Vilniuje esančioje Upės gatvėje antradienį trūkęs vandentiekio vamzdis sostinės gyventojams galėjo pridaryti rimtų nemalonumų, jei problema nebūtų greitai išspręsta. Laiku pastebėjus slėgio kritimą, pagalba jau buvo pakeliui, kai vanduo dar tik pradėjo veržtis. DELFI domisi, kaip atrodo avarines situacijas kontroliuojančių darbuotojų kasdienybė, kuri lieka „už kadro“.
Potvynis Upės gatvėje
© DELFI / Karolina Pansevič

Vandentiekio ir nuotekų tinklai reikalauja nuolatinio stebėjimo

„Vilniaus vandenų“ Dispečerinio valdymo departamento Operatyvinio valdymo skyriaus vadovas Andrius Mackevičius pasakoja, kad per savaitę yra registruojama apie 200 įvairaus lygio sutrikimų ir gedimų.

Pirmiausiai susirūpinusių gyventojų skambučiai keliauja į skambučių centrą. Čia kreipiamasi dėl vandens kokybės, pranešama apie vandentiekio ar nuotekų tinklų avarijas, atvirus šulinius ar kitas susijusias problemas, kurioms spręsti reikalinga specialistų pagalba. Žiemą padaugėja pranešimų apie užšalusias vandens kolonėles ir vandentiekio įvadus.

Skambučių centro darbuotojai įvertina, ar kreipiamasi dėl „Vilniaus vandenų“, o ne kitos įmonės prižiūrimų tinklų, ir perduoda informaciją dispečeriams, stebintiems kompiuteryje vandentiekio ir nuotekų stočių tinklą.

„Visi objektai, kurie veikia sklandžiai, pažymėti žalia spalva. Kai įvyksta gedimas, spalva pasikeičia į raudoną. Visame mieste yra kontroliniai slėgio matavimo taškai. Kai vamzdis įtrūksta, slėgis krenta, o tai reiškia, kad įvyko avarija. Vėliau pagal užregistruotas avarijas yra rengiamas potencialiai pavojingų vietų sąrašas, kurių apžiūra vyksta dažniau nei pagal įprastą planinių apžiūrų grafiką“, – aiškina A. Mackevičius.

Antradienį prieš vidurdienį Vilniuje, ties Upės gatvės 5 namu (atkarpoje prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės), įvyko vandentiekio avarija.

„Vilniaus vandenų“ operatyvinio valdymo skyriaus darbuotojai sistemoje užfiksavo, kad vandentiekio tinkluose krinta slėgis. Į įvykio vietą buvo išsiųsta budinti brigada. Jai atvykus, vanduo jau veržėsi į gatvę. Sustabdžius vandens tiekimą pažeistoje vamzdyno dalyje, nutekėjimas į gatvę sustabdytas.

Dažnai kreipiasi ne ten, kur turėtų

Gyventojai dažnai painioja, kam skambinti įvykus avarijai. Pavyzdžiui, daugiabučio vidaus tinkluose įvykusia avarija turi pasirūpinti jo administratorius arba namo savininkų bendrija. O kai skundžiamasi vandens kokybe, A. Mackevičiaus teigimu, tokiais atvejais dažniausiai tiekiamas geras vanduo, problemų kyla tik dėl senų pastatų vidaus vamzdynų, kuriuos eksploatuoja pastatų administratoriai.

Todėl visos avarinės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. „Vilniaus vandenys“ palaiko ryšį su „Vilniaus šilumos tinklais“, „Grinda“ ir daugiabučių namų administratoriais.

„Klientams labai sunku paaiškinti, kas yra atsakomybės ribos. Dažnai nesuprantama, kad prie nuosavo namo esantį šulinį reikėtų susitvarkyti patiems. Gyventojai pamiršta, kad, pavyzdžiui, prieš 15 metų patys pasirašė sutartį, kurioje buvo įvardintos tinklų nuosavybės ribos. Aišku, nepaliekame klientų nelaimėje, tačiau paslaugos yra mokamos“, – teigia Operatyvinio valdymo skyriaus vadovas.

Operatyvinio valdymo skyriaus dispečerinėje dirbama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Dispečeriai ne tik fiksuoja avarines situacijas ir siunčia brigadas jų šalinti, bet ir trumposiomis SMS žinutėmis informuoja gyventojus apie dėl įvykusios avarijos laikinai stabdomą vandens tiekimą.

Tam, kad avarijų būtų mažiau, individualių namų savininkams A. Mackevičius rekomenduoja pasirūpinti savo atsakomybių ribose esančiais tinklais:

- Įrengiant vidaus nuotekų tvarkymo sistemą, labai svarbu nepamiršti atbulinių vožtuvų. Persipildžius nuotekų tinklams, jie apsaugo namus.

- Žiemą rekomenduojama užsandarinti duris, langus bei kitas kiaurymes patalpų, kuriose yra vandentiekio vamzdžiai ir apskaitos mazgai, kad šių patalpų temperatūra nenukristų žemiau +5 ºC;

- Papildomai termoizoliacinėmis medžiagomis galima apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio įrengimus ir vamzdynus;

- Taip pat svarbu pasirūpinti, kad paviršinis vanduo neužlietų tinklų šulinių dangčių ir jie neapledėtų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (1128)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Dirbančiųjų viltis dėl naujų mokesčių – didesnės algos (146)

Premjerui Sauliui Skverneliui tikinant, kad Vyriausybė pavasarį pateiks mokesčių reformos...

Orai: žiema pasispardys kaip reikiant – šals iki –20 laipsnių (2)

Antroje vasario pusėje žiema net neketina pasiduoti ir toliau demonsruoja savo charakterį –...

Rimvydas Valatka. Žmogus už valstybės borto (569)

Vienas šimtmetis baigėsi. Kitas prasideda. Su ta pačia gramatine žalvalstiečių klaida. Tais...

Su aukščiausia kvalifikacija ir daugiau nei 10 metų darbo stažu moka vos 460 eurų (223)

Į kovą dėl didesnių atlyginimų kyla ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai. Uostamiestyje...

Jasikevičius: mes šiandien švęsime kaip galime stipriau (45)

„Mes šiandien švęsime kaip galime stipriau. Tai yra titulas, bet po dviejų dienų treniruosimės...

Kate Middleton gudriai išsisuko nuo karališkos aprangos protokolo reikalavimų (29)

Sausio pradžioje savo favoritus paskelbė Britų kino ir televizijos akademija (British Academy of...

Tirpstantys Antarktidos ledynai atveria savo paslaptis (39)

Jūros dugnas, kurį atidengė atitrūkęs ledynas, gali būti iki šiol neatrastų organizmų namai....

Kurtinaitis neapsikentė „Žalgirio“ šventimo: tai pradedam ar važiuoti namo? (169)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Rimas Kurtinaitis po SIL- Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Kaip užuot verkę prie griuvėsių ir panirę į depresiją, japonai visus aplenkė (46)

Andrius Kleiva – Paryžiaus politinių mokslų instituto studentas, metus gyvenęs Japonijoje. Ten...