aA
Vaizdas, atsiveriantis nuo Merkinės piliakalnio – gali tiesiog užgniaužti kvapą. Nenuostabu, kad šis piliakalnis yra tapęs vienu iš populiariausių ir labiausiai lankomų objektų visoje Dzūkijoje. Atvykę čia ir užlipę stačiais, ilgais laiptais žmonės grožisi Nemuno ir Merkio santaka bei Dzūkijos šilais.

Ant įspūdingo 30 metrų aukščio kalno stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Merkinės pilis, o pati Merkinė buvo viena didžiausių XIV-XVIII a. Dzūkijos krašto gyvenviečių. Po Žalgirio mūšio, tapusi vienu žymiausių Lietuvos ūkio ir administracijos centrų, Merkinė iki pat XVII a. buvo viena mėgstamiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių buveinių.

Didžią praeitį menanti vieta: Lietuvoje tai buvo pagrindinis karalių kelias į Europą

„Merkinė stovi istorinių Lietuvos kelių sankryžoje. Tai yra Kaunas, Gardinas, Vilnius, Varšuva. Čia buvo Lietuvos karalių kelias į Europą. Merkinė įsikūrusi 4 upių sankirtoje: Merkys, Nemunas, Stangė ir Strauja teka čia. Šio krašto šlovės laikais čia skambėjo keturių mūrinių bažnyčių varpai. Dviejose vienuolynuose vienuoliai perrašinėjo šventąsias ir mokslo knygas, o rūmų menėse šoko gražiausios Lietuvos ir tuo pačiu Europos moterys“, – pasakojo Algimantas Černiauskas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato turizmo ir informacijos skyriaus specialistas.

Istorine praeitimi garsi ir turtinga Merkinė turistų iš Lietuvos ir užsienio šalių sulaukia ištisus metus. Aplankę piliakalnį, jie dažniausiai užsuka į Merkinės krašto muziejų, kuris įsikūręs kadaise čia stovėjusios rotušėje. Ši XIX a. pab. buvo nugriauta, o vietoj jos iš senojo pastato plytų buvo pastatyta tipinio projekto cerkvė.

Merkinės piliakalnis
Merkinės piliakalnis
© Stopkadras

„Jeigu carizmo laikais visoje Lietuvoje cerkvės buvo statomos priėmus vietinės valdžios sprendimą, tai Merkinės atveju įvyko atvirkščiai – sprendimas pastatyti cerkvę buvo priimtas Peterburge, nes rotušę – valstybingumo, miesto ir kultūros simbolį – reikėjo nugriauti. Šioje vietoje buvo pastatyta cerkvė, tačiau mūsų Merkinės muziejaus jaunimas talkomis padarė rotušės maketą ir dabar jau visi atvažiuojantys mato, kad čia, šioje vietoje, stovėjo rotušė. Tik reikia nepamiršti, kad jeigu rotušė būtų kaip makete, tai jinai būtų trečdaliu aukštesnė už cerkvę“, – sakė A. Černiauskas.

Miestelio centre įsikūrusiame muziejuje ne tik pamatysite šiuolaikiškai įrengtą ekspoziciją, išgirste pasakojimų apie Merkinės pilies ir miesto laikus, bet ir turėsite galimybę daugiau sužinoti apie keturis šimtmečius miestelį lankiusį, jį garsinusį bei pagrindinėje Merkinės aikštėje mirusį Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Vladislovą Vazą IV-ąjį.

Merkinės krašto muziejus
Merkinės krašto muziejus
© Stopkadras

Beje, šių metų gegužės 19-ąją dieną, Vazos IV-ojo mirties išvakarėse, muziejuje jam buvo atidengtas skulptoriaus Daliaus Drėgvos paminklas.

Pamatyti įspūdingų Nemuno kraštovaizdžio draustinio vaizdų toliau keliaujame į Merkinės apžvalgos bokštą.

Skulptoriaus Daliaus Drėgvos paminklas Vladislovai Vazai IV
Skulptoriaus Daliaus Drėgvos paminklas Vladislovai Vazai IV
© Stopkadras

Nuo šios, 9 aukštų pastatui prilygstančios konstrukcijos, atsiveria Nemuno ir Merkio santaka, Pastraujo sala, kuri yra didžiausia nacionalinio parko teritorijoje. Nuo Merkinės apžvalgos bokšto galime pamatyti ir Merkinės tiltą per Nemuną, kuriam jau 104 metai, taip pat jau minėtą Merkinės piliakalnį bei Šiaurės Rytuose dalį Merkinės senamiesčio su puošnią gotikine-barokine bažnyčia.

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
© Stopkadras

Per 1655 metais vykųsį ATR ir Maskvos karą bažnyčią nusiaubė Rusijos kariuomenė. Ją savo lėšomis sutvarkė LDK karo vadas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. Per tiek amžių šventovės interjeras pasikeitė, tačiau jo pamatas – baroko dailė. Čia išliko penki dvitarpsniai barokiniai altoriai. Viename iš jų – Šv. Onos altoriuje – yra nedidukas Marijos su Kūdikiu atvaizdas, tapytas ant liepos medžio. Tai pats seniausias šios bažnyčios paveikslas. Įdomu dar ir tai, kad 1699 metais bažnyčios skliautai išpuošti Lietuvos ir Lenkijos valstybės herbais yra išlikę iki šiol.

Lietuvos ir Lenkijos valstybės herbais išpuošti Merkinės bažnyčios skliautai
Lietuvos ir Lenkijos valstybės herbais išpuošti Merkinės bažnyčios skliautai
© Stopkadras

Merkinėje taip pat aplankykite kryžių kalnelį, tai – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia. Šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Kiek jų buvo čia užkasta, nežinoma, nes slepiant pėdsakus 1972 metais šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas.

Merkinės Kryžių kalnelio koplyčia
Merkinės Kryžių kalnelio koplyčia
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Ir jau viešnagės pabaigoje užsukome pas senojo puodininkystės amato puoselėtoją Džiugą Petraitį. Amato išmokęs iš tėvų dabar Džiugas šeimos sodybos lankytojams demonstruoja juodosios keramikos gamybos procesą, technologijas.

Puodininkystės amato puoselėtojas Džiugas Petraitis
Puodininkystės amato puoselėtojas Džiugas Petraitis
© Stopkadras

Puodžius pasakoja, kad kaimai aplink Merkinę garsėja keramikais, nors kažkada šis amatas šiuose kraštuose buvo beveik išnykęs.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (173)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (58)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (11)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (29)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (5)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (55)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (14)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (14)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (415)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...