aA
Lietuvoje vykstant diskusijoms apie ne tik apie švietimo sistemos kokybę, bet ir mokytojo specialybės prestižą bei jo kėlimą, visuomenė ieško sektinų pavyzdžių kitose Europos šalyse. Dažniausiai gręžiamasi į Skandinavijos šalis, pavyzdžiui, Suomiją. Tačiau projekte „Mokytojai Lietuvai“ dalyvavę ir Suomijoje viešėję pedagogai parodos „Mokykla 2018“ vienoje iš konferencijų sako, kad nereikia idealizuoti Suomijos švietimo sistemos. Kodėl ir ko vis dėlto būtų galima pasimokyti iš jos?
© DELFI / Orestas Gurevičius

Suomiai turi mokslo tradiciją

Konferencijoje dalyvaujanti „Mokytojai Lietuvai“ projekto programos vadovė Ugnė Jakubauskaitė diskusiją, kodėl nereikia idealizuoti Suomijos švietimo sistemos, ir ko vis dėlto būtų galima iš jos pasimokyti, pradėjo pabrėždama, kad kalbant apie Suomijos švietimą būtina prisiminti istorinį kontekstą.

„Jeigu mes kopijuojame, reikia suprasti, ką mes kopijuojame. Reikia prisiminti istorinį kontekstą. Jis pasižymi dviem aspektais: visuomenės lygybe ir demokratijos akcentavimu. Švietimas buvo jų pagrindinis prioritetas jau prieš 100 metų“, – tvirtino pranešėja.

Ji tęsė, kad jau gerą šimtmetį Suomijoje svarbiausia yra sukurti vaikui kokybišką mokymąsi ir suteikti jam visas būtinas galimybes bei priemones mokytis, nepriklausomai kokia politinė jėga šalyje dominuoja.

„Ilgalaikiai tikslai matomi ne tik švietimo politikoje, bet ir mokytojo vaikui perduodamame turinyje: kaip ir ką jis perduoda mokiniui. Tai vyksta jau ne vieną dešimtį metų, yra ilgalaikiai tikslai, kurie perduodami mokytojams iš kartos ir kartą“, – mokytojo vaidmenį akcentavo U. Jakubauskaitė.
Nors, anot pranešėjos, mokymosi programų turinyje savo vaidmenį turi nacionalinis, vietinis ir lokalus, pačios mokyklos, interesas, tačiau svarbiausia lieka kokybiškas išsilavinimas.

Mokytojas – profesionalas

Pranešimo metu U. Jakubauskaitė pabrėžė, kad Suomijoje mokytojas yra traktuojamas kaip savo srities profesionalas, tyrėjas, didaktas, kuris yra vienintelis atsakingas už mokymosi procesą. Suomijos švietimo sistemoje gali dirbti tik tas pedagogas, kuris turi magistro išsilavinimą, intensyviai ir toliau kvalifikuojasi, įgauna naujų žinių.

„Švietimo sistema Suomijoje yra pagrįsta ant labai gerų, išsilavinusių mokytojų, mokytojas turi labai stiprią patirtį ir tyrimų srityje ir praktinių analizių, kurias gali pritaikyti mokykloje. Todėl pas juos nėra patirčių, kai ateina mama ar tėtis ir kišasi į ugdymą, nes mokytoju yra pasitikima“, – aiškino projekto „Mokytojai Lietuvai“ vadovė.

Ji tęsia, kad be abejo, labai svarbi ir paties vaiko motyvacija ir požiūris į mokslą. Mokinys jau nuo mažų dienų turi būti motyvuotas ir žinantis, kokiu keliu gyvenime nori eiti.

Vis dėlto, pranešėja sugrįžta prie to, kad nereikia idealizuoti Suomijos švietimo sistemos ir stengtis ją visą nukopijuoti Lietuvoje.

„Nereikia idealizuoti, nes ten yra pilna ekosistema, nes ten švietimas yra gyvenimo būdas. Nuo gimimo iki mirties. Neturėdami to Lietuvoje, mes negalime to paimti net kai kurių dalykų. Jeigu kalbėti apie tai, ko Lietuva turėtų pasimokyti, reikia paminėti mokytojų paruošimą. Kelti kartelę būsimiems pedagogams, kad jie privalo turėti magistro laipsnį ir pan. Bet pas mus yra kitas kultūrinis suvokimas, mūsų visuomenė dar nevertina taip mokslo, kaip suomiai. Mes apskritai švietimo sistemos dar nedarome prioritetu ir neskiriame tiek lėšų jai“, – mano U. Jakubauskaitė.

Pabrėžia keturis svarbiausius klausimus

Konferencijos metu pranešėja pedagogams, dalyvavusiems projekte „Mokytojai Lietuvai“, uždavė kelis klausimus: kokią praktiką savo pamokose jie taiko grįžę iš Suomijos, kaip pasikeitė jų požiūris į mokymąsi ir kokį jį bando formuoti savo mokiniams, kiek mokymosi sėkmė priklauso nuo mokinio ir kiek pasitikėjimo jie įgavo savo stažuotėje Suomijoje.

Vokiečių kalbos mokytoja Jurgita pasakojo, kad jau anksčiau mokykloje, kur ji dirba, buvo kalbama apie Suomijos praktikų įdiegimą, todėl grįžus iš šios šalies ji ėmėsi darbų.

„Galvojame apie tai, kad reikia kurti namų atmosferą, prašome pradinukų, kad atsineštų kitus batus persiauti, kad jaustųsi jaukiau, norime sukurti poilsio kampelį. Taip pat gruodžio mėnesį darysime papildomas kontaktines valandas tiems vaikams, kuriems sunkiau sekasi, ir tai yra pirmas žingsnis, orientuotis ir į tuos, kuriems sunkiau. Pamokose stengiamasi užmegzti artimesnį ryšį“, – pasakojo mokytoja.

Ji tęsė, kad požiūrį į mokymąsi pakeitė ne tik ji, bet ir jos kolegos. Mokslas, mokytis, anot jos, yra gyvenimo prioritetas, kurį reikia diegti vaikams nuo mažų dienų. Taip pat labai svarbu, kad mokslų neapleistų ir vyresni žmonės. Mokslas, anot jos, turi būti požiūris į gyvenimą.

Mokymasis, anot mokytojos Jurgitos, pagal suomius yra procesas, kurio metu vaikai turi ne tik laisvių, bet ir atsakomybių. Mokiniai nepraleidžia pamokų dėl atostogų ar kitų dalykų.

„Pasitikėjimo įgijau daug. Žinau, kokioje mokykloje norėčiau dirbti ir į kokią leisti savo vaikus. Pasitikėjimas Suomijoje, matyti visur. Kalbant apie Lietuvą norėtųsi pagalvoti, kas turi pirmas pradėti pasitikėti, bet praktiškai, tai mokytojas mokiniai ir vadovas mokytojais“, – pasakojo Jurgita.

Kitas projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyvis, istorijos mokytojas Tomas pasakojo, kad didžiausią įspūdį Suomijoje jam padarė mokinių jaučiama prasmė moksle, Anot jo, vaikai ten supranta, kad labai svarbu geri rezultatai, tačiau mokytojai supranta, kad svarbu pasitikėti mokiniu ir jo sugebėjimais. Mokymosi sėkmė, anot Tomo, priklauso nuo to, kiek klaidų daroma. O į klaidas Suomijoje žiūrima kaip į normalią ir būtina mokymosi proceso dalį. Taip pat labai svarbu pasitikėjimas tarp mokinio, mokytojo ir mokyklos vadovų.

„Yra pasitikėjimo hierarchija. Mes visi viename lygmenyje ir pasitikime. Gražu pamatyti praktiškai, kaip visi vieni kitais pasitiki“, – pridūrė Tomas.

Mokytojai Lietuvai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (871)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (108)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Pristatė, kaip galėtų atrodyti nacionalinis stadionas papildomai siūlo oro gondolą iš miesto centro (28)

Aukščiausiojo Teismo į konkursą sugrąžinta įmonė „ Vilniaus nacionalinis stadionas “...

Prie derybų stalo susėdę mokytojai sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio: nuotaikos – kalėdinės (98)

Ketvirtadienio rytą mokytojai su laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu Roku...

Eligijus Masiulis kaltina prof. Landsbergį užleidus Lietuvą „valstiečiams“ (345)

Į politiką grįžtantis ir į Klaipėdos merus kandidatuojantis teisiamas buvęs Liberalų...

„Revolut“ Lietuvoje tampa banku (111)

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „ Revolut “ Lietuvoje gavo specializuoto...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (31)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Įvertino Vyriausybės darbą skirtingose srityse: turi sunerimti dėl keturių (341)

Lapkričio 4 – gruodžio 3 dienomis Rinkos tyrimų centras Tėvynės Sąjungos – Lietuvos...

Tragedija laivų statykloje: lūžo krano kabina, žuvo du žmonės (87)

Ketvirtadienį, 7.48 val., pranešta, kad Klaipėdoje, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, lūžo...

Nerandate darbo? Žvilgtelėkite į savo CV: didžiausios klaidos, kurias kartoja visi (25)

„Būkite originalūs – nekartokite svetimų klaidų!" – skelbia darbo paieškų portalo...