aA
„Žemaičių kalba skiriasi nuo lietuvių. Pavyzdžiui, žodis „brėkšta“. Lietuvoje jis reiškia „švinta“, o žemaitiškai – „temsta“. Yra toks festivalis „Brėkštanti aušrelė“, mes jo nesuprantame“, – juokiasi Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininkas Andrius Dacius. Jį sutikome beieškodami geriausio kastinio Žemaitijoje.

Receptas, kuris tiks visiems

Tikro žemaitiško kastinio paieškos atvedė į Telšių rajone, Kūlio Daubos kaime, esantį „Angelų malūną“. Jo savininkė Giedrė Rasiukienė pasakoja, kad čia nuo 1851 metų iš tiesų veikė malūnas. Jo veikla sustojo 2001 metais ir jei kas girnas pabandytų pasukti šiandien, nuo vibracijos tikriausiai visas pastatas subyrėtų

Ir nors ant Virvyčio stovinčiame malūne niekas nemalama, neplikuojama ir nešatruojama, anot Giedrės, malūnas yra tapęs Kultūros paveldo dalimi.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kol apžiūrime visas girnas ir įrenginius, žemaičių kulinarinio paveldo puoselėtoja Sandra Riepšienė ruošia stalą kastinio gamybai. Kaip pasigaminti kastinį, galite sužinoti ir peržiūrėję vaizdo įrašą.

„Įdomu tai, kad galima rašyti ir kastinis, ir kastinys. Abu variantai teisingi. Tai tradicinis patiekalas, kuris karštą vasaros dieną yra labai sotus, skanus ir naudingas. Siūlau susukti pačiu paprasčiausiu būdu: tokiu, kad kiekviena šeimininkė pabandys ir jai išeis“, – sako Sandra ir pakviečia eiti link pavėsinės, ten – kastinio gamybai paruoštas stalas.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Tradiciškai kastinys yra sukamas iš grietinės ir gabalėlio kambario temperatūros sviesto. Šiandien naudosime sviestą ir rūgpienį, bet galima sukti ir su riebesniu kefyru“, – vardija Sandra. Produktų santykis turėtų, anot jos, būti toks: trys dalys rūgpienio ir viena sviesto.

Prieskonius, patikina Sandra, kiekvienas gali rinktis pagal skonį. Tačiau tradiciškai žemaičiai naudoja česnaką, druską, pipirus bei kmynus.

Yra viena paslaptis

Šalia prieskonių ant stalo stovi ir du dubenys vandens: viename karštas vanduo, kitame – šaltas. Šeimininkė pabrėžia, tai būtent vanduo ir padeda pradedantiesiems susukti gerą kastinį.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Svarbiausia, suvokti, kiek šildyti ir kiek šaldyti kastinį. Tai ir yra visa paslaptis. Jei šeimininkė sako, kad neišeina susukti kastinį, tai gal neišeis vieną kartą, antrą, bet trečią – pavyks“, – pasakoja ji ir priduria, kad geriausia kastinio gaminimui naudoti metalinį indą. Molinis, pabrėžia ji, ilgiau išlaiko šilumą, tad padidėja tikimybė, jog perkaitinsite kastinį.

Šeimininkė į sviestą įberia druskos ir pradeda po truputį pilti rūgpienį. „Jei supilsime viską iš karto, kastinys gali sušokti į didelius gumulus ir nieko neišeis. Sukame ir po truputį pilame rūgpienį. Nemakaluojame į visas puses, bet sukame į vieną pusę. Kastinys yra labai kaprizingas, jam nepatinka makalavimas“, – moko žemaitė.

„Jei matome, kad kastinys pradėjo sušokti į didelius sviesto gabalus – trūksta šilumos. Reikia dėti į karštą vandenį ir palaikyti, kad pašiltų dugnas. Svarbu neperkaitinti. Šalia turi būti ir šalto vandens. Kai išmoksite sukti ir žinosite, kokia turi būti konsistencija, tada šalto vandens nereikės“, – tikina pašnekovė.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

Būtinai reikia kanapių

Pasiteirauju, per kiek laiko galima pasigaminti kastinį. Sandra patikina, kad tai įgūdžių klausimas. „Aš du kilogramus susuku per 15 minučių. Bet suku jau 25 metus“, – nusijuokia ji.

Po kiek laiko moteris šypteli ir sako, kad kastinio gaminimas nėra labai įmantrus procesas. „Pilame, sukame, šildome, pilame, sukame, šildome – tokia ta procedūra. Kai viską sudedi, svarbiausia, jog neatsiskirtų svietas ir pasukos. Turi būti vienalytis gaminys. Jei bus per šalta, tai galite sumušti didsviestį. Visai kitas produktas“, – perspėja Sandra.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kai kastinys beveik baigtas, tada galima sudėti prieskonius. Sandra sako, kad česnaką reiktų dėti patį paskutinį. „Česnakas paleidžia savo sultis ir kastinys gali suskystėti. Bet nereikia išsigąsti – vėl pašildome vandenyje, pasukame ir ta masė vėl suvienodėja“, – tikina Sandra. Anot jos, kastinys turi būti stiprus, tad česnako ji negaili.

„Kastinys neturėtų kristi nuo šaukšto. Tikri žemaičiai kastinį valgo su virtomis bulvėmis. Jos turi būti neskustos. Ir dar reikia paskrudintų ir sumaltų kanapių sėklų. Ne žemaičiai kastinį valgo su duona, bet aš rekomenduoju valgyti kaip žemaičiai valgo“, – pataria šeimininkė.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

Skuode mirs paskutinis žemaitis

Tik pradėjus Sandrą klausinėti apie Žemaitijos kraštą, moteris nuo klausimų išsisuka į pagalbą pasikviesdama Andrių Dacių. Žemaitis gerai žinomas Telšiuose, nes ten dažnai savanoriškai veda ekskursijas.

Pasiteirauju, kuo žemaičiai yra išskirtiniai. „Tuo, kad mes ne lietuviai. Mes žemaičiai, Lietuvos respublikos piliečiai. Baisiai mylime Lietuvą, bet norime, kad visi žinotų ir mūsų istoriją. Jei paimsime labai seną Europos žemėlapį, pamatysime ten Samogitia – senoji istorinė Žemaitija. Nuo Baltijos jūros iki Kėdainių. Mes daugiau nenorime“, – šypteli Andrius.

Žemaitijos pasididžiavimas: iš kiekvienuose namuose randamų produktų gimsta tikrų tikriausias gardėsis
© DELFI / Karolina Pansevič

Žemaičiai, pasakoja jis, nori išsaugoti savo kalbą bei apriedus. „Žemaitija labiausiai praranda kalbą. Studijuodami Vilniuje du žemaičiai tarpusavyje lietuviškai nesišneka. Nesupykite, bet bendrinė kalba yra suneštinė kalba. Nebuvo tokios kalbos: aukštaičiai šnekėjo aukštaitiškai, žemaičiai žemaitiškai. Jei žmogus prie Panevėžio sako rank, o mes sakome ronka, tai kažkas sugalvojo žodį ranka, kurio nebuvo“, – įsitikinęs žemaitis.

Andrius pasakoja, kad žemaičiams sunku kalbėti lietuviškai – kad ir kaip stengsis, vis tiek vienas ar kitas žodis praslys. „Žemaitijoje yra toks mažas įkyrus vabzdys. Perskridęs per Nevėžį, jis visai pakeičia pavadinimą. Lietuvoje skraido uodas, o Žemaitijoje kuisis“, – teigia jis.

Angelų malūnas
Angelų malūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kol šnekučiuojamės, Sandra į lėkštes įdeda kastinio. „Jieskit, merginos“, – padrąsina Andrius. Tačiau pamatęs sutrikusius veidus, jis paaiškina, kad taip žemaičiai sako „valgyti“.

„Valgyti angliškai „eat“, vokiškai „essen“, latviškai „est“. O lietuviai sako „valgyti“. Kažkoks kalbininkas paėmė seną gerą žodį „ėsti“ ir jį pakeitė nauju „valgyti“. Tėvai sako namuose jiesti, o vaikas mokykloje girdi, kad tik gyvuliai ėda, o žmonės valgo. Tai dabar tą jiesti atsargiai žemaičiai naudoja“, – aiškina Andrius.

Anot jo, geriausiai žemaičiuoja Skuodo gyventojai. Vyras įsitikinęs, kad ten ir mirs paskutinis žemaitis. „Bet po kokių 300 metų“, – šypteli jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (103)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (126)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (108)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (82)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus (1)

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...