Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Klausimas tikriausiai rūpintis ne vienam tėvų, kurių mažieji savo galią ir nepriklausomybę nuo gimdytojų, ir tuo pačiu priklausomybę bendraamžiams demonstruoja pasirinkdami tokį įprotį. Tačiau jis tikrai yra atviras klausimas ir ieškojimo erdvė kiekvienai šeimai, šiuo atveju ir jums.
Mane palietė jūsų atsakomybės jausmas ir už kitus mažamečius vaikus, kurie ne be suaugusiųjų pagalbos gauna galimybę rūkyti ir ne be suaugusio pasitraukimo ir savotiško bejėgiškumo turi tam gana atvirą kelią. Visgi bejėgiškumui pagrindo tikrai nemažai, ypatingai kai paplitimas yra toks gausus.
Jei prieinant prie jūsų konkretaus vaiko, išties svarbu stebėti ir įvardinti, ką šiuo metu išgyvena jūsų sūnus, kad jam prireikė rūkyti. Kokia yra jo padėtis jūsų šeimoje? Kokius santykius jis patiria? Kaip atrodo jo mokyklinė situacija? Ar yra jo artimoje aplinkoje, jam autoritetingų žmonių, kurie rūko? Koks yra jūsų pačios santykis su vaiku ir rūkymu?
Kaip jau minėjau, rūkymo priežastys gali būti pačios įvairiausios: smalsumas, bandymas neišsiskirti iš bendraamžių minios, neišmanymas, nežinojimas, kad tai yra kenksminga, prieštaravimas tėvams, bandymas taip išgyventi kokias nors vidines santykių ar jėgos nesėkmes. Taigi reagavimo būdas yra susijęs su priežastimis, dėl kurių vaikas pasirinko šį elgesį. Dėl to jį geriausia rinktis žvelgiant konkrečiai į jūsų sūnaus situaciją, o ne bendrai į vaikų rūkymo sunkumus.
Visgi sprendžiant problemas su vaikais, svarbu apmąstyti kelis veiksnius. Pirmas yra jūsų santykis su juo. Ar toks ryšys, kurį jus išgyvenate, yra pakankamas daryti įtaką savo vaikui? Svarbu stebėti, ar berniukui esate svarbūs, autoritetingi kitais gyvenimo klausimais? Kitas dalykas yra vaiko asmeninės savybės: ar jis yra tas berniukas, kuris gali pasipriešinti „normoms“, grupei, neprarasdamas savo vertės?
Dar vienas aspektas yra laisvė, ribos bei pasitikėjimo pateisinimas. Apie tai labai gražiai rašo R. Campbell knygoje „Kaip mylėti savo paauglį?“ Išties vaikai turi žinoti, kad tėvai yra tie, kurie rūpinasi jų saugumu, sveikata, yra atsakingi už juos ir gali suteikti jiems tiek savarankiškumo, kiek jie jį pateisina.
Su vaiku pirmiausia verta ramiai pasikalbėti apie tai, ką jūs sužinojote. Nežeminant, nesmerkiant jo už tai, nesudarant sąlygų, kad vaikas jūsų bijotų ir slapstytųsi, bent jau labai griežtų. Tai galbūt padės aiškiau suprasti, kodėl jis pasirinko rūkyti. Kita vertus, derėtų išsakyti savo matymą ir kodėl jūs neleisite to daryti.
Jei vaikas yra nepajėgus atsisakyti šio įpročio, derėtų jam įvardinti, jog tuomet jūs tapsite atsakingi už jo nerūkymą, o tai reiškia padidėjusią kontrolės ir sumažėjusią savarankiškumo situaciją jo atžvilgiu. Derėtų tai pateikti ne kaip bausmę, o kaip savo rūpestį, įvardijant, kad jums būtų kur kas lengviau nieko nedaryti ir leisti jam rūkyti, nei imtis konkrečių priemonių, kurios, žinoma, pareikalaus iš jūsų laiko, tvirtumo ir jautrumo tuo pačiu metu.
Dar vienas labai svarbus aspektas, kad vaikas patirtų santykį su jumis ne tik per šią temą. Tai yra, kad jūs kalbėtumėtės, būtumėte su vaiku ne tik tada, kai turite aptarti jo rūkymo problemą. Kad vaikas atsispirtų bendraamžiams ar įgytų vidinės stiprybės pasipriešinti rūkymui, jam reikia į kažką atsiremti, o tai dažniausiai gali būti santykis su tėvais. Vaikas rūko, nes jam dėl kažkokios priežasties to reikia ir prieš atimant iš jo tai, ko jam reikia, svarbu atrasti, kuo tai pakeisti.
Suprantu, kad atsakymas gali skambėti labai abstrakčiai, tačiau čia išties svarbu jautrumas individualiai vaiko situacijai. Dėl to, jei visgi jaučiatės nežinioje kaip reaguoti, būkite drąsus kreiptis pagalbos pas vaikų – paauglių psichologą bent vienkartinei konsultacijai, kurios metu gausite konkretesnes, jūsų šeimai ir jūsų vaiko situacijai labiausiai tinkančias rekomendacijas.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
Rekomenduojama literatūra:
Campbell R. “Kaip mylėti savo paauglį”, 2008 m.
Gippenreiter J. “Bendrauti su vaiku. Kaip?”, 2008 m.
Faber A., Mazlish E. “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų.”, 2009 m.
