Priėmęs šį iššūkį J. Volkovas šiuo metu vadovauja naujutėlaičiam pasaulyje gerai žinomo viešbučio vardo „Courtyard by Marriott“ restoranui. Vos prieš pusmetį įkurtas restoranas jaunam, tačiau jau pripažintam šefui buvo tikras iššūkis – teko paplušėti ne tik kuriant naująjį meniu, bet ir suburiant virtuvės komandą.

Su tituluotu virtuvės šefu J. Volkovu kalbėjomės apie pergales virtuvėje ir naujai laukiančius iššūkius.

– Ar geriausio Lietuvos šefo titulas per tuos dvejus metus labiau pasitarnavo, o gal tapo nelengva našta?

– Neslėpsiu, kad į šį konkursą pakliuvau atsitiktinai. Tam ryžausi tiesiog paragintas organizatorių, mat tais metais paprasčiausiai pritrūko dalyvių, o aš ką tik buvau parvykęs iš kulinarinio konkurso Vokietijoje, tad turėjau šiokios tokios patirties. Taigi nuėjau tik sudalyvauti, o kai išgirdau, kad laimėjau, negalėjau tuo patikėti. Dabar mane dažniausiai ir pristato kaip geriausią Lietuvos šefą, nors pats apie tai tikrai nesiskelbiu. Šis titulas ir padeda, ir įpareigoja.

Po pergalės iš aplinkinių iškart pajutau ne tik džiaugsmą, bet ir didesnius lūkesčius. „Apvalaus stalo klube“, kur tuo metu dirbau, iš manęs pradėta tikėtis gerokai daugiau nei iki konkurso, tad buvau priverstas mokytis, toliau tobulėti. Žinoma, tai tik į gera, bet ir nelengva, nes kai darbo krūviai labai dideli, tikrai kūrybai lieka labai mažai laiko.

Jevgenijus Volkovas

– Ar ketinate šį titulą apginti jau šį lapkritį vėl vyksiančiame „Geriausio Lietuvos virėjo“ konkurse?

– Geras pastebėjimas – šis titulas „galioja“ dvejus metus, nes konkursas rengiamas kas pora metų, tad geriausias esu tik kol kas (juokiasi). Tačiau šįkart aš pats nesivaržysiu – pats būsiu tarybos narys, prisidėsiu galvojant užduotis, tad man pačiam dalyvauti būtų nesąžininga. Šiuos metus praleisiu, bet gal dar po dvejų metų vėl pakartosiu laimę.

– Gal vis dėlto išsigandote konkurentų – kalbama, kad šiųmečiame konkurse vėl ketina varžytis dukart laurus nuskynęs Deivydas Praspaliauskas (2010 ir 2014 m. nugalėtojas – red. past.) ir Justinas Misius (2012 m. nugalėtojas – red. past.)?

– Oi ne, konkurencijos tikrai nebijočiau (šypsosi). Kaip tik atvirkščiai – būtų labai įdomu pasivaržyti su tokiais stipriais šefais. Juk skiriasi mūsų stiliai, koncepcijos – jie atstovauja vietiniams produktams, daugiausia remiasi skandinaviška mokykla, aš turiu visai kitokios – viešbučių restoranų patirties.

– Esate Nacionalinės Lietuvos šefų rinktinės narys. Papasakokite apie pasiruošimą Liuksemburge vyksiančiam konkursui „Culinary World CUP“, kuriame dalyvausite su visa komanda.

– Šiame kulinariniame čempionate būsiu atsakingas už ART stalą, ruošiu karštuosius užkandžius. Visko atskleisti kol kas nenoriu, tačiau ketinu ruošti putpelę, o žuvį dar renkuosi – greičiausiai tai bus menkė arba skumbrė. Reikia pasirinkti tokius produktus, kurių nenaudos kiti kolegos, šioje užduotyje negali kartotis nei maistas, nei formos, nei tekstūros, kad būtų kuo sudėtingiau, panaudota kuo daugiau technikos – tik taip parodysime savo meistriškumo lygį.

Jevgenijus Volkovas

Konkurso taisyklės labai griežtos, pavyzdžiui, visus patiekalus per tam tikrą laiką ant specialaus stalo galėsime išrikiuoti tik dalyvaujantys šioje užduotyje, padėjėjai maistą gali atnešti tik iki ringo, kuriame būsime vos šešiese. Viskas turės būti padaryta taip, kad teisėjai iškart galėtų įvertinti, pavyzdžiui, jei tai bus vyniotinis, jis turės būti pateiktas prapjautas.

Pačius patiekalus turėsime padengti specialiu želatinos sluoksniu, kad jie ilgai išsilaikytų ir atrodytų reprezentatyviai. Tai labai sudėtingas ir itin kruopštus darbas, nes, tarkim, jei nespėsime laiku želatina padengti žuvies, ji praras spalvą. Ir nors šioje rungtyje daugelis rūpinasi ne tiek dėl skonio, kiek dėl patiekalų išvaizdos, aš gaminsiu taip, kad šie patiekalai gėdos nepadarytų ir patiekti mano restorane.

– Ar galima sakyti, kad jums patinka iššūkiai?

– Iš tiesų aš labai mėgstu iššūkius, ko gero, tai įrodo ir mano karjeros posūkiai. Darbo vietas keičiau kas dvejus–ketverius metus, nors dabartiniame restorane norėtųsi užsilikti ilgėliau. Vienu metu iš restoranų virtuvės buvau pasitraukęs į vadybą, dirbau su virtuvės įranga, norėjosi pamėginti kitą specialybę, kol dar jaunas ir norisi save išbandyti. Vėliau gimė dukrytė ir reikėjo stabilesnių pajamų, tad priėmiau netikėtą pasiūlymą užimti šefo vietą, nors tokiam darbui taip pat neturėjau patirties. Viskas atėjo su laiku, net pati aistra maistui.

Jevgenijus Volkovas

Dabar džiaugiuosi, kad mano darbas tapo tikru hobiu, dirbdamas niekada neskaičiuoti darbo valandų. Beje, posakis, kad reikia gaminti su meile – ne iš piršto laužtas (šypsosi). Paimkime paprastą mišrainę – juk kodėl net gaminant pagal tą patį receptą iš vienodų produktų skirtingiems žmonėms rezultatas išeina skirtingas? Tai geriausias įrodymas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)