aA
Laimingi norime būti visi, tačiau dažnai nežinome, kur tos laimės ieškoti. Šiuolaikinėje visuomenėje mums peršama nuomonė, kad laimingi būsime tada, kai būsime „sėkmingi“, t.y. kopsime karjeros laiptais, uždirbsime daugiau pinigų, įsigysime daugiau turto. Tačiau – stop – yra nuomonių, kad čia vyrų ir moterų keliai išsiskiria. Tiesiog mūsų misijos yra skirtingos. Tad ko reikia moters laimei?
© Shutterstock nuotr.

„Laimė neįgyjama kartu su nauju drabužiu ar karjeros šuoliu. Laimė neįkrenta į kišenę kartu su padidėjusiu atlyginimu ar pripažinimu. Nors kartais ir susiduriame su kažkuo panašiu į laimės patyrimą, pavyzdžiui, kai nusiperkame naują suknelę ar išgirstame vadovo pagyrimą... Bet tas malonus pojūtis labai jau trumpalaikis ir, žinoma, tai nėra laimė,“- šypsodamasi sako psichoterapeutė Lina Vėželienė, paklausta, kur gi yra moterų laimė.

Psichoterapeutė L. Vėželienė: trokšdamos būti laimingos, bėgame visai į priešingą pusę
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jos, tokius trumpalaikius malonumo ir džiugesio patyrimus galima būtų priskirti pasitenkinimui, mėgavimuisi ar savimeilės paglostymui. Bet tai nėra laimė. Laimė gyvena širdyje. Taigi nereikia jos ieškoti niekur kitur. Kai kurie psichologai šį sunkiai įrodomą faktą apibrėžia kaip vidinį laimingumo jausmą ir jam priešpastato vidinio nelaimingumo jausmą. „Neretai tenka girdėti moterų nusiskundimus, kad gyvenime viskas lyg ir gerai: yra darbas, vaikai, vyras, kaip ir nieko netrūksta, bet štai viduje nėra jausmo, kad esu laiminga“,- sako L. Vėželienė.

Psichoterapeutės teigimu, mes esame laimingos tada, kai mylime ir esame mylimos, tada nesvarbu finansinės problemos, nerealizuota saviraiška ar nemadinga šukuosena. Ir nors šis faktas moksliškai sunkiai įrodomas, praktiškai tą patvirtinti gali daugelis moterų. Deja, mylėti ir būti mylimai nėra lengvas uždavinys, todėl daug daugiau sutinkame nelaimingų, nei laimingų moterų.

Kodėl moterys yra nelaimingos arba kodėl taip sunku mylėti?

„Dar 1930 m. A. Adleris, Individualiosios psichologijos pradininkas, nurodė esminę moters nelaimingumo priežastį. Jis teigė, kad moterims ,,būdingas noras pranokti kitus, todėl jos mokosi ir treniruojasi daugiau nei reikia“. Kas pasikeitė per beveik šimtą metų? Pasikeitė tai, kad moterys dar labiau stengiasi pranokti kitus, dar labiau mokosi ir dar atkakliau treniruojasi arba, išvertus į šiuolaikinę kalbą, dar atkakliau lavina savo profesinius įgūdžius“,- sako L.Vėželienė.

Ką tai turi bendro su gebėjimu mylėti? Nieko. Tai ar verta skirti tam tiek daug laiko ir energijos?

Anot psichoterapeutės, A. Adleris siūlė išties paprastą ir tiesmukišką išeitį: ,,Reikia atsikratyti plačiai paplitusio prietaro apie vyrų privilegijas“. Nors šis patarimas buvo pateiktas XX a. pradžioje, šiai dienai jis nepraranda savo aktualumo.

„Kaip ir prieš šimtą metų, mes vis dar esame įsitikinusios, kad vyrai turi daugiau galimybių, lengviau gyvena ir jų darbas labiau vertinamas nei moterų. Ir, žinoma, su tokia neteisybe reikia kovoti. Ir kovojame! Stengiamės dirbti geriau, išmanyti labiau, pasiekti daugiau. Mus gena idėja, kad tik įrodžiusios savo pranašumą pasijusime laimingos. Bet kokių rezultatų sulaukiame? Nuolatinis nuovargis, neišauklėti vaikai, iširusios šeimos, neįveikiama įtampa. Tada jau imame kovoti ir su tuo. Kiekviena savais būdais: kas rėkimu, kad ašaromis, kas SPA paslaugomis, kas alkoholiu ar vaistais...- dalijasi mintimis L.Vėželienė. -Ar nesusidaro įspūdis, kad mes, trokšdamos būti laimingos, visomis išgalėmis bėgame lygiai į priešingą pusę?“

Taigi nuo ko priklauso ta mūsų laimė?

Psichoterapeutė pataria pabandyti įsivaizduoti moters gyvenimą pakeitus bent keletą stereotipinių nuostatų. Tarkime, kad:

vyrai moterims nėra nei konkurentai, nei priešai;

materialus pasaulis ir sociumas nėra ta vieta, kurią moteris turi įveikti ar užkariauti;

moteris niekam neprivalo įrodinėti savo pranašumo.

„Jei leistume šioms idėjoms pasiekti mūsų jausmus, pajustume didžiulį palengvėjimą. O jei leistume šioms nuostatoms apsigyventi mumyse, rastumėme daugiau laiko ir jėgų tam, kas tikrai padaro moterį laiminga, - rastume laiko mylėti: rūpintis, paguosti, atjausti, išklausyti, pasidžiaugti, paglostyti...“,- tikina specialistė.

Psichoterapeutės teigimu, neretai konsultuojant moteris tenka pradėti nuo absurdiškai paprasto fakto: moterys nėra vyrai, o vyrai nėra moterys. Vyrui gyvenimas kelia vienus tikslus, o moterims - kitus. Kol moterys norės gyventi pagal vyro gyvenimo modelį ir siekti vyriškų tikslų, kol jos sieks įrodyti savo pranašumą prieš vyrus, tol jos nebus laimingos. „Eidamas ne savo keliu, dar nė vienas laimingu netapo“,- įsitikinusi L. Vėželienė.

Anot specialistės, kad ir kaip būtų apmaudu, bet moterims pagal prigimtį yra skirtas visai kitas kelias, nei vyrams. Moters misija – kurti ir puoselėti meilės santykius. Tą ji gali daryti per jautrumą, švelnumą, grožį, išmintį, ramybę. Taip pat moters misija – kurti harmoniją ir pusiausvyrą šeimoje ir sociume. Ir tą ji gali daryti per kantrybę, nuolankumą, pasiaukojimą.

Jei ir sunku sutikti su tokiais moters gyvenimo uždaviniais, tai visai nesunku pripažinti tą faktą, kad visus šiuos dvasinius lobius vargu ar gali sukurti vyrai ir kad begalinis moteriško indėlio į pasaulį trūkumas nelaimingas daro ne tik moteris, bet ir vyrus; ir neišvengiamai vaikus.

„Kalbėdama apie moteriškumo trūkumą pasaulyje ir moters atsakomybę už tai nesiekiu įrodyti, kad moteriai nereikia išsilavinimo ar profesinės karjeros. Tik noriu atkreipti dėmesį į beprasmę konkurencinę kovą, kuri sunaikina moters laimę, kai ji savo gyvenimo prioritetus susidėlioja pagal vyro pavyzdį“,- DELFI sakė psichoterapeutė.

Moters įsitikinimu, į bendrą šeimos ir visuomenės laimingumo katilą kiekvienas galime įnešti tą indėlį, kurį mums priklauso įnešti pagal likimo mums duotą prigimtį. Tik kartais to daryti labai jau nesinori...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (13)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (303)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (43)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (384)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (19)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (2)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (10)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (200)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (116)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...