aA
Daugiau gamtos, mažiau žmonių – taip galima apibūdinti Vištyčio miestelį ir jo apylinkes. Trijų valstybių sankirtoje esantis kraštas anksčiau garsėjo aktyviu verslumu, tačiau žmonėms keliantis į didmiesčius kraštas nurimo ir tapo poilsio vieta. Ją šiandien saugoja Vištyčio regioninis parkas – domimės, kokių unikalių objektų jame galima atrasti.

Visiems girdėta, kad Suvalkija – lygumų ir derlingų žemių kraštas, tačiau patekę į jame esantį Vištyčio regioninį parką galite pamanyti, kad geografijos mokytoja jus apgavo. Įtarimų kyla vos tik pravažiavus ženklą, skelbiantį apie parko pradžią: važiuojant tai kylančiais, tai besileidžiančiais keliukais, galima pasijusti lyg atrakcionuose. Ne tokios ir lygios tos Suvalkijos lygumos.

Lietuvos reljefą suformavo paskutinis ledynmetis. Ledynas, prieš 10-12 tūkst. metų sustūmęs Suvalkijos lygumas, sustojo ties Vištyčiu, jame palikdamas banguojančias kalvas.

Ir tai ne vienintelis gamtos pokštas, randamas Suvalkijoje. „Kaip mano diedukas sakydavo: vaikeli, mes Vištytyje renkame du derlius. Vieną akmenų, kitą – daržovių“, – juokiasi parko direktorius Nerijus Paškauskas, paklaustas apie čionykščių žemių derlingumą.

Nerijus Paškauskas
Nerijus Paškauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Taigi, lygumų ir derlingų žemių Suvalkijoje yra toks kraštas, kuris – nei lygus, nei derlingas, betgi ypatingas. Kaip sako N. Paškauskas, parkas saugoja Suvalkų kalnyno kraštovaizdį ir kultūros paveldo vertybes, o čia galima rasti tikrų gamtos šedevrų ir savitų krašto keistenybių.

Klestėjimo ir kontrabandos laikai baigėsi: šiandien čia žmonės ilsisi

Kaip pasakoja parko kraštotvarkininkė Vaida Šimanauskienė, Vištyčio gyvenvietės pavadinimas kilo nuo čia telkšančio Vištyčio ežero.

Gyvenvietė atsirado apie 1530-1550 metus, kuomet garsi to meto karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje steigė naujas gyvenvietes. Jau 1570 metais Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto, turinčio savo herbą ir vėliavą, teises.

„1589 metais čia apsigyveno žydų bendruomenė, gyveno ir vokiečiai, ir lietuviai. Virė gyvenimas: veikė daugybė smulkių parduotuvėlių, krautuvėlių, žmonės vertėsi įvairiausiais verslais, buvo batsiuvių, šaltkalvių, kalvių. Vištytis ribojosi su Prūsija, todėl buvo svarbiu punktu pasienyje. Žmonės keliaudavo pro čia į Vokietiją, pirkdavo įvairiausius produktus. Didelė dalis žmonių vertėsi kontrabanda, veždavo spiritą ir vynspiritį – tai buvo miesto klestėjimo metai“, – pasakoja V. Šimanauskienė.

Vaida Šimanauskienė
Vaida Šimanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Vištyčio reikšmė sumažėjo XIX amžiuje, kuomet nutiestas geležinkelis Varšuva-Sankt Peterburgas, einantis per Kybartus. Gyventojai persikėlė į didesnius miestus, o 1901 metais Vištytį supleškino didelis gaisras, liepsnojęs visą savaitę ir sudeginęs daugiau kaip pusę namų.

„Žmonės neteko savo verslų, pragyvenimo šaltinių, tačiau sulaukė pagalbos. Apie šią didžiulę nelaimę sužinojo Vokietijoje medžiojęs kaizeris Vilhelmas II-asis. Jis atvyko į Vištytį su savo palyda ir padovanojo miestui 4 tūkst. rublių. Bei įtikino savo bičiulį carą Nikolajų II-ąjį suteikti Vištyčiui paramą, sumažinti prievolę. Vis dėlto, didesnio pakilimo Vištytis nuo to laiko nesulaukė“, – aiškina V. Šimanauskienė.

Šiandien apie anksčiau Vištytyje virusį gyvenimą primena išlikęs malūnas ir aliejinė. Tiesa, miestas tuštėja: nuolatinius gyventojus pamažu pakeičia trumpam apsilankantys poilsiautojai. Čia jie renkasi pailsėti prie ežero, nusiprausti veidą šventame šaltinėlyje, kurį supa būrys didelių kryžių, bei pasigėrėti kalvotos Suvalkijos kraštovaizdžiu, atsiveriančiu nuo Pavištyčio piliakalnio.

Vištytis
Vištytis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pro Vartelių kaimą – į trijų valstybių sankirtą, kurioje lengva gauti baudą

Vištytis ribojasi su siena, skiriančia net tris valstybes. Artėjant link jos, tenka pravažiuoti kaimelį, turintį labai simbolišką pavadinimą – Varteliai.

Pravažiavus Vartelius, galima išvysti skulptūrą, stovinčią trijose valstybėse. Čia vienas neatsargus žingsnis gali patraukti administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn, tačiau sprendžiant iš besibūriuojančių poilsiautojų, tai jų negąsdina. Vištyčio pasienio užkardos specialistas Algirdas Markevičius priduria, kad šioje vietoje kaimynai rusai turi „kamerėlę“, pro kurios akį pažeidimai neprasprūsta.

„Esame prie ženklo, kuris žymi trijų valstybių sankirtą: Lenkijos respublikos, Lietuvos respublikos ir Rusijos federacijos. Lenkijai priklauso didžiausia teritorija ir šiame plote galima judėti nevaržomai, nes tiek Lenkija, tiek Lietuva yra Europos Sąjungos narės. Plote, kuris žymi Rusijos federacijos dalį, negalime vaikščioti – ten patektumėte tik turėdami vizas. Jei ten užlipsime, bus traktuojamas neteisėtas sienos kirtimas“, – aiškina specialistas.

Algirdas Markevičius
Algirdas Markevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Taigi, jei užlipsite ant Rusijos federacijai priklausančio skulptūros ploto, bus pradedamas ikiteisminis tyrimas.

„Yra atvejų, kai siena kertama dėl neatsargumo – dėl to numatoma administracinė nuobauda. Be vizos ten patekti negalima – už tai gresia atsakomybė“, – perspėja A. Markevičius. Šis taškas vadinamas ne tik trijų valstybių sankirta, bet ir Lenkijos šalčio poliumi. Lenkai čia fiksuoja žemiausią savo valstybės teritorijoje esančią temperatūrą.

Vištytis
Vištytis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ramybę atranda prie švento šaltinėlio

Kiek saugesnis lankytinas Vištyčio regioninio parko objektas – šventas šaltinėlis, tekantis Šilelio miške ant aukštos kalvos. Šaltinėlio šventumą saugoja aplink stovintys kryžiai, kurių atsiradimą aiškinančią legendą papasakoja parko kraštotvarkininkė V. Šimanauskienė.

„Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vienas neturtingas valstietis susapnavo mergelę Mariją, prašančią prie šaltinėlio pastatyti ąžuolinį kryžių. Vargšas neturėjo nė kirvio, nė medienos, todėl pastatyti kryžiaus negalėjo. Tas pats sapnas jį aplankė ir antrą kartą, o kai Marijos prašymą sapne išgirdo trečią kartą, kreipėsi pagalbos į savo kaimyną, kuris jam padėjo. Jie kartu nuvyko į mišką, nukirto didelį ąžuolą ir pastatė čia ąžuolinį kryžių. Žmonės pradėjo tikėti šios vietos šventumu, pradėjo joje lankytis ir šlakstyti veidą šventu vandeniu“, – pasakoja vieną iš legendų ji.

Vištytis
Vištytis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbama, kad žmonės, turintys silpnas akis, šioje vietoje stebuklingai išgydavo, praregėdavo. Išgijusieji skleidė žinią, o apsilankiusieji pradėjo statyti dar daugiau kryžių, prašydami Dievo sveikatos.

Bene aktyviausios šaltinėlio lankytojos – Šilelio miške gyvenančios voveraitės. Einantys pro šalį besidriekiančiu pažintiniu taku akylesni praeiviai kaskart jų suskaičiuoja po 3-4.

Norintiems Vištyčio regioninio parku pasigėrėti iš viršaus, galima įsilipti į Pavištyčio piliakalnį ar netoliese esančią regyklą – nuo čia atsiveria vaizdinga ežerų ir Romintos girios panorama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (36)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Lietuvos miškuose miškovežių spūstys (54)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Didelis žingsnis taikos link: Šiaurės Korėja sutiko uždaryti raketų bandymų kompleksą

Šiaurės Korėja uždarys savo Tongčang-ri raketų bandymų kompleksą ir įsileis inspektorius,...

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (642)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Balsys: reikia lopyti Miškų įstatymo spragas (2)

14 tūkst. žmonių pasirašė peticiją prieš miško kirtimo normos didinimą ir sako, kad...

Mokslininkas atskleidė, kada globali temperatūra Žemėje pasieks „piką”

Susisiekimo, mitybos įpročiai, sunaudojamos energijos kiekis ir gamyba vis labiau spartina klimato...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (56)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (10)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (58)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Prieš ir po: neįtikėtinos narkotikų atsisakiusių žmonių transformacijos (4)

„Kas per daug, tas nesveika“ yra gan nebloga gyvenimo taisyklė, tačiau kai kurių dalykų...