aA
„Kareiviai į karinę bazę įrangą veždavo 25 metrų ilgio sunkvežimiais ir tik naktį. Viskas būdavo uždengta brezentu. Tuo metu vietiniams gyventojams liepdavo išjungti šviesas, nieko nematyti, negirdėti – kareiviai po gatves vaikščiodavo su automatais. Vietiniai nežinojo, kas buvo slepiama, o kai sužinojo – pašiurpo“, – pasakoja Šaltojo karo muziejaus poskyrio vedėja Ilona Urnikienė.
© DELFI / Karolina Pansevič

Tokių vietų buvo net 150

Dardame Žemaitijos vieškeliu, kuriuo prieš 39 metus važiuoti būtų buvę neįmanoma – iškart būtų prisistatę Sovietų Sąjungos kareiviai su automatais ir palydėję lauk.

Nuo 1960 metų iki 1979 metų Plokščių kaimo gyventojai tegalėjo nujausti, kas slėpėsi šiuose miškuose. Tuomet čia buvo 6 apsauginės linijos: 2,5 kilometrų spinduliu iki pat Platelių ežero joks grybautojas ar uogautojas negalėjo užklysti.

Iki 1979 metų Plokščių kaime veikė branduolinių ginklų paleidimo bazė, šiandien tai Žemaitijos nacionalinio parko dalis bei vienintelis Europoje tokio tipo Šaltojo karo ekspozicijos muziejus. Pasaulyje tokių tėra trys: Ukrainoje, JAV ir Žemaitijoje.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Ilgai vieškeliu važiuoti nereikia – priartėjame prie buvusios karinės bazės ir čia grindinys pritaikytas važiuoti dešimtis tonų sveriančiais sunkvežimiais. Tolumoje pasimato 4 kupolai. Tarybiniais laikais jie nebūtų iš tolo baltavę, tada jie buvo paslėpti, kad tik Vakarai nesuuostų, kas vyksta atokiuose Žemaitijos miškuose.

Lydimi Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Šaltojo karo ekspozicijos poskyrio vedėjos Ilonos Urnikienės, patraukiame link įėjimo į buvusią karinę bazę. Gidė pasakoja, kad vykstant Šaltajam karui tokių bazių Sovietų Sąjungoje buvo apie 150. Lietuvoje esanti vienintelė tokia bazė buvo pati pirmoji Sovietų Sąjungoje.

„Rusai pasirinko patį gražiausią Žemaitijos kampelį tokiai galingai ir pavojingai karinei bazei”, – teigia I. Urnikienė.

Anot jos, Plokščių kaimas buvo pasirinktas dėl strategiškai geros vietos: aplinkui miškai, netoliese Platelių ežeras, kurio vandens ir grunto reikėjo. Taip pat, pasakoja I. Urnikienė, kaimelyje gyveno nedaug žmonių. „Buvo tik kelios sodybos. Gyventojams sumokėjo 4500 rublių, tuo metu tai buvo nemaži pinigai. Visos sodybos buvo iškeltos“, – teigia ji.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Ant ko supykdavo, į tą ir nutaikydavo

Bazė, pasakoja I. Urnikienė, pradėta statyti 1960 metais. Kai 1987 m. Baltuosiuose rūmuose tarp prezidentų Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo buvo pasirašyta nusiginklavimo sutartis, tokios raketų bazės buvo paliktos likimo valiai. Jų niekas nebesaugojo. Vietiniai pradėjo landžioti ir vogti metalą, variklius, kabelius. Štai kaimyninėje Latvijoje tokių bazių buvo net trys, bet jos neišliko.

„1979 metais iš bazės pasitraukė visi kareiviai. Jie paliko beveik viską, tik išsivežė raketų kurą ir pačias raketas. Jas išmontavo ir sunaikino kažkur Baltarusijoje. Po kiek laiko po bazę pradėjo landžioti vietiniai. Žemaičiai pamatė, kad čia labai daug gero liko: variklių, paauksuotų laidų, kabelių, metalo. Jie dieną naktį darbavosi, kol viską išpjaustė ir išnešė“, – pasakoja gidė.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Dabar iš keturių 27 metrų gylio šachtų yra lankoma tik viena. Nusprendžiame pažiūrėti, kaip ji atrodo iš vidaus ir lydimi I. Urnikienės pradedame leistis laiptais žemyn. Gidė perspėja – reikia saugoti galvas. Lubos bazėje buvo labai žemos, dalis koridorių šiandien yra žymiai aukštesni nei buvo funkcionuojančioje bazėje.

Originalių durų bazėje nėra, žemaičiai ir jas supjaustė, tačiau galingi vyriai leidžia suprasti, kad šachta viduje priminė povandeninį laivą. Leidžiantis gilyn į bazę, pasitinka stiprėjantis žibalo ir dyzelio kvapas.

„Bazėje buvo laikomos vidutinio nuotolio termobranduolinės raketos. Nuo čia jos būtų galėjusios nuskristi 2200 kilometrų. Kryptį sovietai keisdavo pagal politinę situaciją kas tris metus: nutaikydavo tai į Norvegiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ar Vakarų Vokietiją. Ant ko supykdavo, į tą pusę ir taikydavo“, – tikina I. Urnikienė.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Oficialių duomenų, kad į Lietuvą buvo nutaikytos tokios pačios Vakarų raketos nėra, tačiau I. Urnikienė įsitikinusi, kad kol mes taikėmės į Vakarus, jie irgi buvo pasiruošę smogti.

Tik vieną kartą bazėje buvo paskelbta karinė parengtis ir karininkai laukė įsakymo paleisti branduolines raketas. 1968 metais vykstant Prahos pavasariui sovietai buvo pasiruošę susprogdinti Vakarų Vokietiją. Šį faktą sužinoję vokiečių turistai, pasakoja I. Urnikienė, lieka pakraupę.

„Raketa galėjo įveikti 2000 kilometrų atstumą per 10-12 minučių. Paruošti raketą būtų užtrukę 22 minutes. Geras pusvalandis ir tokio miesto kaip Londonas galėjo ir nebebūti“, – tvirtina gidė.

Nežino, ar pasakoja tiesą

Anot jos, itin svarbų vaidmenį bazėje atliko ryšininkai. „Kompleksas niekada neišeidavo į eterį. Bijojo, kad amerikiečiai pastebės. Ryšininkai klausydavosi slaptų dažnių. Buvo laukiama kovinio valdymo signalo – tai užkoduotas pranešimas, kurį gavus, reikėdavo atlikti užduotį.

Ryšininkai visada būdavo su ausinėmis, o jos buvo prijungtos prie 15 metrų ilgio kabelio, kad ryšininkai galėtų judėti ir girdėti pranešimus“, – sako I. Urnikienė.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Moteris teigia, kad čia daugiausiai tarnavo kareiviai iš vidurio Azijos. „Bazei vadovavo po specialių mokymų atrinkti patys geriausi ir gabiausi rusų tautybės karininkai. O jei kartais tekdavo čia į tarnybą vežti lietuvį, tai jam užrišdavo akis ir veždavo naktį, sukdavo ratus, kad jis neįsivaizduotų, kur yra. Gal jis visai šalia namų būdavo“, – sako pašnekovė.

Muziejuje gausu to meto vaizdinės medžiagos. Tačiau I. Urnikienė sako, kad niekas nežino, kuriose bazėse buvo filmuoti vaizdai. Atkapstyti, kas iš tiesų dėjosi šiose bazėse yra beveik neįmanoma.

„Didžiąją dalį istorijos padėjo surinkti Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojas Vladimiras Orlovas. Jis mums nepasakojo, kokiais būdais informaciją gavo. Tai nutyli. Dokumentai yra Rusijoje, bet mums už dideles sumas siūlo juos pirkti. Tokių lėšų neturime“, – sako I. Urnikienė.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jos, istorija, kurią pasakoja šiandien yra paremta čia tarnavusių aukšto rango karininkų pasakojimais. „Bet jie labai nenoriai šneka. Aukšto rango karininkai pasirašydavo tylėjimo sutartis visam gyvenimui, o žemesnio rango – 25 metams. Kai kurie karininkai yra sukūrę šeimas, gyvena Lietuvoje. Jei juos norime pakalbinti, jie dažniausiai sako, kad nieko neatsimena.

Jie kartais čia atvažiuoja pasivaikščioti. Bandome juos pakalbinti, bet jie mums sako, kad mes viską teisingai pasakojame. Mes negalime pasakyti, ar teisingai, ar neteisingai“, – teigia gidė.

I. Urnikienei labiausiai knieti išsiaiškinti, ar yra likę neištyrinėtų tunelių. „Žmonės pasakoja, kad yra tunelis iki Platelių ežero. Taip pat kalbama, kad po Platelių ežeru buvo pastatytas miestas karininkams. Būtų įdomu sužinoti, ar tai gandai, ar tiesa. Tunelių čia daug, nesame visko ištyrinėję“, – šypteli moteris.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Tuneliuose dingdavo žmonės

Pro sienose esančias dideles apvalias skyles seniau buvo pravesti kabeliai. I. Urnikienė pasakoja, kad čia buvo daug paauksuotų laidų, kuriuos visus išnešė žemaičiai. Karinėje bazėje nebuvo šviesos, tad vyrai tuneliuose landžiodavo su šviestuvais ir kelią žymėdavo spalvotu siūlu.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Drąsiausi net užvirindavo kai kuriuos tunelius – taip apsaugodavo savo grobį nuo godžių kaimynų rankų. I. Urnikienė su šypsena pasakoja, kad jei kaime dingdavo vyras, tai vietinė policija jo ieškodavo tuneliuose – turbūt kažkas netyčia užvirino jo išėjimą.

Tačiau žemaitiška aukso karštligė turėjo ir pasekmių. „Kuro talpyklų patalpa buvo pavojinga, ten kareiviai retai užeidavo ir tik su specialiais kostiumais. Kuro kareiviai nepaliko, bet paliko bačką. Vietiniai ją supjaustė. Aliuminis – brangus metalas. Kalbama, kad ją supjaustę vyrai susirgo onkologinėmis ligomis ir mirė“, – sako pašnekovė.

Geriau su paklode šliaužti į kapines

Leidžiamės tuneliais, kol pasiekiame buvusį energetikos skyrių. I. Urnikienė praneša, kad esame 8 metrai po žeme.

„Dabar čia pristatome to meto civilinę gynybą. Buvo kasamos slėptuvės, mokino žmones užsidėti dujokaukes. Bet jei būtų įvykęs branduolinis sprogimas, tai niekas nebūtų išgelbėję. Tai bereikalingai išleisti pinigai, kad nebūtų panikos“, – pasakoja I. Urnikienė ir parodo į medžiaginę dujokaukę – ji esą irgi turėjo apsaugoti nuo radiacijos.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

„Civilinė gynyba buvo priimama labai nuotaikingai. Žmonės sakydavo, jei įvyktų branduolinis sprogimas, tai geriau apsisiausti baltą paklodę ir geriau šliaužti į kapines“, – nusijuokia pašnekovė.

Vienas iš eksponatų – plakatas, kuriame išvardyti daiktai, kuriuos privalėjo turėti kiekvienas, jei įvyktų branduolinis karas. „Būtinai reikia turėti druskos, cukraus, džiūvėsių, vandens, karinį bilietą, pasą ir darbo knygelę. Juk labai svarbu turėti darbą po branduolinio sprogimo“, – ironizuoja gidė.

Vienas daiktas, kurio išnešti nepavyko

Anot jos, įspūdingiausias muziejaus eksponatas – dyzelinis generatorius. Pasak pašnekovės, tai vienintelis daiktas, kurio žemaičiams nepavyko supjaustyti ir išnešti.

Paslaptingiausia Lietuvos vieta: miškai ir kone gražiausias ežeras dengia šiurpią paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Patalpoje, kurioje yra likęs eksponatas, nosį ypač riečia stiprus dyzelinio kuro kvapas – net per tiek metų jis nedingo.

Šaltojo karo muziejus yra 3 pagal lankomumą objektas Lietuvoje, tačiau ne visi tuneliai yra atverti žmonėms. I. Urnikienė sutinka parodyti, kaip atrodo nerestauruotos šachtos. Tik ji mus perspėja – tuneliuose gali būti šikšnosparnių.

Tačiau jų nesutinkame, turbūt jie miega ir galime ramiai apžiūrėti tunelius. I. Urnikienė tikina, kad jaunesni žmonės nežino, kad Lietuvoje buvo branduolinių ginklų bazė. „Jiems tai palieka įspūdį. O vietiniai, kai suprato, kas čia buvo – pašiurpo. Jie gyveno ant sunaikinimo mygtuko“, – sako pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (218)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (16)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (69)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Eli Lake: Šiaurės Korėjos apgavystė (3)

Nuo tada, kai praėjusį birželį per viršūnių susitikimą Singapūre susipažino su Kim Jong Unu,...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (12)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (30)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (2)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...

Pasitelkite vieną gudrybę ir įspaudų ant kilimo neliks iš karto

Kai norisi permainų namuose, o laiko remontui nėra, pakanka perstatyti baldus – malonios permainos...

Pavojingų atliekų mūsų namuose netrūksta: kaip su jomis elgtis? (1)

Kasdieniai poreikiai kiekvienos šeimos namuose palieka po nemažą krepšelį atliekų. Dalį...

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (4)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...