Įvardijo rizikas
Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira spaudos konferencijoje sakė, kad tokio renginio Lietuvoje dar nebuvo.
„Planuojama, kad iš viso atvyks net 48 delegacijos iš užsienio, kurias sudarys apie 2400 narių. Tarp jų bus 40 valstybių vadovų.
NATO viršūnių susitikimo metu bus saugomi ne tik valstybių vadovai, – dalyvaus maždaug iki 150 dar kitų aukšto rango politikų, kurie tarptautinių mastu irgi yra saugotini“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė P. Nemira.
Jo teigimu, numatoma, jog delegacijoms aptarnauti prireiks apie 800 transporto priemonių.
„Tai be galo didelis logistinis iššūkis, siekiant suvaldyti šiuos srautus, kuo mažiau paveikiant įprastinį Vilniaus miesto gyvenimą“, – teigė jis.
Anot P. Nemiros, VAT pasiruošimą šiam renginiui pradėjo dar 2021 metų lapkritį.
„Buvo identifikuota aibė rizikos sričių, kurios turi būti suvaldytos. Nuo pasikėsinimų visais įmanomais būdais iki įslaptintos informacijos nutekinimo, šnipinėjimo, kibernetinio saugumo, dezinformacijos, įvairių provokacijų ar net renginio nutraukimo rizikų“, – vardijo VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas P. Nemira.
Anot jo, planavimo etapas šiuo metu jau sėkmingai baigtas.
„Vyksta paskutiniai mokymai, instruktažai, šiuo metu pereiname į operacijos vykdymo etapą. Skaičiuojama, kad viso renginio saugumu rūpinsis iki 12 tūkst. pareigūnų ir karių“, – sakė VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas P. Nemira.
Jis pabrėžė, jog liepos 10–12 dienomis vilniečių ir miesto svečių prašo supratingumo ir kantrybės, susidūrus su eismo sunkumais.

Kariuomenės vaidmuo
NATO viršūnių susitikimo karinių apsaugos pajėgų vadas plk. ltn. Liutauras Bagočiūnas spaudos konferencijoje teigė, jog Lietuvos kariuomenė skirs 3 tūkst. karių renginio saugumui užtikrinti.
„Taip pat atvyksta iki tūkstančio NATO sąjungininkų, jie taip pat rems renginio saugumą, dirbs kartu su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis, atsakingomis už saugumą“, – teigė L. Bagočiūnas.
Pagrindinis Lietuvos kariuomenės uždavinys šio renginio metu, anot jo, yra saugumo užtikrinimas ir parama kitoms institucijoms.
„Be to, kariuomenė ir toliau vykdys kitas gal ir mažiau matomas užduotis, pagrindinį uždavinį – pasirengimą šalies gynybai“, – teigė L. Bagočiūnas.
NATO viršūnių susitikimo karinių apsaugos pajėgų vadas plk. ltn. L. Bagočiūnas tikino, jog šio renginio metu kariai bus matomi ne tik Vilniuje.
„Kariai yra pasitelkiami kritinių objektų, svarbios infrastruktūros, tiltų, viadukų saugumui užtikrinti. Taip pat, remti kitas institucijas, atliekant sprogmenų paiešką, kalbame apie oro erdvės gynybą ir stebėjimą. Be to, kariai vairuos delegacijų kortežų automobilius, atliks kitas svarbias specifines užduotis“, – kalbėjo jis.

Spaudos konferencijos dalyvis L. Bagočiūnas teigė, jog kariai bus ginkluoti, dėvės atitinkamą ekipuotę.
„Visų labai prašytume bendradarbiavimo, nes kariai savo užduotis atliks griežtai, profesionaliai. Ir jeigu visi elgsimės atsakingai, tai tikrai prisidės prie sklandaus renginio saugumo užtikrinimo“, – teigė jis.
Keturios policijos kryptys
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog policija NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu veiks keturiomis kryptimis.
„Dvi yra ne visai viešo pobūdžio: antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmai, kurie greičiausiai nebus taip labai gerai pastebimi.
Likusios dvi užduočių grupės: vienas dalykas yra oficialių delegacijų palyda, kitas – viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas renginio prieigose, visame Vilniaus mieste“, – kalbėjo M. Akelaitis.
Jo teigimu, pačiais intensyviausiais renginio etapais bus pasitelkta nuo tūkstančio iki 1,5 tūkst. policijos pareigūnų.
„Policijos pareigūnai bus telkiami iš visos Lietuvos. Lygiai taip pat noriu informuoti, jog tuo pačiu metu į Lietuvą bus atvykę ir Latvijos, Lenkijos policijos pareigūnų, kurie bus pasitelkti pagal nustatytas procedūras tam tikroms viešosios tvarkos užduotims vykdyti.

Gyventojai ir miesto svečiai turėtų nenustebti, sutikę nelietuvišką policijos uniformą dėvinčius pareigūnus. Visuomet su jais kartu bus bent vienas Lietuvos policijos pareigūnas“, – teigė policijos atstovas.
Jis sakė suprantantis, jog mieste bus nemažai nepatogumų.
„Tiek Vilniaus miesto svečiams, tiek ir gyventojams. Taigi raginčiau visus pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje skelbiama informacija apie ribojimus miesto centre, prie oro uosto, aplink „Litexpo“ parodų centrą. Ten paskelbta detali informacija su laikais, ribojimų pobūdžiais“, – priminė M. Akelaitis.
Jis spaudos konferencijoje išsakė ir prašymą – eismo dalyviams būti ypač budriems.
„Kalbu ne tik apie transporto priemonių vairuotojus, bet ir apie pėsčiuosius, dviratininkus, paspirtukininkus – jeigu girdite įjungtas sirenas, matote specialiąsias transporto priemones su švyturėliais, imkitės visų atsargumo priemonių. Vairuotojai privalo elgtis taip, kaip numato kelių eismo taisyklės, – duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms ir netrukdyti eismui“, – priminė policijos atstovas.
Kitas prašymas – pastebėjus įtartiną asmenį, daiktą, ar nešulį, drąsiai skambinti 112 arba pranešti šalia esančiam policijos pareigūnui.
O smalsiems senamiesčio gyventojams policijos atstovas skyrė ir dar vieną rekomendaciją – žiūrint per langą nenaudoti žiūronų. Keliaujantiems į miesto centrą policijos atstovas rekomendavo su savimi turėti kuo mažiau daiktų, kadangi gali būti vykdomi daiktų patikrinimai.
Pasieniečių planai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaduotojas Antanas Montvydas priminė, jog Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo liepos 7 dienos 8 valandos iki liepos 13 d. 8 valandos atnaujinti pasienio patikrinimus prie ES sienos.
„Ir pavedė tarnybos vadui nustatyti pasienio kontrolės punktus, kur tie patikrinimai bus atliekami. Tarnybos vadas birželio 16 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo nustato, jog patikrinimai atliekami atvykimo kryptimi į mūsų valstybę, oro uostų pasienio kontrolės punktų Vilniaus, Kauno ir Palangos, jūros pasienio kontrolės punktuose“, – vardijo A. Montvydas.
Vykstant per minimus kontrolės punktus ES piliečiai, anot jo, turėtų pateikti arba tapatybės kortelę, arba pasą, o trečiųjų šalių piliečiai – pasą arba vizą, arba dokumentą.
„Nuo liepos 4 iki 6 dienos pasienio kontrolės punktų direkcija sumontuos ir parengs atitinkamą infrastruktūrą, kad mūsų pareigūnai prie sienos galėtų dirbti. Liepos 5 dieną visame pasienyje atliekame pasirengimo pratybas“, – anonsavo A. Montvydas.
Jis teigė, jog pasieniečiams talkins policija, muitinė, Aplinkos apsaugos departamentas, kolegos iš Lenkijos, Latvijos.