„Gyventi į Visvainių kaimą iš Plungės miesto persikėliau su trimis mažamečiais vaikais. Buvau siuvėja, bet nežinojau, ką kaime veiksiu. Ore sklandė permainos: nepriklausomybė, keitėsi valiuta. Reikėjo galvoti, kaip gyventi kaime. Galvojau 3 metus, kol supratau, kad savo auginamomis žolelėmis galiu pasidalinti su kitais“, – gurkšnodama arbatą sako Vaiva Jundulaitė-Kosienė.
© DELFI / Karolina Pansevič

Gyvenimas prieš 100 metų

Nors esame prie pat Platelių ežero, į Plungės rajoną atvykome ne dėl jo. Šalia ežero medžių pavėsyje slepiasi sodyba, o jos kieme ne tik pelkė, bet ir gėlių, vaistinių žolelių bei prieskoninių augalų darželiai. Tokie kaip augo sodybose prieš 100 metų.

Juos auginanti Vaiva šypteli ir tikina, kad tai tradiciniai lietuviški augalai. „Juos senoliai naudojo vaistams, grožiui. Darželis prie namų buvo moterų rezidencija. Tai nebuvo šiaip darželis – kiekviena moteris jį kūrė pagal savo fantaziją, poreikį“, – sako Vaiva ir pakviečia nuo kepinančios vidurdienio saulės pasislėpti pavėsinėje.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Žolininkė, audėja bei biodinaminio ūkio savininkė į jos sodybą užklydusiems poilsiautojams mielai pasakoja apie primirštų ar net pamirštų augalų vaistines savybes. Moteris taip pat gali pamokyti ir audimo meno.

Prieš 20 metų moteris paliko Plungę ir persikėlė gyventi į seną sodybą Visvainių kaime. Tik sunku patikėti, kad vieta, kurioje yra Vaivos sodyba, – kaimas. Aplink nesimato jokių kitų namų, tik miškas ir pelkė.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Čia, pasakoja žolininkė, ji ieškojo ramybės. „Ieškojau nuošalios vietos. Norėjau pabėgti nuo žmonių, kad suvokčiau, kas esu. Norėjau gyventi su gamta harmoningai. Tikrai nežinojau, kad rinksiu žoles.

Manau, kad visi, kurie yra prie meno, kūrybos, jie apsigyvena kaime. Kaime gyvenimo būdas yra lėtesnis. Aplinka duoda gerų minčių“, – šypteli Vaiva. Savo sprendimo ji tikrai nesigaili, žolininkė tikina, kad gražesnis vaizdas už Platelių ežero krantą vargu ar Lietuvoje yra.

Naudojo ir nuodingus augalus

Auginti žoleles, jomis domėtis moteris pradėjo visai atsitiktinai. „Žmonės neprisimena sodelio augalų, kurie augdavo prie sodybų. Kai atėjau čia gyventi, po langais dar augo sodo gėlės. Jų išliko ir aš jas gerbiu, nes tai – mūsų paveldo augalai“, – tvirtina Vaiva.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Besidomėdama augalais, ji sugalvojo auginti juos kaip vaistažoles bei prieskonius ir vėliau juos parduoti. „Vėliau kilo idėja, kad reikia darželio, kuriame galėčiau augalus parodyti. Yra žmonių, kurie nežino, kaip jie atrodo“, – sako ji.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Paliekame pavėsį ir žingsniuojame link darželio, kuriame dūzgia bitės. Vaiva pasakoja, kad į jos darželį užklysta žmonių, kurie nori išbandyti jos žoleles. „Kiekvienas turi savitų problemų. Jei žmogus nori prieskonių, tai viskas aišku. Bet jei vaistažolių, tai tada žmogus vardija savo nusiskundimus ir jam bandau padėti. Vieniems sąnarius skauda, kitus kankina nemiga ar prastas virškinimas“, – vardija žolininkė.

Vaiva suskuba pabrėžti, kad nėra gydytoja, o žmogus, kuris vadovaujasi liaudies išmintimi. „Pamenu, kada močiutė liepžiedžių duodavo, kada trauklapį uždėdavo. Tai tėvų palikimas. Bet kai kurios žinios neišliko. Va, štai čia nuodingas augalas, kurį seniau naudojo kaip vaistažolę. Nežinau, kaip jį naudodavo, todėl jo nerekomenduoju“, – rodydama į mėlynąją kurpelę sako Vaiva.

Ši gėlė, anot Vaivos, seniau būdavo vartojama sergant itin skausmingomis ligomis. „Ji nuodinga, bet stipriai atpalaiduoja, mažina skausmą. Tačiau nėra išlikę tikslių receptų, tad jos nenaudoju“, – pasakoja Vaiva. Esą netinkamai vartojant šį augalą gali net sustoti širdis.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Katžolė vieniems, sukatžolė – kitiems

Prieš 100 metų, pasak Vaivos, kiekviename darželyje augo katžolė. „Tai augalas, kuris padeda susidūrus su moteriškomis ligomis. Galima gerti katžolių arbatą. Ji padeda nuo nervinių sutrikimų, nemigos. Tinka ir mažiems vaikams. Jei moteris prieš ar po gimdymo patiria depresiją, tai katžolė labai tinka“, – žiniomis dalijasi žolininkė.

Negalinčios pastoti moterys, pasakoja Vaiva, senovėje gerdavo būtent katžolių arbatą. Buvo manoma, kad ji gali padėti.

Esą peršalus labai gerai katžolę gerti su pienu. Tačiau Vaiva pabrėžia, kad reikia naudoti šviežią karvės pieną – jis maistingesnis.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Vaivos darželyje auga ir sukatžolė: esą ši vaistažolė stiprina širdies veiklą, reguliuoja kraujo spaudimą, stiprina nervų sistemą. „Ji padeda ir klimakteriniu periodu“, – priduria žolininkė.

Nors ir katžolė, ir sukatžolė stiprina nervų sistemos veiklą, katžolę žolininkė rekomenduoja gerti tiems, kurių kraujospūdis yra žemas, o sukatžolę tiems, kurių aukštas.

Vaistinis skaistenis, pasakoja Vaiva, dar ir šiandien auga darželiuose, tačiau ne kaip vaistažolė, o kaip dekoratyvinis augalas. „Jis padeda nuo galvos, skrandžio skausmų. Jis gali atstoti vaistinę ramunėlę. Taip pat jis padeda nuo viduriavimo, tulžies. Žmonės senovėje tiksliai neįvardydavo ligų, bet puikiai žinojo, kada gerti tokį ar kitokį augalą“, – tikina moteris.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Vaistažolėmis piktnaudžiauti negalima

Žingsniuodama link kito augalo Vaiva staiga sustoja ir nusijuokia – ji vos nepamiršo vieno iš svarbiausių augalų. „Rūta! Juk seniau sakydavo rūtų darželis, o ne gėlynas. Tai pagrindinis, ritualinis augalas. Taip pat žmonės manydavo, kad tai skaistybės simbolis – jei auga rūtos, tai mergina skaisti, gera. Rūtos tą skaistumą palaiko ir išlaiko. Būdavo pinamas vainikėlis rūtų ir vėliau sudeginamas“, – sako žolininkė.

Moteris tikina, kad rūta turi valančių savybių: esą jas augindavo vienuolynuose, o senoliai darydavo užpiltines, gerdavo lašiukus. Jie esą padėdavo stiprinti atmintį, apsaugodavo nuo kraujagyslių užkalkėjimo.

Tačiau Vaiva perspėja: rūtą prižiūrėti reikia atsargiai, nes ravint ji gali nudeginti odą.

Ne visi augalai darželiuose būdavo dėl vaistinių savybių, tikina Vaiva. „Kvapnųjį pelėžirnį augindavo prie įėjimo į sodybą būtent dėl jo kvapnumo. Iškart būdavo gera atmosfera“, – teigia pašnekovė.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Šlamūną, pasakoja Vaiva, moterys naudojo džiovinimui, kad visada turėtų kuo papuošti altorių.

Darželiai, pasak Vaivos, visada būdavo apverti medine tvora. Centre būdavo ar tai ratas, ar rombas. Jame augdavo gražiausios gėlės, pavyzdžiui, lelijos.

Kol grožimės gėlėmis, Vaiva pasakoja, kad, pavyzdžiui, medetka ne tik graži kaip gėlė, bet ir yra itin stipri vaistažolė. „Ji gali pagelbėti, jei plečiasi kojų kraujagyslės“, – pataria žolininkė.

Tačiau Vaiva perspėja, kad vaistažolėmis piktnaudžiauti nereikia: jas rekomenduojama gerti 21 dieną, o po to reikia padaryti pertrauką.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Salomėjos Nėries diemedis ir kinų liaudies išmintis

Eidama darželiu Vaiva sustoja ir pirštais perbraukia vieno krūmelio lapus. „Tai pagrindinis kiemo augalas – paprastasis diemedis. Buvo sakoma, kad jis turi būti kiekvienoje sodyboje. Manoma, kad jis apsaugo nuo nužiūrėjimų, piktų dvasių, blogybių. Jis ne tik saugo namų erdvę, bet ir turi stiprų kvapą“, – pasakoja Vaiva.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiteirauju, kaip atrodo poetės Salomėjos Nėries apdainuoto diemedžio žiedai. „Maži pumpuriukai, jie savotiški. Bet net mažiausi žiedai gali būti gražūs“, – šypteli pašnekovė.

Lietuviai savo darželiuose turėjo ir priešnuodį nuo angies įkandimų – gyvatžolę. Vaiva pasakoja, kad ši vaistažolė gali padėti ir nuo sunkių skrandžio ligų.

Prieiname šiltnamį, kuriame slepiasi Vaivos ūkio pasididžiavimas – Yam-šviesos šaknis. „Tai kinų liaudies augalas. Gražus, maistingas. Jo lapelius galima valgyti, mes juos dedame į salotas. Augalo šaknis turi ląsteles regeneruojančių savybių“, – su plačia šypsena veide pasakoja Vaiva.

Iš miesto persikėlė į kaimą tam, kad užsiimtų verslu: šiandien į Vaivos namus užsuka iš visos Lietuvos
© DELFI / Karolina Pansevič

Šalia šiltnamio auga ir prieskoninių augalų. Pasiteirauju, kokį senovinį prieskonį esame primiršę. „Balzaminį skaistenį. Jis augdavo mano močiutės darže. Žemaitijoje jis vadinamas šalaviju. Turi stiprų kvapą. Jį kaip prieskonį dėdavo į sūrius, vėdarus, kad geriau virškintųsi“, – pasakoja Vaiva.

Artėjančios Žolinės yra labai svarbi šventė Vaivai. Ji pasakoja, kad kiekvienas kraštas turi savo tipinę šventinimui skirtą puokštę. „Žemaitijoje tai katžolė, balzaminis skaistenis, kraujažolė ir diemedis. Tą pašventintą puokštę seniau žmonės naudodavo arbatai. Buvo tikima, kad pašventintų augalų vaistinės savybės sustiprėja. Aš pati mėgstu smilkyti pašventintą kadagio šakelę“, – sako Vaiva.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (226)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (299)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? (47)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus,...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (391)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (17)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (113)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Susipešė dėl pinigų „Eurovizijai“: konkursas Izraelyje gali ir neįvykti (16)

Izraelio nacionalinis transliuotojas iškėlė ultimatumą šalies ministrui pirmininkui...

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgesi kitaip negu vyrai (1)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (165)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....