1. Nemunas

Prasideda: Petrašiūnų mikrorajone prie tilto ties Kauno hidroelektrine

Baigiasi: praplaukus Aleksoto tiltą – kairiajame Nemuno krante

Trukmė: 2,5 val.

Atstumas: 13,3 km
Nemunas

Plaukimai baidarėmis Nemunu per vakarėjantį Kauno miestą vyksta kiekvieną ketvirtadienį iki rugsėjo 27 d. Žygis prasideda Petrašiūnų mikrorajone prie tilto ties Kauno hidroelektrine 19 val. vakaro.

Šioje vietoje Nemunas, susidūręs su aukštu Vičiūnų kalnu, pradeda savo vingius. Plaukiama Nemunu žemyn, už 2 km kairiajame krante matoma Aukštoji Panemunė, o dešiniajame – Šančiai.

Plaukiant toliau iš kairės įteka Jiesios upelis, o šalia kėpso Napoleono piliakalnis. Ši teritorija paskelbta landšaftiniu draustiniu.

Dar už 2 km plaukiama po Kauno geležinkelio tiltu. Dešiniajame krante yra geležinkelio stotis, o kairiajame – Žemoji bei Aukštoji Freda. Nemunas šioje vietoje neramus, labai banguojantis. Yra kelios rėvos.

Aleksoto raudonieji namai kairiajame krante matysis jau už 3 km. Dešinėje pusėje galima matyti Karaliaus Mindaugo prospektu lekiančius automobilius bei Kauno puošmeną – Žalgirio areną ir Akropolį.

Paplaukus dar 3 km matomas istorinis Kauno Aleksoto tiltas. Čia dešiniajame krante stovi Vytauto bažnyčia, Kauno bazilika, Rotušė ir kiti senieji architektūriniai paminklai. Daugiau informacijos rasite čia.

2. Šventoji

Prasideda: prie Paščio ežero

Baigiasi: prie Krokulės šaltinio Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnijoje

Trukmė: 1 diena

Atstumas: apie 20 km
Šventoji

Utenos rajone baidarių entuziastai kviečiami plaukti Šventosios upe vingiuojančiu maršrutu, pavadintu „Gamtos paveldas iš vandens“. Tokio pavadinimo maršrutas nusipelno dėl to, nes plaukiojimo metu galima stabtelti pasižvalgyti į prie pat Šventosios įsikūrusius vertingus gamtos paveldo objektus.

Sustojimų metu galima aplankyti Užpalių krašto gamtos objektus: Šeimyniškių piliakalnį, Degėsių pilkapį-piliakalnį, Šeimyniškių atodangą ir konglomerato uolą, Lygamiškio piliakalnį, akmenį „Laumės valtis“, Krokulės šaltinį.

Stabtelėjus Užpalių miestelyje, galima susipažinti su išlikusiais Užpalių dvaro pastatais – pagrindiniu pastatu, oficina, malūnu, bravoru. Plaukiant šiuo maršrutu pailsėti ar papietauti galima sustoti stovyklavietėje „Žygeivių slėnis“.

3. Nevėžis

Prasideda: 500 m į šiaurę nuo poilsiavietės Kalnelio miško pakrašty

Baigiasi: Šateiniuose

Trukmė: 2 dienos

Atstumas: apie 30 km
Nevėžis

Tai – pažintinis-poilsinis maršrutas Nevėžiu per Krekenavos regioninį parką. Maršruto metu praplaukiama pro daugiakamienę pušį, seno malūno liekanas, Murmulių dvarą, Nevėžio upės atodangą kairiniame upės krante, kurioje nuo šlaito atsiveria įspūdingas vaizdas.

Plaukiantys taip pat galės pamatyti kabantį Vadaktėlių tiltą, Vadaktėlių bažnyčią, sodybą „Pas Rapolą“, įsikūrusią miško glūdumoje. Netoliese stovi Ūdrų dvaras, kurį sudaro iki šiol išlikę septyni pastatai, o įspūdingiausi iš jų – eklektinio stiliaus rūmai ir fachtvertinės konstrukcijos kumetynas.

Atokvėpio vieta – Vadaktai. Ustronėje stovi namas ir svirnas, įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą. Svirne įrengtas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus. Jame įrengta iki šiol išlikusi slėptuvė draudžiamai lietuviškai spaudai slėpti. Norint plaukti toliau, teks įveikti akmenų kliūtį – buvusio malūno užtvanką. Plaukiant toliau, pasiekiamas Burvelių alkakalnis.

Daugiau informacijos rasite čia.

4. Nemunėlis

Prasideda: Panemunėje, netoli Dauguviečių

Baigiasi: Mažojoje Panemunėje

Trukmė: 3 dienos

Atstumas: 46,4 km
Nemunėlis

Nemunėlio upė skiria Lietuvą ir Latviją. Plaukiant ja, galima pamatyti šiauriausią Lietuvos tašką, Tabokinės atodangą, Muoriškių atodangą, Velniapilio olą, Sandariškių ąžuolą.

Daugiau informacijos rasite čia.

5. Šušvė

Prasideda: nuo Angirių užtvankos

Baigiasi: santakoje su Nevėžiu

Trukmė: 5 dienos

Atstumas: 135 km
Šušvė

Šušvė – didžiausias Nevėžio intakas. Upės slėnyje įrengti du tvenkiniai: Vaitiekūnų ir Angirių. Ant jų užtvankų įrengtos mažosios hidroelektrinės. Nepakartojamus vaizdus plaukiant baidarėmis garantuoja aukštupyje įsteigtas Šušvės hidrologinis draustinis, o žemupyje – Šušvės kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomos šlaitų atodangos, reti augalai.

Upės pakrantėse stūkso nemažai piliakalnių – Plinkaigalio piliakalnis, Ambraziūnų piliakalnis, Vosbučių piliakalnis, Pilsupių piliakalnis, taip pat yra Ruseinių kapinynas.

Pašušvio kaime galima aplankyti Pašušvio dvarvietę, bityną, Ažytėnų kaime – Mikalojaus Katkaus muziejų.

Ties Pilsupiais Šušvės krante yra Pilsupių atodanga (iš dalies užlieta Angirių tvenkinio), ties Vosbučiais – Vosbučių atodanga. Už Pajieslio kaimo kairiajame upės krante galima aplankyti Skinderiškio dendrologinį parką, pasižymintį gausia viso pasaulio augmenijos įvairove.

Daugiau informacijos rasite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)