– Kokia elektrinių transporto priemonių situacija Lietuvoje, ar jos – populiarios?
– Populiarumas – abstrakti sąvoka. Daugiausiai parduodama elektrinių paspirtukų, po jų rikiuojasi dviračiai, o paskutinę vietą užima elektriniai motoroleriai ir motociklai. Skaičiai atspindi šių transporto priemonių paskirtį. Paspirtukas skirtas keliaujantiems apie 5 km. spinduliu, dviratis – keliaujantiems 10-15 km., o motoroleris ar motociklas – didesniam atstumui.
Kadangi Baltijos šalių miestai – kompaktiški, daugeliui pakanka paspirtuko. Dviratis – didesnis, užima daugiau vietos, tad dažnai nepatogu jį laikyti namuose. Užsienyje dviračiai laikomi priemiesčio transporto priemone, o pas mus žmonių, kurie naudojasi dviračiais, skaičius nesiekia 5 proc. Elektrinių transporto priemonių populiarumas, priklausomai nuo šalies, gali skirtis ir kultūriškai, ir net istoriškai. Taip pat šios transporto priemonės tampa vis aktualesnės šiuo laikotarpiu, brangstant kurui.
– Kodėl dviračius vairuoja tiek mažai lietuvių?
– Manau, kad lietuviai apgaudinėja save sakydami, kad sezonas, tinkamas važiuoti dviračiu, mūsų šalyje – trumpas. Taip nėra. Tarkime, Suomijoje, dviračiais važinėjama visus metus, prie mokyklų įrengtos saugyklos, kad mokiniai galėtų atvažiuoti net žiemą. O pas juos žiemos – gerokai šaltesnės. Gali būti, kad dviračiais nesinaudojama, nes nepatogu, o taip nutinka, nes Lietuvos infrastruktūra tam nepritaikyta.
Infrastruktūra gerėja, kasmet nutiesiama dešimtys kilometrų dviračių takų, tačiau net vasarą jais naudotis nėra taip patogu, kaip galėtų būti. Norint nuvažiuoti dviračiu iš taško A į B, būtina prieš tai apgalvoti, kokiais takais naudotis, nes yra atkarpų, kur tenka važiuoti pėsčiųjų takais ar važiuojamąja dalimi.
– Ką įdiegė šalys, kuriose elektrinės transporto priemonės – populiarios?
– Pavyzdžiui, Olandijoje ne tik valstybė rūpinasi dviračių populiarinimu, bet ir įmonės, suteikiančios nemokamus dviračius darbuotojams. Taip nuspręsta, nes automobilių statymo vietos – labai brangios. Kitos šalys taip pat rodo, kad elektrinių priemonių naudojimą turėtų skatinti ir verslai, tuomet pokytis pasiekiamas greičiau.
Suomijoje žiemą pėsčiųjų ir dviračių takai yra valomi taip pat, kaip gatvės. Tamsiuoju paros metu, jeigu nesimato skiriamųjų ženklų, specialūs šviestuvai nurodo, kur yra dviračių, o kur – pėsčiųjų takai. Lietuvoje sniegas, nuvalytas nuo gatvių, dažniausiai užverčiamas ant dviračių takų, o pastarieji nevalomi taip dažnai.
– Netrūksta pasipiktinimo paspirtukų vairuotojais, kodėl lietuviai neigiamai reaguoja į šią transporto priemonę?
– Jie – populiariausia elektrinio judumo priemonė, o jų reguliavimo priemonių dar trūksta. Visos, priimtos iki šiol – yra geros, tačiau kelia klausimą – o kas tai prižiūrės? Kadangi nėra konkretaus prižiūrėjimo plano, nemažai vairuotojų gali numoti ranka į naujai priimtus įstatymus.
Taip pat dažnai norima įsigyti transporto priemonę pigiau, tačiau kartu norima gauti daugiau funkcijų, negu konkreti priemonė gali pasiūlyti. Tarkime – padidinti nustatytą el. motociklo važiavimo greitį. Ir nors paspirtukų leistinas greitis šiuo metu siekia 20 km/val., daugelis važiuoja kur kas greičiau. Todėl reikėtų atitinkamų apsaugos ir priežiūros priemonių. Manau, prie to taip pat turėtų prisidėti verslas ir prisiimti atsakomybę už savo parduodamas prekes. Internete gausu vaizdo įrašų, kuriuose paspirtukai lenkia 50 km/val važiuojančius automobilius.
Turime reguliavimą, kuris kol kas nelabai veikia. Trūksta edukacijos ir nelabai kas imasi šio darbo, kad vartotojai būtų pakankamai išprusę šiuo klausimu. Todėl kyla pasipiktinimas ir nelaimės.
Motociklai turi būti registruojami „Regitroje“, bet jeigu vairuotojas jį „patobulina“, kad galėtų važiuoti greičiau, niekas to nepatikrina. Tiesiog užregistruoja, kad nelaimės atveju galėtų rasti savininką. Motociklo greitį dar gali patikrinti pareigūnai ir sustabdyti, o paspirtukų ir dviračių niekas nematuoja ir nestabdo.
Dar vienas pasipiktinimą keliantis dalykas kyla, kuomet paspirtukininkai važiuoja pėsčiųjų taku, nes neturi pasirinkimo. Pagal Lietuvos įstatymus, jeigu kelyje yra pėsčiųjų, paspirtuku galima važiuoti jų greičiu: 5-7 km/ val. Deja, to laikomasi labai retai.
– Kokiomis priemonėmis reikėtų skatinti švietimą apie el. transporto priemones?
– Pirmiausia, edukacija prasideda nuo tėvų. Tarkime, važiuojant automobiliu nereikėtų naudotis mobiliuoju telefonu. Posūkio ženklo nerodymas ir kalbėjimas mobiliuoju telefonu prie vairo Lietuvoje vis dar yra populiariausi nusižengimai. Mokyti vertėtų geru pavyzdžiu, tarkime – nevažiuojant dviese su vaiku ant vieno paspirtuko. Nereikėtų mokyti per baudimo prizmę, geriau paaiškinti, kad yra taisyklės, kurioms negalima nusižengti, nes visi žmonės taip susitarė.
Lietuvos mokyklose vieną kartą metuose rengiama saugaus eismo diena, tačiau eisme dalyvaujame kasdien. Manau, tokių akcijų reikėtų dažniau, nes vaikai gauna daug informacijos ir be jos pakartojimo – pamiršta.
Suaugusiems reikėtų patiems laikytis įstatymų ir taisyklių suprantant, kad visi apribojimai nustatyti dėl tam tikrų priežasčių.
– Kaip oro sąlygos susijusios su el. transporto naudojimu, galbūt yra sprendimų, pritaikomų pagal orą?
– Pagal orą reikėtų taikyti aprangą, kaip tai daugybę metų puikiai daro motociklininkai, nuvažiuojantys per lietų kelis šimtus kilometrų. Yra specialūs lietaus kostiumai, kurie labai kompaktiški, telpa į kuprinę. Žiemą gali reikėtų kelių sluoksnių drabužių, tačiau daugelis darboviečių turi persirengimui skirtas patalpas, kuriose nesunku pasikeisti aprangą atvykus ir išvykstant po darbo.
– Kokios kliūtys kyla Lietuvoje norint el. transportą padaryti pagrindiniu gyventojų pasirinkimu?
– Pirmiausia reikėtų įsisąmoninti, kad visi metų laikai – tinkami el. transporto priemonėms ir nebereikia savęs apgaudinėti ar ieškoti pasiteisinimų. Jeigu gatvėse daugės šių transporto priemonių, didės joms skiriamo verslo bei valdžios dėmesio, o kartu ir teigiamų pokyčių. Taip pat lietuviai galėtų dažniau pagalvoti, kaip dabar pramoginę priemonę dažniau išnaudoti susisiekimui ir keliavimui.
Įmonės bei institucijos galėtų savo teritorijose įrengti vietas darbuotojų paspirtukams bei dviračiams krauti. Tai galima padaryti naudojant paprastą rozetę. Įkraunant el. transporto priemones, pavyzdžiui, darbe, jomis važinėtis tampa kone nemokama. Reikėtų ir daugiau laikymo vietų, tarkime, švietimo įstaigose, viešosiose vietose.