Už eismo saugumą atsakingi policininkai ir kasdien eismo įvykiuose nukentėjusius žmones „lopantys“ medikai iš visų jėgų skambina pavojaus varpais.
Situacija dėl į avarijas nuolat patenkančių ir jose įvairius sunkius sužalojimus patiriančių elektrinių paspirtukų vairuotojų jau darosi sunkiai kontroliuojama.
Tačiau vargu ar tai, kas dedasi gatvėse, dviračių takuose ir šaligatviuose, turėtų labai stebinti.
Lietuva yra viena iš paskutiniųjų Senojo žemyno valstybių, kuriose elektrinių paspirtukų eismas praktiškai nereguliuojamas.
Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai mūsų šalyje priskiriami prie dviračių vairuotojų, tad ir jiems taikomos tos pačios taisyklės. Nors važiavimas paspirtuku ir jo išvystomas greitis nuo dviračio labai skiriasi.
Nemalonūs skaičiai
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai per metus kartu padaro per 12 tūkstančių įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Pernai užregistruota per 200 eismo įvykių, susijusių su paspirtukais. Per juos nukentėjo 209 žmonės.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį uostamiestyje užregistruoti septyni eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo penki elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Visoje Klaipėdos apskrityje per šį laikotarpį užregistruota 13 eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo 10 paspirtukininkų.
Visoje apskrityje pernai – 40 eismo įvykių ir 19 jose nukentėjusių asmenų.
„Paspirtukininkams skaudūs eismo įvykiai dažniausiai įvyksta išvažiuojant iš kiemų, šalutinių kelių ar kertant važiuojamąją kelio dalį dviračių takais ar pėsčiųjų perėjomis. Taip pat prasilenkiant dviračių takuose su kitomis dviratėmis transporto priemonėmis arba pėsčiaisiais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos apskrities VPK atstovė Asta Kažukauskienė.
Pasak pareigūnų, nukentėjusiųjų skaičius turėtų būti dar didesnis, nes ne visais atvejais kreipiamasi į policiją.
Vairuoja neblaivūs
Policininkai nuolat primena, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos.
Važiuoti elektriniu paspirtuku padauginus alkoholio yra draudžiama. Leidžiama alkoholio riba yra 0,4 prom., kaip ir automobilių vairuotojams.
Jei nustatomas didesnis neblaivumas, dviratės transporto priemonės vairuotojui gresia bauda nuo 80 iki 150 eurų. Jei neblaivumas viršija 1,5 prom., asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba vengia tikrintis blaivumą – bauda išauga nuo 150 iki 200 eurų.
Tačiau, panašu, jog pastarosios nė kiek negąsdina.
Šiais metais šalyje jau užfiksuota per tūkstantį atvejų, kai dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai vairavo išgėrę ir jų kraujuje nustatyta nuo 0,4 iki 1,5 promilės alkoholio.
Beveik tūkstantis pagauti dėl dar didesnio girtumo.
Pernai per pirmąjį pusmetį tokių vairuotojų buvo net daugiau – 1242.
Elementariausias neatsargumas
Pareigūnai pastebi, kad vieni iš dažniausiai fiksuojamų pažeidimų yra, kai elektriniais paspirtukais važiuoja keli asmenys ar yra vežami vaikai, nors tai daryti draudžiama.
Dažnai dviratėmis transporto priemonėmis važiuojama ne joms skirtais takais, o gatve ar pėstiesiems skirtu šaligatviu, nors šalia yra dviračių takas.
Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, neretai nesilaikoma privalomo nurodymo duoti kelią, netrukdyti pėstiesiems, nekelti jiems pavojaus.
Paspirtukininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis - transporto priemonę privalu persivesti.
Elektrinius paspirtukus pamėgę nepilnamečiai nedėvi saugos šalmų, kaip ir suaugusieji, neturėdami laisvų rankų įrangos, naudojasi mobiliojo ryšio priemone. O to daryti griežtai negalima.
Siūlo griežtinti
Seimą jau pasiekė siūlymai griežtinti reikalavimus važiuojantiems elektriniais paspirtukais. Jais naudotis galima būtų nuo 16 metų, o išklausius specialų kursą – nuo 14 metų.
Siūloma nustatyti paspirtuko galios ribą, kuri turėtų siekti 500 vatų, o maksimalus greitis neviršytų 20 km/h.
Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad galima judėti tik su tvarkingu šviesas ir stabdį turinčiu elektriniu paspirtuku, įpareigoti šių transporto priemonių vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos teigimu, įstatymo pakeitimai policininkams palengvins paspirtukininkų kontrolę. O ir jie patys aiškiau supras, kas jiems yra leidžiama, o kas draudžiama.
Medikai šiurpsta
Moksliniai tyrimai rodo, kad paspirtukininkų kelionės yra net apie 200 kartų pavojingesnės už keliones automobiliu.
Dažniausiai eismo įvykių ar nelaimių metu paspirtukininkai patiria lūžius ir galvos traumos, dėl kurių prireikia skubios pagalbos.
Kalbėdami apie nesaugių kelionių pasekmes, medikai išskiria tipines neatsargių paspirtukininkų traumas – daugiausiai veido ir žandikaulių.
Gydytojai nurodo, jog oficialioji medicinos statistika Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, nėra pajėgi atskleisti tikrojo dėl paspirtukų patiriamų traumų masto.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM) dar nėra kodo, išskirto specialiai dėl tokios transporto priemonės naudojimo patirtoms traumoms.
Paspirtukininkų patiriami sužalojimai „slepiasi“ po kitais kodais: dviračių transporto priemonių, mechaninių paspirtukų, o kartais net kitų traumų.
„Mūsų statistiniai duomenys rodo ganėtinai grėsmingą įvykių, susijusių su elektriniais paspirtukais, dažnio augimą kiekvienais metais. Tai siejame su jų populiarumu ir didėjančiu prieinamumu per nuomos paslaugas, išaugusį pardavimo taškų skaičių ir kitas priemones. Deja, dauguma mūsų registruotų įvykių yra susiję ne su žala turtui, o su žala asmenų sveikatai“, - konstatavo bendrovės BTA Asmens rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Įmonės duomenimis, draudiminių atvejų, kuomet žmonės susižeidė važiuodami paspirtukais, skaičius grėsmingai auga.
2020 m. BTA draudimas išmokėjo net 108 proc. daugiau žalų atlyginimų paspirtukininkams nei 2019 metais. 2021 m. žalų atlyginimų dėl nelaimių, įvykusių judant paspirtuku, kiekis išaugo dar 17 procentų.
„Esu tikras, kad be tinkamo teisinio šių transporto priemonių naudojimo reglamentavimo nelaimių skaičiaus didėjimas dar ilgai nesustos“, - gana pesimistiškai situaciją komentavo A. Žilėnas.
