Šilutės rajono gyventoja įminė arbūzų auginimo paslaptį: derlius nustebino visą Lietuvą

Arbūzai – nors ir egzotika, tačiau tikrai ne naujovė lietuvių soduose. Vis daugiau gyventojų nusprendžia įsitikinti, ar išties savas arbūzas gardesnis už esantį parduotuvėje. Arbūzų augintoja Indrė Lileikienė vos prieš trejus metus pabandė užsiauginti tris arbūzų daigus, o šiandien savo derlių skaičiuoja šimtais. Anot jos, arbūzui tereikia karštos vasaros, kurių šiandien Lietuvoje netrūksta, o savo rankomis išauginto arbūzo skonis neprilygsta niekam.

Pabandė prieš trejus metus – šiandien derlių skaičiuoja šimtais

Šilutės rajone, Žemaičių Naumiestyje gyvenanti Indrė Lileikienė pirmąkart auginti arbūzus išmėgino prieš trejus metus. Pirmieji arbūzai moterį taip nudžiugino, jog dabar ji kasmet imasi sodinti vis daugiau daigų, o neaprėpiamą gausybę arbūzų jau tenka skaičiuoti nebe vienetais, o karučiais – štai, pernai metais arbūzų derlius perkopė šimtą.

„Karantino metu sūnaus iniciatyva nusprendėme pabandyti užsiauginti arbūzų. Pradėjau nuo trijų daigų, tačiau pirmais metais nieko gero nesigavo. Pernai metais išauginau 35 daigus, o šiemet jau turiu 61. Kitais metais, jei noras niekur nedings, gal bus ir daugiau“, – sako I. Lileikienė.

Pasak arbūzų augintojos, iš pradžių arbūzo sėklos daiginamos ant diskelių, drėkinamos, ir tuomet laukiama, kuomet iš sėklos prasikals šaknelė. Prasikalusią sėklą ji sodina į litro talpos indelį daiginimui, ir balandžio mėnesį daigelius augina šiltnamyje.

„Arbūzams svarbiausia, kad jie būtų laistomi saikingai ir laikomi šiltai. Jei perliesi – iškart nuvys, jų šaknys labai jautrios. Kai žemė būna šiltesnė, arbūzų daigus iškart nešu į lauką, sodinu į žemę, ir laistau būtinai šiltu, pastovėjusiu vandeniu. Jei pasodini į šaltą žemę, arbūzų daigai greitai suvargsta, todėl svarbu pasirūpinti, kad jiems netrūktų šilumos, apdengti juos plėvele“, – arbūzų auginimo eigą nupasakoja I. Lileikienė.

Pernai metų derlius moterį nustebino – arbūzus teko vežti karučiais, o suskaičiuoti juos kasmet darosi vis sunkiau.

„Pernai metų arbūzai buvo vienas už kitą didesni ir sultingesni, vos spėjome vežti juos karučiais. Didžiausio arbūzo svoris siekė beveik 11 kilogramų. Arbūzus buvo sunku ir suskaičiuoti, bet jų buvo tikrai daugiau nei 100. Buvo atrakcija kas rytą eiti į daržą ir skaičiuoti, kiek jų išaugo, kokio jie dydžio“, – džiaugiasi I. Lileikienė.

Savus arbūzus gali valgyti nuo rugpjūčio iki lapkričio

Arbūzų augintoja sako, kad pirmieji arbūzai išauga skirtingu laiku priklausomai nuo jų veislės, mat vienos jų būna ankstyvesnės, kitos vėlyvesnės. Savus arbūzus moteris pradeda rinkti rugpjūčio mėnesį, o štai rugpjūčio viduryje I. Lileikienės šeimoje nebūna nė dienos be arbūzo.

„Kai jų būna, kasdien valgome, ir jei jau kur važiuojame, tai visada arbūzą lauktuvėms nešiesi. Nepalyginsi savo augintų arbūzų su tais, kurie būna parduotuvėje – tiems tik pasislėpti belieka. Arbūzai mums dabar kaip saulėgrąžos – imi vieną po kito, o skonis tai nenusakomas.

„Pernai buvo gera vasara, labai karšta. Valio, jei ir šiemet bus tokia, nes arbūzams to tik ir tereikia. Tačiau arbūzai bijo drėgmės, ir nors dabar žada liūčių, jų nebijome. Dabar arbūzai saugiai uždengti agroplėvele. Tik rudeniop jau būna, kai keletą dienų palyja, arbūzai suserga vytuliu ir pradeda vysti. Jei viskas klostysis gerai. Galbūt šiemet pavyks ir 200 arbūzų užsiauginti“, – sako ji.

Rugpjūtį pirmuosius arbūzus skinanti I. Lileikienė savais arbūzais džiaugiasi iki pat lapkričio – maždaug tiek laiko arbūzai išlieka skanūs ir geros formos. Vis dėlto, moteris pabrėžia, jog arbūzų negalima laikyti bet kur ir bet kaip.

„Jei šiemet derlius bus didesnis, bandysime arbūzus sandėliuoti, dovanoti ir parduoti, kad neužsiliktų. Arbūzų laikymą reikia gerai apgalvoti – jie negali būti vienas ant kito, o aplink neturi būti jokio aštraus kvapo, nes arbūzai jį greitai sugeria. Anksčiau tai, ką užsiaugindavom, suvalgydavom, tačiau dabar turbūt taip nepavyks“, – juokiasi arbūzų augintoja.

Pirkėjai arbūzus greičiausiai graibsto liepos mėnesį

Kol vieni išbando arbūzų užsiauginti patys, kiti traukia jų ieškoti turgeliuose ir parduotuvėse. Kaip teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, tikrasis arbūzų sezonas prasideda nuo gegužės mėnesio ir tęsiasi iki pat rudens.

„Arbūzų pirkimas dažniausiai pasiekia piką liepos mėnesį ir yra tarp populiariausių uogų ir vaisių pasirinkimų. Tuomet ir arbūzų derlius pats gausiausias, ir karšti orai daro įtaką klientų pasirinkimui“, – sako ji.

E. Dapkienė įvardija, jog 2021 metais klientai įsigijo daugiau nei 8 tūkst. tonų arbūzų, o liepos mėnesį pardavimai sudarė net 34 proc. visų pardavimų.

„Arbūzai nėra egzotinė prekė, jais prekiaujame visus metus, tik, priklausomai nuo derliaus, skiriasi jų kilmė. Arbūzų kokybė ir derlius kiekvienais metais skiriasi dėl gamtinių sąlygų tose šalyse, kuriose jie auginami. Visuomet stengiamės užtikrinti, kad į mūsų parduotuves atkeliautų tik geriausias derlius. Šiuo metu klientai gali įsigyti arbūzų iš Graikijos, Ispanijos bei Brazilijos“, – sako ji.

Anot E. Dapkienės, šiandien parduotuvėse galima rinktis iš keturių rūšių arbūzų: paprastųjų, geltonųjų, mažųjų ir besėklių.

„Pats populiariausias pasirinkimas – paprastieji graikiški arbūzai, kurių pardavimai sudaro daugiau nei 70 proc. visų pardavimų“, – skaičiuoja E. Dapkienė.