Akivaizdžiai trūksta atidumo

Neseniai Kaune nutikusi nelaimė – tik dar vienas eismo įvykis, aiškiai signalizuojantis apie pėsčiųjų tykančius pavojus. Ankstų rytą viename Kauno mikrorajone vyro vairuojamas automobilis partrenkė per nereguliuojamą keturių eismo juostų pėsčiųjų perėją ėjusią moterį. Po susidūrimo dėl patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusi medikų buvo skubiai išgabenta į ligoninę. Kadangi, atvykus policijos pareigūnams, automobilio vairuotojui nebuvo nustatytas girtumas, eismo įvykį matę liudininkai spėliojo, kad nelaimę, greičiausiai, lėmė vairuotojo atidumo stoka.

Kaip pastebi Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis tyrėjas Audrius Dragūnas, vairuotojų neatidumas yra viena dažniausių tokių eismo įvykių priežasčių, o skaudžiausi susidūrimai su pėsčiaisiais nutinka būtent keturių eismo juostų perėjose.

„Pirma juosta važiuojantis automobilis praleidžia pėsčiuosius, tačiau pilnai nesustabdo, todėl antra juosta judantis vairuotojas neįvertina, kad į kelią išėjo žmogus, nesumažina greičio ir tokiu būdu įvyksta skaudžiausi eismo įvykiai – pėsčiasis sunkiai sužalojamas ar net mirtinai nutrenkiamas, – sako A. Dragūnas. – Naudojimasis telefonu be specialios laisvų rankų įrangos, užkandžiavimas prie vairo, garsus muzikos klausymas ar intensyvus bendravimas su kitais automobiliu važiuojančiais žmonėmis. Visi šie veiksniai blaško vairuotoją, todėl natūraliai didina autoavarijos riziką.“

Tačiau problemų galima įžvelgti ir kitų: elementarių KET taisyklių neišmanymas ar nesilaikymas taip pat turi tiesioginės įtakos pėsčiųjų saugumui. Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tuomet, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau KET aiškiai nurodyta, kad vairuotojas privalo sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės į ją įžengti. Ši taisyklė galioja tiek dviejų juostų kelyje, tiek ir tuo atveju, kai pėsčiasis ruošiasi įžengti į vairuotojo važiavimo krypties juostą daugiau nei dviejų eismo juostų kelyje.

Asociatyvi nuotr.

Susidūrimus su pėsčiaisiais lemia ir „aklas“ automobilių vairuotojų vadovavimasis šviesoforo signalais. Jei vairuotojui dega leidžiamas šviesoforo signalas, tai dar nereiškia, kad kelyje nėra pėsčiųjų. Vyresnio amžiaus žmonės kartais nespėja laiku pereiti gatvės, kiti į perėją įžengia leidžiamo signalo laikmečiui artėjant link pabaigos. Tokiais atvejais, kuomet pėsčiasis nespėjo kirsti važiuojamosios dalies degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojai turėtų būti kantrūs ir pajudėti tik pėsčiajam kirtus važiuojamąją dalį.

Neretai nelaimės, kurių metu nukenčia pėstieji, nutinka ir posūkiuose. Vairuotojai turėtų nepamiršti, kad jiems judėjimą leidžianti posūkio į dešinę ar kairę rodyklė ne visuomet suteikia pirmumo teisę: jei tuo pačiu pėsčiajam dega žalias šviesoforo signalas, vairuotojai pėsčiąjį privalo praleisti.

Nereikėtų pamiršti ir elementarių KET taisyklių: visais atvejais artėjant prie pėsčiųjų perėjos privaloma sumažinti greitį bei stebėti, ar šalia perėjos nėra žmonių. Tik tokiu atveju vairuotojas gali tinkamai įvertinti situaciją bei pamatęs pėsčiąjį laiku sustoti.

Pėstieji taip pat turi ne tik teises, bet ir pareigas

Ne tik vairuotojai, bet ir patys pėstieji turėtų būti atsakingi už savo saugumą. Kaip teigia A. Dragūnas, tiek ruošiantis įžengti į perėją, tiek einant ja, labai svarbu būti atidžiam ir stebėti aplinką.

„Nors perėjoje pėsčiajam suteikiama pirmenybė, žengdami į ją pėstieji turėtų įvertinti automobilių srautą, jų greitį, taip pat įsitikinti, kad vairuotojai juos praleidžia. Antra taisyklė – vengti dėmesį atitraukiančių veiklų – einant per perėją kalbėti telefonu, jame naršyti ar rašyti žinutes, šnekučiuotis su kitais žmonėmis, klausyti muzikos ir panašiai,“ – sako policijos atstovas.

Pėstieji turėtų įvertinti ir tai, kad sunkiasvorių automobilių, pavyzdžiui, autobusų, vairuotojai, dėl didelių transporto priemonės gabaritų, fiziškai ne visada gali pamatyti pėsčiąjį.

„Kartais žmonėms atrodo, kad autobusas važiuoja mažu greičiu, todėl, veikiausiai, ruošiasi stoti ir juos praleis, tačiau aukštai sėdintis vairuotojas gali ir nepamatyti į perėją jau įžengusio žmogaus. Bet kuriuo atveju, saugiausia į perėją žengti tik tuomet, kai transporto priemonė pilnai sustoja, – aiškina A. Dragūnas. – Net ir per šviesoforu reguliuojamas pėsčiųjų perėjas einantys pėstieji turėtų neprarasti budrumo: būtina apsižvalgyti, pasižiūrėti per petį ir įsitikinti, kad sukantis automobilis, kuriam dega žalia rodyklė, tikrai sustojo praleisti.“

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.