Kalvotas ir legendomis apsuptas Telšių kraštas turtingas savo istorija ir unikaliomis mažosios architektūros skulptūromis bei meno objektais. Nedidelis, jaukus, apraizgytas mažytėmis gatvelėmis palei Masčio ežerą besidriekiantis Telšių senamiestis – vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje. 1791 m. gruodžio 6 d. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės bei miesto herbas.
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Žemaitijos sostinė – tvirta savo tradicijomis ir nepalenkiama užsispyrusiais, identitetą vertinančiais gyventojais. Išsaugota autentiška ir kasdien vartojama tarmė kraštui suteikia išskirtinumo. Ne kiekvienas atvykėlis iškart perpras tarmišką šnektą ir vietinių pasirokavimus. Telšiškiai nedaugžodžiauja, bet visada pasitinka vaišingai. Atvykęs nustemba ne vienas, kad čia vis dar galima paragauti autentiškų žemaičių patiekalų: cibulynės, kanapių spirginės, šiupinio su kiaulių knyslėmis ir uodegomis, pusmarškonės košės, kastinio... Visas kasdienis gyvenimas Telšiuose pulsuoja žemaitiška dvasia.

Todėl jau įvažiuojant į miestą svečius pasitinka žemaitiškas užrašas „Telšē – Žemaitėjės suostėnė“. Reikšmingiausius istorinius įvykius metalo plastikos darbais žemaičiai įamžino Didžiojoje žemaičių sienoje, o visą Žemaitijos istoriją pasakoja Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų reljefinė metalo plastikos kompozicija. Svarbiausią žemaičių pergalę įprasmina pačių gyventojų lėšomis pastatytas didingas paminklas, skirtas Durbės mūšiui. Kasmet, liepos 13 – ąją, visame mieste suplazda šimtai Žemaitijos vėliavų su stiprybės simboliu – meška. O jų, pasislėpusių įvairiomis formomis, Telšiuose net 48!

Tradiciškai, per Šv. Antano atlaidus, visas miestas pasipuošia bijūnais. Ši gėlė – Žemaičių sostine tituluojamų Telšių simbolis. Išsiskleidę bijūnai pakvimpa ne tik gyventojų kiemuose, bet ir parduotuvių vitrinose, įstaigų langinėse, bažnyčių altoriuose, praeivių plaukuose ar švarko atlapuose.

Mieste likę išskirtiniai architektūriniai ženklai primena apie itin turtingą žydų kultūros istorijos palikimą. Įvairiaspalvę krašto istoriją taip pat liudija ir vienintelė Lietuvoje kubizmo stiliaus Šv. Mikalojaus cerkvė. Skaudžią praeitį mena 1991 m. Rainių Kančios koplyčia.

Telšiai – savito istorinio, etnokultūrinio Lietuvos regiono – Žemaitijos – centras, pelnęs Europos miesto – perlo titulą, nominuotą kaip patraukliausia turizmo vietovė. Vis dažniau vadinamas menų miestu. Žingsniuojant vingiuotu sutvarkytos Masčio ežero pakrantės taku, akį traukia ant Žaliosios kalvos stūksantis Žemaičių muziejus „Alka“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, Menų inkubatorius. Miesto centre jaukiai įsikūręs Telšių miesto amfiteatras, ant Insulos kalvos puikuojasi dominuojantis miesto panoramoje sakralinis kultūrinis kompleksas su katedra, vyskupų rūmais, seminarija, Karolinos Praniauskaitės viešąja biblioteka, Kultūros centru, Žemaitės dramos teatru. Rytiniame horizonte – ramybe alsuojantis Zakso kalnas, kurio didybe pasimėgauti galima plaukiojant laiveliais Masčio ežere. Apsilankyti traukia Žemaitijos kaimo ekspozicija su senove menančiais eksponatais ir edukaciniais užsiėmimais. Telšių pašonėje – legendomis apipintas Džiugo piliakalnis.

Miesto grožį ir išskirtinumą kuria darni bendruomenė, patys žmonės: savo darbais, gražiomis iniciatyvomis, ambicingais siekiais, turbūt todėl, kad žemaičiai vadovaujasi liaudies išmintimi ir prieteliams primena: „Kon dara, veiziek gala“.

1924 metais, kaip rodo archyvinė medžiaga, Žemaitijos sostinėje Telšiuose pradėjo veikti Telšių pieninė. Tuomet ji atrodė gana galinga: gamino kietąjį sūrį DŽIUGAS, sviestą, varškę, grietinėlę, net išrūgų šampaną. Tai – „ Žemaitijos pieno" produkcijos pradžia.

Už kelių metų 100 veiklos metų sukaktį švęsiantis „Žemaitijos pienas" gali pasigirti ne tik ilga, bet ir turtinga istorija. Plačiame produkcijos sąraše, ne tik gausybė apdovanojimų, tačiau ir didžiuotis verčiantys faktai, pavyzdžiui, 1986 metais pirmieji pradėjo gaminti glaistytus varškės sūrelius, kurie jau daugiau nei 30 metų yra lietuvių mėgstamiausių desertų sąraše.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klaipėdiečių kantrybė trūko: juodos dulkės skverbiasi į būstus, vaikai ėmė kosėti (63)

Šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai nori uždrausti vienai didžiausių...

DELFI DIENA. Dar vienas skandalas Pravieniškėse ir kaip pažaboti prekybos tinklų apetitą didinamoms kainoms

Pravieniškių pataisos namuose dar vienas skandalas: kodėl valstybės įmonė šildymą pirko...

Škvalas nusiaubė Kauno kapines: išvirto medžiai, išplauti kapai (23)

Po antradienio vakarą Kaune praūžusio škvalo skaičiuojami milžiniški nuostoliai.

Nuo kitų metų pradžios gausite didesnį atlyginimą? Neskubėkite džiaugtis – piniginę paplonins papildomos sąlygos* (244)

Nuo kitų metų pradžios gausime didesnius atlyginimus – tokia džiugi žinia sklandė viešojoje...

Šįkart situacija dėl Turkijos gali susiklostyti visai kitaip, analitikai perspėja: mums tai nepatiks (99)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne kartą įrodė, kad verčiamas aplinkybių...

Išrinktas geriausias išmanusis telefonas (16)

Europos vaizdo ir garso asociacijos (EISA) rengiamuose kasmetiniuose apdovanojimuose triumfavo...

Paaiškino, kokių klaidų norintiems vairuoti motociklą geriau nedaryti (2)

Šalies transporto priemonių registrą valdanti VĮ „Regitra“ suskaičiavo, kad šiemet...

Veronika Montvydienė: naivu tikėtis, kad vaikas bus aktyvus, jei tėvai sėdi prie televizoriaus ir valgo traškučius (8)

Harmoninga, stebuklinga ir visavertė. Jei Rytų kovos menų sportininkei, šokėjai-choreografei,...

Gražuolis grafas, pradėjęs Palangos pramogų erą: širdžių daužytojas, vaikų auklėms kėlęs ypatingus reikalavimus (69)

Juozapas Tiškevičius – grafas , sukūręs Palangos, kaip pramoginio kurorto, veidą. Nutiestas...

„Maxima“ atidaro dvi išparduotuves (88)

Prekybos tinklas „ Maxima “ praneša ketvirtadienį atidarantis išparduotuves Kaune ir Klaipėdoje.