vairo įprotį rašyti SMS žinutes, skaityti informaciją, domėtis „įdomybėmis“ socialiniuose tinkluose – nėra ir negali būti nė kalbos, tai turi suprasti ir įsisąmoninti kiekvienas.

Pašaliniai veiksmai už vairo rodo ne tik žmogaus neatsakingumą, nebrandumą, bet ir atsainų požiūrį į savo, taip pat ir kitų saugumą kelyje. Tai gali baigtis gana skaudžiais padariniais“, – perspėja D. Žilinskė.

Su problema kovoja ir baudomis, ir iniciatyvomis

Šiuo metu su problema kovojama skiriant numatytą atsakomybę už padarytą pažeidimą, taip pat socialinėmis iniciatyvomis, švietimu.

Atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje: bauda nuo 60 iki 90 Eur. Be to, už šį pažeidimą (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą) gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

„Konstatuotina, kad tai nemaža problema ne tik Lietuvoje, su tokiu neatsakingu vairuotojų elgesiu susiduriama daugelyje pasaulio šalių. Praktika rodo, kad vairuotojai, naudodamiesi mobiliaisiais vairuodami, dažniau dairosi ir saugosi, kad nebūtų pastebėti policijos pareigūnų.

Tačiau tokiam vairuotojų elgesiui fiksuoti taikomas neviešasis ir mišrusis patruliavimo būdai – techninėmis priemonėmis ir efektyviais fiksavimo metodais pažeidimai nustatomi ne asmens akivaizdoje. Žmogus pats turi suprasti, kad ne tik nesilaiko nustatytos tvarkos kelyje, bet ir kelia nemažą pavojų sau, kitiems eismo dalyviams“, – pabrėžia D. Žilinskė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)