Nė pėdsako makiažo
Paprastai moterys, kategoriškai nepripažįstančios makiažo, taip atstumia savo pačių moteriškumą. Juk jų „moteriškas“ savęs vertinimas katastrofiškai mažas. Priežastys gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, galbūt tėvai svajojo apie berniuką ir todėl dukrą augino pagal „vyrišką“ scenarijų.
Beje, dažniau menkas savo moteriškųjų savybių vertinimas būna susijęs su nesėkmėmis asmeniniame fronte. Ir makiažo nebuvimas šiuo atveju – bandymas vyrų akyse atrodyti maksimaliai nepatraukliai, norint apsisaugoti nuo galimų naujų nesėkmių ir skausmo.
Dėl šios priežasties makiažo atsisako moterys, išgyvenusios seksualinę prievartą. Baimė patirti tai dar kartą verčia jas atrodyti „pilkomis pelytėmis“, į kurias tiesiog neįmanoma atkreipti dėmesio.
Dar viena priežastis atsisakyti makiažo – moters noras visur būti lygiai su vyrais. Būtent todėl absoliučiai abejingos dekoratyvinei kosmetikai būna dalykinės moterys, aktyviai darančios karjerą.
Yra ir kitas motyvas, priverčiantis moterį pamiršti apie lūpų dažų, pudros ir tušo egzistavimą. Tai dar labiau hipertrofuotas atvejis. Juk yra moterų, dėl įvairių priežasčių laikančių vyrus visiškomis menkystomis. Ir joms vos ne gyvenimo tikslu tampa įrodyti sau ir aplinkiniams, kad jos stipresnės. Joms patinka suprasti, kad vyrai jų bijo, kad jos visko pasiekė pačios, be vyriškos pagalbos.
Dažnai apie makiažą pamiršta egocentriškos moterys, kurioms visas pasaulis sukasi tik apie jas. Ir joms visiškai tas pat, ką apie jas galvoja aplinkiniai. Priklausomai nuo intelektualinio lygio, tokios moterys gali būti užimtos, pavyzdžiui, kūno tobulinimu, kasdien eina į sporto salę, o savaitgaliais – į pirtį.
Bet dažniau tai intelektualės, visą savo laiką skiriančios skaitymui, mokslui ar religijai. Jos tiesiog galvoja, kad yra aukščiau kažkokio makiažo ir nepatiria nė mažiausio nerimo praeidamos pro kosmetikos parduotuvę.
Ir galiausiai paskutinis populiarus egoistiškai nusiteikusių dekoratyvinės kosmetikos priešininkių argumentas: „Priimkite mane tokią, kokia esu“. Tokios moterys normaliai save vertina, jos neketina rungtis su vyrais, tyčiotis iš savęs treniruoklių salėje ar siekti mokslo aukštumų. Joms tiesiog nusispjaut į aplinkinių estetinius polinkius. Jos nenori būti gražiais paveikslėliais. Ką gi, jų teisė...
Minimalus makiažas
Tai, kaip sakoma, „švelnus“ ankstesnio atvejo variantas. Nejusdamos ypatingo malonumo iš savo veido gražinimo proceso, tokios moterys vis dėlto daro paslaugą aplinkiniams. Paprastai viskas apsiriboja lengvu toniniu kremu, lūpų blizgesiu ir galbūt – blakstienų tušu.
Tokios moterys nelabai mėgsta išsiskirti, vertina santūrumą ir gerą skonį. Jos dažniausiai pakankamai inteligentiškos, todėl pernelyg ryškų makiažą laiko vulgariu, primityviu būdu patraukti į save dėmesį. Širdies gilumoje jos tikros, kad protinga moteris niekad nesidažys kaip lėlė, todėl visas lėlytes iš anksto laiko kvailelėmis.
Vyrų dėmesio jos pasiekia ne išoriniais efektais, o mokėjimu bendrauti. Galiausiai juk dauguma vyrų, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, renkasi moteris su minimaliu makiažu. Pasak daugelio sociologinių tyrimų, kone labiausiai nepatrauklus moterų įprotis – tonos kosmetikos ant veido.
Ryškus makiažas
Priežasčių, dėl kurių moteris kas rytą ant veido užtepa karo kaukę, kurios pavydėtų net indėnų vadas, gali būti nemažai. Pirmoji – tai nacionalinė kultūrinė terpė, kurioje ji užaugo. Kaip žinoma, pietietės renkasi ryškų makiažą. Tą patį pamatytumėte ir patekę į bet kokį provincijos miestelį.
Santūrus inteligentiškas miesto makiažas ten nepriimtas. Štai kodėl sostinės gatvėse iš tolo galima atskirti provinciales.
Kita priežastis – psichologinė. Neretai moteris „užsideda“ ryškų makiažą kaip savotišką apsauginę kaukę. Šiuo atveju galima lengvai padaryti išvadą, kad jos širdis sužeista, kad ji pasimetusi. Tačiau rodyti to aplinkiniams ji nelinkusi. Štai čia ir gelbsti ryškus makiažas.
Beje, psichologai kalba, kad jei paprastai santūriai ir skoningai besidažanti moteris staiga griebiasi ryškaus makiažo, tai ženklas, kad su ja kažkas ne taip.
Ir paskutinė priežastis – noras pakeisti savo gyvenimą. Žinoma, ne makiažo pagalba. Jis čia daugiau simbolinis, iš šukuosenos keitimo ir baldų perstumdymo serijos. Tai yra, kad pasikeistų kažkas globalaus, reikia pradėti nuo mažų dalykų.
Makiažas, kuriam sugaištama ne mažiau valandos-dviejų
Jei tai apie jus, tai pirmoji išvada veikiau būtų ne apie jus, kiek apie vyro, su kuriuo gyvenate, charakterį. Juk tik labai kantrus vyriškis galėtų ištverti jūsų sėdėjimą dvi valandas prie veidrodžio. Beje, gali būti, kad gyvenate viena. Ir tuomet jūsų romanui su nesuskaičiuojamais lūpų dažais, toniniais kremais, šešėliais ir skaistalais negali sutrukdyti niekas.
O jei rimtai, tai tokio kosmetinio maratono mėgėjos dažniausiai gan egocentriškos. Joms didelį pasitenkinimą suteikia savo privalumų ir trūkumų stebėjimas veidrodyje. Be to, tokios moterys paprastai maksimalistės ir perfekcionistės, o tai reiškia, kad jų atvaizdas veidrodyje joms turi būti be mažiausių priekaištų.
Visuomet toks pat makiažas
Moterys, metai iš metų naudojančios tą patį lūpų dažų atspalvį, visuomet vienodai dažančios akis – klasikinės konservatorės, paniškai bijančios ko nors naujo. Žinoma, makiažas – tik išorinis šios baimės pasireiškimas.
Joms atrodo, kad bet kokios permainos, tegu kalbama tik apie skaistalus ar šešėlius, gali pažeisti tą pusiausvyrą, kuri egzistuoja jų gyvenime. Ir net jei protu moterys suvokia, kad jų gyvenimui seniai reikia permainų, jos iki paskutinės minutės tam priešinasi.
Todėl kad ir kur jos eitų, į biurą, teatrą ar šventę – jų makiažas būna toks pat. Be to, tokios moterys tikros, kad tai jų pastovumo bei principingumo požymis ir nuoširdžiai nesupranta, kodėl aplinkiniai ragina jas pasikeisti. Jei čia aprašyti požymiai jums pažįstami, gal laikas prisiminti, kam išvis egzistuoja dekoratyvinė kosmetika? Pirmiausia tam, kad lengvai keistumėte savo išorę. Tegyvuoja permainos!
Dažnai naudojatės vizažisto paslaugomis?
Tokios moterys paprastai nepasitiki savo skoniu ir niekaip negali apsispręsti, ko nori ir ko siekia. Kitų nuomonė joms kur kas autoritetingesnė. Štai kodėl eidamos apsipirkti jos pasiima su savimi draugę ar vyrą, o veidą patiki kosmetologu ir vizažistui. Tokioms moterims būtina šalia savęs turėti pasitikintį žmogų, kuris žodžiais ar veiksmais skatintų jas pasitikėti savimi.
Makiažas, akcentuojantis akis
Pasak psichologų, moterys, kurios išryškina akis, signalizuoja aplinkiniams apie savo sugebėjimą būti geromis, protingomis pašnekovėlis. Jos dėmesingos, pastabios, moka išklausyti žmogaus nepertraukdamos. Joms intelektas ir sveikas protas kur kas svarbiau nei emocijos ir jausmingumas. Gerai mokėdamos atpažinti kitų mintis ir nuotaikas, savo jausmus jos linkusios pasilaikyti sau.
Makiažas, akcentuojantis lūpas
Tai būdinga sentimentalioms būtybėms. Jos kalbios ir jausmingos. Pasinėrusios į savo išgyvenimus, tokios moterys gali valandomis kalbėti apie save, savo jausmus ir baimes. Jos nieko kito nemato, tik save. Beje, jos itin koketuoti ir gražbyliauti ima tada, kai nori kažkam patikti.
Žinoma, dauguma moterų tam tikrais gyvenimo periodais elgiasi pagal vieną ar kitą mūsų čia aprašytą scenarijų. Ir jei jūs staiga nustojote dažytis ar atvirkščiai, atminkite, kad tai byloja apie permainas, vykstančias jūsų gyvenime ir jumyse.
