aA
Nors tautos šauklį Joną Basanavičių dažnai įsivaizduojame kaip milžiną, pakėlusį Lietuvą, įdomu pastebėti tai, kad Ožkabalių kaimo žemėje buvo įsmigusios jo mažos pėdutės. Šiais žodžiais žurnalistus pasitinka J. Basanavičiaus gimtinės muziejininkė Alma Brazytė, kviesdama pasižiūrėti, kaip atrodė šio nepamirštamo žmogaus vaikystė Vilkaviškio rajone, turtingų ūkininkų šeimoje.

Tautos milžinas neiškart buvo didelis ir stiprus

Ožkabalių kaime J. Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Tą vakarą berniukas buvo labai silpnas – jo tėvams buvo sunku patikėti, kad vaikas galėtų išgyventi. Praėjus valandai po gimimo, berniukas atsipeikėjo.

„Tėvai, supratę, kad tai stebuklas, pažadėjo, kad Jonuką leis į kunigus. Kadangi vaikas buvo labai silpnas, jį nuspręsta krikštyti jau kitą dieną. Vardus anksčiau suteikdavo pagal tai, kokio šventojo diena yra arčiausiai, o lapkričio 24 d. buvo šv. Jono diena. Todėl Jonas ir buvo Jonas“, – su šypsena aiškina muziejininkė A. Brazytė.

Muziejininkė pasakoja, kad Jonuko vaikystė buvusi nerūpestinga. Pirmagimį sūnų tėvai labai mylėjo. Kol stambių ūkininkų vaikai turėdavo padėti tėvams nudirbti sunkius ūkio darbus, Jonas buvo lepinamas ir nuo sunkių darbų atleidžiamas. Dienas jis leisdavo žvalgydamasis po apylinkes, jas tyrinėdamas.

Jono Basanavičiaus gimtinė
Jono Basanavičiaus gimtinė
© DELFI / Andrius Ufartas

Smalsus vaikas mėgo daug kasinėti. Už Basanavičių namo yra seniausios Ožkabalių kaimo kapinės, dar kitaip vadinamos Maro kapinaitėmis. Jonas jau buvo pradėjęs jomis domėtis, tyrinėti, kasinėti, bet tėvai jį subarė, kad Maro kapinaičių jokiu būdu negalima gadinti. Vaikui teko prisigalvoti kitos veiklos.

„Vaikystėje jis prisigalvodavo įvairių žaidimų. Vienas iš mėgstamiausių – ridinėti ką tik nuskintus obuolius po aslą. Žinoma, mamai nepatiko, kad vaikas daro betvarkę virtuvėje, todėl bandydavo jį auklėti gudrumu. Sakydavo: Jonai, ar nori obuolių pyrago? Žinoma, vaikas norėdavo. Mama sakydavo: Jonai, tada turėsi obuolius surinkti. Taip jis greitai juos surinkdavo. Mama gudrumu vaiką auklėjo tvarkingumo“, – pasakoja A. Brazytė.

Nerūpestingą vaikystę keitė sunkėjantis mokslo krūvis

Tiesa, Jono vaikystėje būta ne tik žaidimų – siekiant tapti kunigu, reikėjo praeiti nemenkus mokslus. Iš pradžių vaiką mokė šeimos sodyboje besilankantys daraktoriai. Sukaupęs pakankamai žinių, jis galėjo eiti į Lukšių pradinę mokyklą.

„Vaikas buvo imlus viskam, lengvai įsisavindavo žinias. Tik būdavo, kad jei lengvai sekasi lietuvių kalba, tai nesiseka matematika ir atvirkščiai. Kai atrodė, kad jau laikas baigti pradinę mokyklą ir stoti į Marijampolės gimnaziją, tuo metu dar 4 klasių mokyklą, Jonui reikėjo laikyti egzaminus. Basanavičius, deja, neišlaikė matematikos egzamino. Tai parodo, kad žmogus negali būti tobulas viskam“, – teigia muziejininkė.

Jono Basanavičiaus gimtinė
Jono Basanavičiaus gimtinė
© DELFI / Andrius Ufartas

Vis dėlto, nepavykęs matematikos egzaminas Jono gyvenimo tikrai nesugriovė. Jis pakartojo kursą ir kitais, 1868 metais sėkmingai išlaikęs egzaminą, išvyko į Marijampolės gimnaziją.

Ožkabaliuose esantį tėvų ūkį liko prižiūrėti 10 metų už Joną jaunesnis brolis Vincas. Nuo to laiko, kai išvyko į Marijampolę, Jonas Ožkabaliuose buvo tik svečias, grįždavęs per atostogas.

„Laikai buvo neramūs – vieną karą keitė kitas, ir sodyba vienu metu buvo visiškai sunaikinta. Čia buvo nieko nelikę, visi pastatai, pasitelkiant istorinius šaltinius, atstatyti tik nepriklausomybės laikais. Dabar ši sodyba reprezentuoja, kaip gyveno turtingas Suvalkijos ūkininkas – šiai dienai atstatytas gyvenamasis namas, Suvalkijoje vadintas stuba, klėtis, kiaulidė, karvidė ir kluonis“, – vardina A. Brazytė.

Kaip ir pridera tikram suvalkiečiui, buvo labai taupus

Turbūt daugeliui žinomas pasakymas, kad suvalkiečiai – itin taupūs, arba, kaip sakoma šiuose kraštuose, „skūpūs“ žmonės. A. Brazytė pripažįsta, kad ši savybė itin atsispindėjo ir vėlesniame J. Basanavičiaus gyvenime.

„Dažniausiai suvalkiečiai taupo ne kitų žmonių, o savo sąskaita. Kai pas jį turėjo atvykti garbingi svečiai, jis paskaičiavo, kad jam pačiam juos vaišinti bus per brangu, tai vedėsi juos į valgyklą. Ir Nepriklausomybės Aktas turėjo būti pasirašytas pas jį, bet, iš to taupumo sau, pas jį namuose buvo labai šalta. Grupelė signatarų nusprendė, kad jiems ten rinktis per šalta, tad tos idėjos atsisakė“, – pasakoja A. Brazytė.

Jono Basanavičiaus gimtinė
Jono Basanavičiaus gimtinė
© DELFI / Andrius Ufartas

Nors šie atvejai atskleidžia išskirtinį daktaro taupumą, istoriniuose šaltiniuose aptinkama ir dosnumo apraiškų.

„Daktaras priiminėjo Poškos pirmagimį sūnų. Ligoniams jis niekada nesakydavo, kiek kas jam skolingas, o sakydavo – duok tiek, kiek negaila. Poška anuomet atidavė jam paskutinius 10 levų ir pasakė, kad daugiau neturi. Jonas grąžino Poškai pinigus ir dar davė daugiau sakydamas, kad tai bus jo kraitelis“, – aiškina muziejininkė.

Daktaro dosnumas geriausiai atsiskleisdavo kaip tik tuomet, kai jis gydydavo žmones. Tais laikais situacija kaimuose buvo išties sudėtinga – žmonės beveik nieko nenusimanė apie ligas ir jų gydymą. Valstiečiams atrodė, kad vėžį perduoda ant žmogaus užlipusi musė, prieš tai užskridusi ant saulėkaitoje pūvančio vėžio. Slogą, sakydavo, reikia gydyti nusiavus batą ir pauostant tarpupirščius.

„Anksčiau kaimas tikrai nebūdavo toks romantiškas, kaip dabar. Tualetai pradėjo rastis tik paskutiniame XIX a. dešimtmetyje. Visgi, tais laikais Jonas žinojo, kad ligas reikia gydyti kitaip, nei manė aplinkiniai. Žmones daug šviesdavo, dėjo į tai daug pastangų. Kai po studijų ieškojo, kur įsidarbinti, buvo paskirtas dirbti vieno Bulgarijos miestelio direktoriumi. Šalis buvo ką tik po karo, tad ir sanitarinė padėtis labai prasta. Žmonės tikėjo, kad pas gydytojus einama tik numirt, tačiau J. Basanavičius buvo ne toks. Pripratę prie daktaro, žmonės nebenorėjo jo paleisti“, – teigia A. Brazytė.

Mėgo gilių kavą ir diena iš dienos valgė „razavus“ blynus

O ką anuomet valgydavo suvalkiečiai? Į šį klausimą atsakyti gali J. Basanavičiaus gimtinėje prie čirškančios keptuvės plušanti muziejininkė Rasa Vilkaitienė. Ši paaiškina, kad tais laikais, kai daktaras gyveno Ožkabaliuose, suvalkiečių šeimose ant stalo dažniausiai būdavo tiekiami vadinamieji „razavi“ blynai.

„Juos valgydavo praktiškai kiekvieną dieną per pusryčius ir per pietus. Klausimas: kaip tie blynai neatsibosdavo? Neatsibosdavo todėl, nes kiekvieną dieną buvo vis kitos rūšies dažinys. Tai galėjo būti spirgučiai, morkos, troškinti kopūstai, svogūnai, įvairiausios uogienės, obuolių ir slyvų košės. Su kuo skanu būdavo, su tuo ir valgydavo“, – aiškina muziejininkė.

Rasa Vilkaitienė
Rasa Vilkaitienė
© DELFI / Andrius Ufartas

O ką reiškia žodis „razavi“? Anot R. Vilkaitienės, tai – stambiai maltų grūdų miltai. Iš jų gaminti blynai ir buvo vadinami „razavais“ blynais, o skoniu primindavo bulvinius blynus. Lėkščių ant J. Basanavičiaus stalo taip pat daug nebūdavo – kiek žinoma, šeima valgydavo iš vienos bendros lėkštės, o vietoje įrankių naudojo pagaliukus, kuriais smaigstydavo blynus ir mirkydavo į dažinius.

Ožkabaliuose esančią sodybą prižiūrinčios darbuotojos gali ne tik pasidalinti atsiminimais apie J. Basanavičiaus gyvenimą, bet ir supažindinti, kokie gėrimai ir valgiai kadaise garavo ant turtingų Suvalkijos ūkininkų stalo.

„Mums įprasta kava į Senąjį žemyną iš Amerikos atkeliavo tik viduramžiais. Kaimo žmonėms ji buvo neprieinama, bet kai neturi pinigų, turi fantazijos. Žmonės dvaruose užuodė juodos kavos aromatą, jos paragavo ir išradingai mėgino šį gėrimą atkurti iš savoje aplinkoje esančių produktų. Kavos pakaitalus mėgo ir J. Basanavičius, kadangi nuo juodos kavos jam pernelyg sukildavo spaudimas“, – aiškina A. Brazytė.

Viena mėgstamiausių jo kavų buvo gaminama iš skrudintų žirnių, ryžių ir cikorijos, bet populiariausia tuometinė kava buvo gaminama iš gilių. Ožkabaliuose žaliuoja 40 hektarų plotą apimantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kuriame renkamos ir kavai ruošiamos gilės, o augantys medžiai laikomi tautos šauklio atminimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (184)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (38)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas (43)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (1432)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Beata Nicholson: aš stora ir laiminga, dėvėdama „maišus“ apie konfliktą aštriai pasisakė ir Drukteinis (200)

Pirmadienio būta išties audringo – į dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus rietenas...

Skelbia dar negirdėtų detalių apie Putino KGB praeitį (138)

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios...

Marijus Mikutavičius prabilo apie savo sūnų: dabar jis yra savo egoizmo viršūnėje ir tuo mėgaujasi (13)

Paklaustas apie savo vaikystės Kalėdas, Marijonas Mikutavičius (47) papasakoja ilgą ir labai...

Specialistė: kaip suprasti, kad laikas keisti kosmetikos priemonę (1)

Kosmetologės sutaria, kad mūsų šalies moterys vis labiau mėgsta rūpintis savo veido oda ir tai...

Miškininkai įspėjo ketinančius nusižengti: pasakė, kas laukia, jei nusikirsite Kalėdų eglutę (34)

Artėjant Kalėdoms žmonės jau pradeda dairytis eglučių. GRYNAS.lt nusprendė paklausti...

Į namus Kalėdas įsileidęs Radži prisipažino: šios šventės bus kitokios (9)

Šiuo metu socialiniai tinklai tiesiog ūžia nuo gražių ir spindinčių kalėdinių nuotraukų....