Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė, kad liepos 30-ąją, penktadienį, pavakarę, prieš penktą, Vilniaus rajone, Petešos kaime, tiesioje žvyrkelio įkalnėje, vairuojamo automobilio „Kia Motors Sorento“ nesuvaldė neblaivi 34 metų moteris. Automobilis atsitrenkė į pakelės medį.
Sužeisti 2 žmonės: mažametis keleivis, 4 metų berniukas, buvo paguldytas į ligoninės Reanimacijos skyrių, kur sekmadienį (rugpjūčio 1-ąją) mirė, ir vairuotoja (nustatytas 1,07 promilės neblaivumas).
Tragiško įvyko metu motina pražudė vienintelį savo vaiką.
Viešojoje erdvėje kilo diskusija, kad neatsakingas moters poelgis buvo ne tik girtumas, bet ir tai, kad netinkamai automobilyje vežė vaiką. Berniukas galėjo išvengti mirtinų sužalojimų, jei moteris būtų jį pasodinusi į specialią jam tinkamą kėdutę. Pakyla skirta vyresniems vaikams.
„Liūdna, kai problemos prisimenamos tik tada, kai prarandam vaiką“, „Girta mama užmušė savo sūnų, kuris buvo ne autokėdutėje. Visi suprantam, kad ji buvo girta, bet kiek blaivių tėvų taip vežioja savo vaikus?“, „Automobilinės kėdutės vaikams yra ne dėl grožio ir ne tam, kad jie matytų vaizdą pro langus!“ – abejingi nelikę žmonės ėmė kelti klausimą, ar Lietuva per daug atlaidi vaikų nesaugantiems vairuotojams, o baudos, lyginant su Švedija, Danija, Italija, Anglija, vis dar yra ganėtinai mažos. Lietuvoje netinkamai vežant vaiką, vairuotojas baudžiamas 30–50 eurų bauda (pirmą kartą gavus baudą, skiria tik pusę sumos), pakartotinai padarius nusižengimą skiriama 60–90 eurų bauda.
Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas kasdien mato sužalotus vaikus. Medikas neslepia, kad avarijos metu patiriamos traumos gali apversti visos šeimos gyvenimą. Įvykis, kai moteris nesaugojo savo vaiko, anot pašnekovo, neturi jokio pateisinimo. Kai buvo atvežtas dėl girtos mamos poelgio sunkiai sužalotas berniukas, neurochirurgas tą dieną nedirbo, tačiau ligoninėje kilo pasipiktinimo banga. Medikas sako, kad jų darbas – gelbėti gyvybes, tad net ir tokiu atveju tenka susilaikyti nuo komentarų tėvams.
„Aš tiesiogiai nedirbau tą vaiką priimant ir gydant, tačiau šį įvykį žinau. Panašių, ačiū dievui, ne taip tragiškai pasibaigusių įvykių, vis pasitaiko. Gydytojams be proto svarbu žinoti traumos mechanizmą. Svarbu, ar iškrito iš automobilio įvykio metu, ar neiškrito, buvo prisisegęs, ar nebuvo, krito pacientas ant asfalto, ar ant betoninių plytelių, – tai didelis skirtumas. Pagal įvykį gali numatyti, kur reikia atkreipti dėmesį ir ko tikėtis. Jei nuslepiamos aplinkybės, tai negerai laiko atžvilgiu, nes laikas irgi labai svarbus. O alkoholis su transportu iš viso nesuderinamas dalykas. Deja, būna, kad žmogus priima kažkokius neadekvačius sprendimus. Tai didelis atsakomybės klausimas“, – atvirauja medikas.
Per eismo įvykį nukentėjusius vaikus medikas siūlo vežti apžiūrėti, net jei mažylis išoriškai matomų sužalojimų neturi.
„Geriau atvežti iki gydymo įstaigos ir parvažiuoti namo, prakentus tą laiką, kol laukia apžiūros priėmimo skyriuje, tačiau būti ramiems. Kuo mažesnis vaikas, tuo primygtiniau rekomenduoju nesakyti „palaukime iki rytojaus“ ar delsti, kol pasidarys blogai. Maži vaikai sunkiai lokalizuoja skausmą, tačiau turi didelį rezervą <...>: net esant galvos kraujosruvai vaikas gali ilgai išbūti sąmoningas, tačiau išsekus kompensacinėms organizmo galimybėms pasireiškia simptomų. Jei nieko nėra – pacientas keliaus namo, jei kils įtarimų – bus paguldytas stebėti“, – aiškina neurochirurgas.
Medikai skaičiuoja, kad per metus jiems tenka gydyti apie 16 tūkstančių traumas patyrusių mažųjų pacientų, iš kurių kone 20 procentų būna patyrę galvos traumas.
„Tiek pacientų skaičiuojame nuo pirmųjų gyvenimo savaičių iki pilnametystės. Daugiausia dėl galvos traumos pas mus patenka vaikai iki trejų metų ir vyresni nei šešiolikos. Iš jų maždaug penktadalis jau stacionarizuojama – prireikia ne tik pirminės pagalbos priėmimo skyriuje: tai rimtesnės traumos, tad tenka pasilikti ligoninėje. Dėl eismo įvykių pas mus patenka dėl įvairių priežasčių. Jei tai vaikai iki trejų ketverių metų, priežastis yra tėvai, kurie kažko nesužiūrėjo. Ne veltui visos saugumo priemonės yra sugalvotos – saugos diržai, specialios kėdutės pagal ūgį, svorį, informacija, kaip prisegti. Nešioklė – kaip ją naudoti priekinėje sėdynėje. Dažnai būna, kad užpakalinėje sėdynėje tėvai neprisega vaikų, ten esančių saugos diržų nepaiso. Prieš keletą metų buvo socialinė reklama per televiziją – vaikas skrenda iš galinės sėdynės ir atsitrenkia automobiliui patyrus eismo įvykį; išties tokia realybė“, – sako R. Raugalas.
Anot mediko, saugos priemonės turi būti tinkamos. Per metus per įvykius nukentėjusių pacientų tenka apžiūrėti ir gydyti apie dvi dešimtis. Dar viena tėvų atsakomybė, kurią šie kartais pamiršta, kad mažieji dar nemoka būti atsargūs: sužalojami net ir nuosavame kieme po automobiliu patekę vaikai.
„Vaikai nėra atsargūs. Būna ir tragiškų atvejų, kai vaikus sužaloja pažįstami žmonės, kaimynai, užkliudę automobiliu. Arba vaikas nukrenta bėgdamas ir patenka po transporto priemone. Būna, kad veda mama, vaikas iš rankos išsprūsta, ir situacija tampa nekontroliuojama“, – saugoti mažuosius primena R. Raugalas.
Visgi net ir matydamas tėvų atsakomybės trūkumą, medikas sako nebarantis ir nemoralizuojantis, nes tėvai ir patys patiria traumą, kai sužalojamas vaikas. Visgi kalbėdamas su mažųjų pacientų tėvais R. Raugalas sako linkęs juos edukuoti, jei šie tiesiog nesusimąsto apie kai kurias vaikui pavojingas situacijas.
„Kalbant apie vaikų traumas per eismo įvykius yra kitaip nei suaugusių. Būna difuzinių sužalojimų, kai pacientą ištinka ilgalaikė koma, tuomet ir neurologinis pažeidimas lieka. Kai nebūdavo gydymo priemonių, kokių turime dabar, pasitaikydavo ir gilesnė negalia, jei iš viso išgyvendavo. Tai ilgas ir sunkus gydymas“, – atvirauja neurochirurgas.
Ne vieną kraupią avariją analizavęs Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidiumo narys, Techninės pagalbos komiteto pirmininkas Šarūnas Jankauskas sako, kad kitaip, nei atsakomybės trūkumas, moters poelgio negalintis įvardyti. Girtumas prie vairo vienareikšmiškai jau yra siaubingas poelgis. O tai, kad moteris visiškai negalvojo apie vaiko saugumą, rodo ir faktas, kad mažylis buvo vežamas netinkamai.
„Atvejų, kai vaikai vežami iš viso ne kėdutės, jau beveik nebėra, ir tai gerai. Pasauliniu mastu pagal tėvų požiūrį į vaikų saugumą, Lietuva yra ketvirtame lygyje iš penkių esamų. Tai reiškia, kad naudojame saugos elementus, tačiau daugeliu atveju – netinkamai. Kaip ir tikėtina šiuo atveju, kai žuvo vaikas. Pakyla vaikui naudota per anksti. Kiekvienas automobilis yra testuojamas bandymų laboratorijose su manekenais nuo 1,50 iki 2 metrų ūgio. Pagal tuos kriterijus gauna geresnius ar prastesnius įvertinimus, tačiau jei keleivis yra žemiau nei 1,50 m ar aukščiau kaip 2 m, nė vienas gamintojas negali garantuoti, kas jam nutiks. Taigi, jei keleivis iki 1,50 metro, jam būtina parinkti saugos elementus, atitinkančius jo ūgį ir svorį. Pakyla, pagal įvairiausius vertinimus, gali apsaugoti tik tuomet, kai vaiko kūnas jau pakankamai tvirtas“, – paaiškina Š. Jankauskas.
Lietuvos automobilininkų sąjunga visoje Lietuvoje rengia informacinius projektus, kaip tinkamai parinkti kėdutę vaikams, kaip taisyklingai ją prisegti automobilyje. Be to, vairuotojams rengia išbandymus, kas nutinka, kai vairuojama su telefonu rankose ar prie vairo sėdama išgėrus. Š. Jankauskas pastebi, kad stebint vaikų kėdučių pasirinkimą ir naudojimą kartais tenka tėvams aiškinti, jog vaiką reikia ne tik prisegti kėdutėje, bet ir įtvirtinti saugos diržu pačią kėdutę. Kitaip staigiai stabdant mažylis atsitrenks į prekinę sėdynę.
Pašnekovas pastebi, kad mažiausiai vaikų saugumo paiso iki parduotuvės ar kur kitur netoli važiuojantys žmonės. Po eismo įvykių, kai medikams tenka gelbėti vaikus, neretai išgirstama paaiškinimų – mes juk tik trumpam išvažiavome.
„Saugiausia vieta vaikui – centrinė galinė sėdynė, tačiau jei yra dvi sėdimos vietos, viduryje esantis pakilimas nėra tinkama vieta. Žmonės kartais neprisega kėdutės, nes neva „čia vietoje važiavo“. Saugumo standartai svarbūs ne tik segant kėdutes, bet ir jas renkantis – svarbu, kad kėdutė nebūtų patekusi į eismo įvykį, patogi, prisegta pagal instrukcijas“, – sako Š. Jankauskas.
Anot pašnekovo, šviečiant žmones labiausia trūksta tikslios statistikos, ar eismo įvykio metu nukentėję ar žuvę vaikai buvo vežami tinkamai.
„Kad būtų galima padaryti tikslią analizę, kada vaikai daugiausia nukenčia, reikėtų daugiau duomenų. Policija neišskiria tokios aplinkybės, yra tik bendra statistika, tad informacijos trūksta“, – neslepia Lietuvos automobilininkų sąjungos narys.
Avarijų, kada žūsta ar sunkiai sužalojami vaikai, išties nemažai. 2019 metų rugsėjo 1-oji penkių vaikų mamai virto tragedija. 30-metė Vilkaviškio r. gyventoja nesuvaldė automobilio „Ford Galaxy“ ir apvirto. 2011 metais gimęs berniukas netrukus mirė. Jis nebuvo prisegtas specialioje kėdutėje, tad per avariją patyrė daugybinių lūžių.
Alytaus rajone šių metų liepos 3 d. per avariją žuvo dvi mergytės. Automobiliu važiavo penki žmonės. Eismo įvykio aplinkybės dar tiriamos, tačiau ir šiuo atveju svarstoma, ar 6 ir 9 metų mažametės buvo vežamos laikantis saugumo reikalavimų.
