Pirmadienį į Lietuvos sostinę atvykęs J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje prezidentūroje pakartojo, kad Ukrainai NATO durys yra atviros, tačiau konkrečiau, kada ar kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų prisijungti, nepaminėjo.

„Vilniaus viršūnių susitikimo metu mes sutarsime dėl paramos paketo ir mes dar labiau sutvirtinsime mūsų ryšius su Ukraina tam, kad dar labiau priartintume Ukrainą prie NATO. Ukrainos vieta yra NATO. Visi sąjungininkai sutaria, kad NATO durys yra atviros, ir kad Ukraina turėtų tapti NATO nare. Šitą sprendimą priims tik Ukraina ir sąjungininkai, Rusija veto teisės neturi“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Tuo pat metu, anot jo, būtina užtikrinti Ukrainos saugumą tam, kad „istorija nesikartotų“.

„Rusijai tęsiant savo agresiją, itin svarbu teikti visą mūsų paramą Ukrainai. Ukraina pradėjo kontrpuolimą tam, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas. Ir kuo daugiau atlaisvins teritorijų, tuo tvirtesnė jų pozicija bus prie derybų stalo“. – tvirtino J. Stoltenbergas.

NATO, J. Stoltenbergo teigimu, stebi situaciją tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.

„Stebime situaciją Rusijoje. Šio savaitgalio įvykiai Rusijoje yra jų vidinis reikalas, tačiau tai rodo, kokią didelę strateginę klaidą padarė prezidentas V. Putinas, kuomet aneksavo Krymą ir pradėjo karą prieš Ukrainą“, – dėstė NATO generalinis sekretorius.

NATO, pasak generalinio sekretoriaus, smerkia Rusijos sprendimą Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą.

„Tai yra neatsakingas sprendimas. Mes nematome jokių indikacijų, kad Rusija ketina panaudoti branduolinį ginklą, tačiau NATO vis tiek išlieka budri, – tikino J. Stoltenbergas. – Jeigu Rusija mano, kad gali mus išgąsdinti ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai, jai nepavyks. Mes palaikysime Ukrainą tol, kol reikės.“

O tam, kad regiono gyventojai būtų saugesni, NATO reikės parengti naujus gynybos planus, stiprinti pajėgas, pažymėjo generalinis sekretorius.

„Mes stiprinsime tiek oro, tiek sausumos, tiek jūrų pajėgumus. Stiprinsime oro ir priešraketinę gynybą, pereisime nuo oro policijos prie oro gynybos“, – žadėjo J. Stoltenbergas.

Jis užsiminė apie Suomijos prisijungimą prie NATO ir Švedijos galimą prisijungimą, kas, generalinio sekretoriaus teigimu, sustiprins aljansą.

Pirmadienį Lietuvoje lankosi ne tik J. Stoltenbergas, bet ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Skelbta, kad jie kartu su G. Nausėda ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku stebės Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligone vyksiančias Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos brigados „Grifonų audra“ pratybas.

„Tai pasiųs aiškią žinutę, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Mes turime toliau investuoti į savo saugumą. Viršūnių susitikimo metu mes sutarsime dėl ambicingesnių investicijų į gynybą, kad 2 proc. – būtų grindys, ne lubos. Lietuva yra to pavyzdys, kuomet gynybai skiria 2,5 proc. nuo BVP. Prezidente, labai dėkoju už Lietuvos indėlį į NATO ir laukiu NATO viršūnių susitikimo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Nausėda: mūsų prioritetas – efektyvus atgrasymas ir priešakinė gynyba

Spaudos konferencijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda, greta stovint J. Stoltenbergui, išsakė lūkesčius dėl gynybinio stiprinimo regione, kalbėjo apie savaitgalio įvykius Rusijoje.

„Sprendimų galia reiškiasi ne vingriomis formuluotėmis, o jų savalaikiu įgyvendinimu. NATO rytinio flango stiprinimas turėtų būti viso aljanso prioritetas. Tai yra priešakinė aljanso linija, kurioje neturi likti nė menkiausios saugumo spragos, – dėstė Lietuvos prezidentas. – Praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje pademonstravo Kremliaus režimo nestabilumą.“

G. Nausėda įspėjo, kad panašaus masto ar didesni iššūkiai gali pasikartoti ateityje.

„Tai, be abejonės, turi įtakos saugumo situacijai tiek Lietuvoje, tiek regione. Papildomu veiksniu gali tapti „Wagner“ grupuotės įsitvirtinimas Baltarusijoje“, – pridūrė šalies vadovas.

Aljansas, anot jo, turi užtikrinti, kad agresoriui net nekiltų mintis peržengti NATO sienų ir bandyti 5 straipsnio veiksmingumo.

„Todėl NATO vadovų susitikime Vilniuje privalome judėti pirmyn įgyvendinant Madride priimtus atgrasymo ir gynybos stiprinimo sprendimus, ir pasitvirtinti naujus regioninius gynybos planus, kurie mums yra egzistencinės svarbos“, – pažymėjo G. Nausėda.

Baltijos regionui ir visam rytiniam flangui, jo teigimu, ypač svarbi oro ir priešraketinė gynyba, didesnis sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų valstybių teritorijose.

„Efektyvus atgrasymas ir priešakinė gynyba – visiškas mūsų prioritetas“, – kalbėjo prezidentas ir reiškė viltį, kad Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu bus galima pasveikinti naująją NATO narę – Švediją.

„Jos narystė reikšmingai sustiprintų ne tik Baltijos regioną, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumą“, – dėstė Lietuvos prezidentas.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu vadovai, pasak jo, turi susitarti dėl žemutinės 2 proc. BVP gynybai ribos, spręsti dėl NATO ir Ukrainos santykių ateities, jos atlantinių aspiracijų atliepimo.

Nausėda
Privalome rasti sprendimus, kaip priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir sutarti aiškų kelią, vedantį link narystės.

„Vilniaus susitikime turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina taps NATO nare kaip įmanoma greičiau. Privalome rasti sprendimus, kaip priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir sutarti aiškų kelią, vedantį link narystės.

Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, todėl mūsų ryšiai turi plėstis ir būti aiškiai apibrėžti“, – tvirtino G. Nausėda.

Apdovanojo Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi

Spaudos konferencijos metu prezidentas taip pat pranešė J. Stoltenbergui už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos, Baltijos regiono ir NATO rytinio flango saugumą ir gynybą, ir asmeninį indėlį puoselėjant transatlantinį ryšį įteikęs valstybinį apdovanojimą Vyčio kryžiaus ordino Didįjį kryžių.

„Ačiū, Jensai, kad esate ištikimas Lietuvos draugas“, – padėkojo G. Nausėda.

Minėdami savaitgalio įvykius Rusijoje, G. Nausėda ir J. Stoltenbergas turėjo omenyje Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino bandymą kelti maištą Rusijoje, galbūt įvykdyti karinį perversmą.

J. Prigožinas skelbė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgos sparčiai judėjo link Maskvos ir užėmė Rostovą prie Dono bei Voronežą, tačiau šeštadienio vakarą pranešta, kad J. Prigožinas nutarė atsitraukti.

Maskva nurodo, kad kaltinimai „Wagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti, o pats J. Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.

Yra teigiančių, kad bandymas sukelti karinį perversmą buvo tik spektaklis.

Reaguodama į įvykius, Lietuvoje sekmadienį posėdžiavo Valstybės gynimo taryba (VGT). VGT nusprendė stiprinti žvalgybinius pajėgumus ties Lietuvos–Baltarusijos siena ir ties Kaliningrado sritimi, tarybos nariai taip pat sutarė kaip įmanoma greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)