Vandentiekio ir nuotekų tinklai reikalauja nuolatinio stebėjimo
„Vilniaus vandenų“ Dispečerinio valdymo departamento Operatyvinio valdymo skyriaus vadovas Andrius Mackevičius pasakoja, kad per savaitę yra registruojama apie 200 įvairaus lygio sutrikimų ir gedimų.
Pirmiausiai susirūpinusių gyventojų skambučiai keliauja į skambučių centrą. Čia kreipiamasi dėl vandens kokybės, pranešama apie vandentiekio ar nuotekų tinklų avarijas, atvirus šulinius ar kitas susijusias problemas, kurioms spręsti reikalinga specialistų pagalba. Žiemą padaugėja pranešimų apie užšalusias vandens kolonėles ir vandentiekio įvadus.
Skambučių centro darbuotojai įvertina, ar kreipiamasi dėl „Vilniaus vandenų“, o ne kitos įmonės prižiūrimų tinklų, ir perduoda informaciją dispečeriams, stebintiems kompiuteryje vandentiekio ir nuotekų stočių tinklą.
„Visi objektai, kurie veikia sklandžiai, pažymėti žalia spalva. Kai įvyksta gedimas, spalva pasikeičia į raudoną. Visame mieste yra kontroliniai slėgio matavimo taškai. Kai vamzdis įtrūksta, slėgis krenta, o tai reiškia, kad įvyko avarija. Vėliau pagal užregistruotas avarijas yra rengiamas potencialiai pavojingų vietų sąrašas, kurių apžiūra vyksta dažniau nei pagal įprastą planinių apžiūrų grafiką“, – aiškina A. Mackevičius.
Antradienį prieš vidurdienį Vilniuje, ties Upės gatvės 5 namu (atkarpoje prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės), įvyko vandentiekio avarija.
„Vilniaus vandenų“ operatyvinio valdymo skyriaus darbuotojai sistemoje užfiksavo, kad vandentiekio tinkluose krinta slėgis. Į įvykio vietą buvo išsiųsta budinti brigada. Jai atvykus, vanduo jau veržėsi į gatvę. Sustabdžius vandens tiekimą pažeistoje vamzdyno dalyje, nutekėjimas į gatvę sustabdytas.
Dažnai kreipiasi ne ten, kur turėtų
Gyventojai dažnai painioja, kam skambinti įvykus avarijai. Pavyzdžiui, daugiabučio vidaus tinkluose įvykusia avarija turi pasirūpinti jo administratorius arba namo savininkų bendrija. O kai skundžiamasi vandens kokybe, A. Mackevičiaus teigimu, tokiais atvejais dažniausiai tiekiamas geras vanduo, problemų kyla tik dėl senų pastatų vidaus vamzdynų, kuriuos eksploatuoja pastatų administratoriai.
Todėl visos avarinės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. „Vilniaus vandenys“ palaiko ryšį su „Vilniaus šilumos tinklais“, „Grinda“ ir daugiabučių namų administratoriais.
„Klientams labai sunku paaiškinti, kas yra atsakomybės ribos. Dažnai nesuprantama, kad prie nuosavo namo esantį šulinį reikėtų susitvarkyti patiems. Gyventojai pamiršta, kad, pavyzdžiui, prieš 15 metų patys pasirašė sutartį, kurioje buvo įvardintos tinklų nuosavybės ribos. Aišku, nepaliekame klientų nelaimėje, tačiau paslaugos yra mokamos“, – teigia Operatyvinio valdymo skyriaus vadovas.
Operatyvinio valdymo skyriaus dispečerinėje dirbama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Dispečeriai ne tik fiksuoja avarines situacijas ir siunčia brigadas jų šalinti, bet ir trumposiomis SMS žinutėmis informuoja gyventojus apie dėl įvykusios avarijos laikinai stabdomą vandens tiekimą.
Tam, kad avarijų būtų mažiau, individualių namų savininkams A. Mackevičius rekomenduoja pasirūpinti savo atsakomybių ribose esančiais tinklais:
- Įrengiant vidaus nuotekų tvarkymo sistemą, labai svarbu nepamiršti atbulinių vožtuvų. Persipildžius nuotekų tinklams, jie apsaugo namus.
- Žiemą rekomenduojama užsandarinti duris, langus bei kitas kiaurymes patalpų, kuriose yra vandentiekio vamzdžiai ir apskaitos mazgai, kad šių patalpų temperatūra nenukristų žemiau +5 ºC;
- Papildomai termoizoliacinėmis medžiagomis galima apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio įrengimus ir vamzdynus;
- Taip pat svarbu pasirūpinti, kad paviršinis vanduo neužlietų tinklų šulinių dangčių ir jie neapledėtų.
