LSMU Neuromokslų instituto neuromokslininkas, docentas, gydytojas neurochirurgas Kęstutis Skauminas aiškina, kad nuolatinis telefono bei socialinių tinklų stebėjimas, žvilgčiojimas, negalėjimas atsitraukti įspėja apie galimą priklausomybę. Ji kenkia ne tik mūsų asmeniniam gyvenimui, bet ir smegenims, poilsio režimui bei kitoms organizmo funkcijoms. Tad, ką daryti, jei negalite gyventi be telefono?
– Ar negalėjimą atsitraukti nuo telefono ekrano galima vadinti priklausomybe?
– Jeigu yra taip, kaip sakote, galime manyti, kad taip, toks žmogus turi priklausomybę. Žinoma, kartais nuolatinis žvilgčiojimas į telefono ekraną yra tiesiog įprotis. Įprotis yra veiksmas, kurį mes kartojame tiek kartų ir taip dažnai, jog liaujamės apie tai sąmoningai galvoję. Toks įprotis dažniau atsiranda žmonėms, kurie gimė ir augo interneto bei mobiliųjų telefonų eroje. O kartais neatsitraukiama nuo telefono ekrano dėl būtinybės.
Viskas priklauso nuo rezultato, kurį gauna mūsų smegenys. Priklausomybės atveju šis rezultatas yra malonumas. Malonumo arba apdovanojimo jausmą kuria į dopaminą reaguojančių neuronų sistema smegenyse. Priklausomybės nuo telefono požymiai – problemos neigimas, sumažėjęs gebėjimas atlikti užduotis laiku, saviizoliacija, baimė arba nerimas ką nors praleisti, padažnėję nealaimingi atsitikimai naudojantis telefonu, negalėjimas atsisakyti telefono ir kt.
– Kaip ir kiek laiko ji vystosi?
– Priklausomybė gali būti psichologinė ir fiziologinė. Dauguma žmonių lengvai pripranta prie technologijų. Evoliucija lėmė, jog mūsų smegenys labai domisi joms naujais, dėmesį patraukiančiais dalykais, nes ši savybė – smalsumas – padėdavo išgyventi priešistoriniais laikais. Galime smalsumą vadinti viena iš smegenų išlikimo strategijų. Šiandien vienas tokių smegenims naujų, smalsumą žadinančių, dalykų yra skaitmeninė aplinka. Turime pripažinti, kad skaitmeninės technologijos paveikė visų mūsų gyvenimus ir tapo mūsų socialinio gyvenimo kasdienybe. Trumpai tariant, daugumos atveju tokią priklausomybę vadinčiau psichologine.
Manau, priklausomybės nuo išmaniųjų technologijų vystymąsi lemia ir amžiaus tarpsnis, nuo kurio pradedama naudotis tomis technologijomis. Vaikams iki dvejų metų kritiškai svarbus tiesioginis kontaktas su tėvais ir kitais globėjais. Tai būtina optimaliam smegenų vystymuisi ir socialinių bei emocinių kompetencijų ugdymui. Jeigu 1,5–2 metų vaikui išmanųjį telefoną duodame, kad vaiką „nuramintume“, galėtume pamaitinti arba laimėti laiko patiems sau, manau, rizikuojame skatinti priklausomybę fiziologiniame lygmenyje. Mano minėta smegenų apdovanojimo sistema išskiria daugiau dopamino, nes išmaniojo telefono ekrane daugybė kūdikio smegenų smalsumą ir norą žaisti tenkinančių dalykų.
– Kokios priežastys mus skatina prisirišti prie elektronikos prietaisų?
– Iš esmės dauguma šių priklausomybių yra ne technologijoms, o tam tikro dopamino kiekio sukeliamai savijautai. Padidėjęs dopamino ir serotonino kiekis sukuria malonią savijautą. Taip smegenys mus skaitina kartoti veiksmus, sukėlusius šių neurosiuntiklių išsiskyrimą. Pavyzdžiui, kai mūsų veikla internete sukelia azartą, kai pasiekiame kokį nors rezultatą (taškai, laimėjimas, pažadas, pripažinimas). Šių „apdovanojimo“ mechanizmų pagrindas – GABA (gabaaminobutirininės rūgšties) disfunkcija.
– Kas vyksta žmogaus smegenyse, naudojantis mobiliuoju telefonu nenutrūkstamai?
– Svarbu žinoti, kaip internetu ir skaitmeninėmis technologijomis naudotis tinkamai, kad sumažintume nepageidaujamą jų poveikį ir pasinaudotume jų teikiamais privalumais. Kalbant apie poveikį nuo technologijų priklausomo žmogaus smegenims, galima išskirti poveikį miegui, dėmesiui, skaitymui ir atminčiai. Nustatyta, jog poveikis priklauso ir nuo laiko, praleisto prie telefono ekrano, ir nuo turinio.
Naudojantis, kaip jūs sakote, nenutrūkstamai, technologijos įtraukia mūsų dėmesį, stimuliuoja smegenis, taip sutrikdo normalų miego ir būdravimo ciklą, blogina miego kokybę. O kokybiškas miegas būtinas optimaliam smegenų augimui, protavimui, atminties konsolidavimui, optimaliam atsakui į stresą, gebėjimui sukaupti dėmesį bei emocijų reguliavimui. Elektroninėje erdvėje daugiau dėmesį blaškančių stimulų, mes įprantame prie išskaidyto dėmesio. Išmokstame „multitaskinti“, tačiau nebemokame sukaupti dėmesio ilgesniam laikui. Yra duomenų, kad turintiems šią priklausomybę sumažėja pilkosios smegenų medžiagos kiekis.
– Kaip gali kisti realybės suvokimas, jei nepailsime nuo socialinių tinklų ir gauname visų naujienų pranešimus į telefoną?
– Poveikis realybės suvokimui, tikriausiai, daugiau priklauso nuo turinio, kuriuo naudojamės skaitmeninėje erdvėje. Poveikis realybės suvokimui atsiranda per informacijos gausą. Tampame linkę ne įsiminti informaciją, o įsiminti kur informacija yra išsaugota. Tampame mažiau linkę giliai mąstyti, lieka mažiau laiko refleksijai, apmąstymui. Taigi, skiriasi atminties formavimas arba įsiminimas. Ima vyrauti nedeklaratyvioji atmintis – nebegalime pasakyti kur ir kaip sužinojome tai, ką žinome. Kitas klausimas – kiek skaitmeninė realybė yra reali?
– Kaip priklausomybė nuo telefono gali pakenkti mūsų kasdieniam gyvenimui ilgoje perspektyvoje?
– Besaikis naudojimasis internetu bei socialiniais tinklais neigiamai veikia mūsų gyvenimo būdą – mažai judame, neretai dažniau ir užkandžiaujame „sėdėdami internete“. Sumažėjęs fizinis aktyvumas neurofiziologiniame lygmenyje neigiamai veikia kraujotaką ir metabolizmą smegenyse, nebeaktyvuojamos molekulinio ir ląstelinio lygio kaskados, palaikančios neuroplastiškumą, atsiranda pakitimų kardiovaskulinėje sistemoje. Perspektyvoje turime mažėjantį neuronų aktyvumą, mokymosi ir pažintinių funkcijų blogėjimą.
– Pranešimai telefone nesiliauja ir vairuojant, ar reikšmingai jie gali išblaškyti dėmesį?
– Gamta sukūrė mums informacijos apdorojimo pagal prioritetus mechanizmą smegenyse – dėmesį. Privalome atsiminti, kad turime tik vieną dėmesį. Taigi, jeigu vairuodami skaitome pranešimus telefone, visas dėmesys – telefone, kas tuo metu vairuoja?
– Kiek laiko žmogaus smegenims prireikia susikoncentruoti į anksčiau darytą darbą po to, kai pažvelgiama į telefono ekraną?
– Priklauso nuo žmogaus dėmesio ir impulsų kontrolės treniruotumo. Dėmesys – tiesinis procesas. Tai yra, kad perkeltume dėmesį nuo vienos veiklos į kitą, pirmiausia turime dėmesį susigrąžinti, o tuomet perkelti. Tai užtrunka nuo sekundės dalių iki kelių sekundžių arba ir dar ilgiau.
– Kokiais metodais galėtume patys atpratinti savo smegenis nuo nuolatinio žvilgčiojimo į ekraną?
– Įprotis – nesąmoningas elgesys. Taigi, pirmiausia turime įsisąmoninti, kad turime tokį įprotį. Jeigu įprotis trukdo, turime ne atpratinti savo smegenis, o sąmoningai užimti jas kuo kitu.
– Galbūt mokslininkai jau yra atradę priklausomybės nuo socialinių tinklų ar telefonų gydymo metodiką?
– Manau, jeigu yra tokia priklausomybė, ją spręsti tinka kitoms priklausomybėms gydyti skirtos metodikos. Pirmas žingsnis – įvardinti, kad tokią priklausomybę turi. Tada praverstų rasti būdą save bent periodiškai izoliuoti nuo priklausomybės objekto (pavyzdžiui, technologijų). Specifinių metodų nėra, tačiau tinka kognityvinės elgesio terapijos, psichoterapijos, grupinės terpijos, konsultacijų metodai.