aA
Suomijos į Lietuvą po dešimties dienų pažinties su šios Skandinavijos šalies švietimo sistema sugrįžę „Mokytojai Lietuvai“ projekto dalyviai kupini naujų idėjų ir minčių, kaip teigiamą svetimos šalies patirtį pritaikyti mūsų šalies mokyklose. Portalas DELFI kalbina kelionę į Suomiją laimėjusių mokytojų mokyklų vadovus apie tai, kas galėtų būti įgyvendinta mūsų švietimo įstaigose.
„Mokytojai Lietuvai“: šešta diena
© Ignas Rusilas

Projektas „Mokytojai Lietuvai“ dar spalio mėnesį atrinko 15 perspektyvių ir entuziazmu trykštančių mokytojų, kurie spalio pabaigoje išvyko į dešimties dienų mokymus Suomijoje, kur sėmėsi geriausios šios šalies mokyklų patirties. Sugrįžus į Lietuvą, švietimo atstovų misija nesibaigė: jie ir toliau pilni idėjų dalijasi tuo, ką patyrė svečioje šalyje, bei planuoja įvairiausius projektus.

Daugiau tiriamosios veiklos ir integruoto mokymo

Akmenės gimnazijos direktorė Asta Lipkinienė, sulaukusi iš Suomijos sugrįžusios mokytojos Laimos Zdanavičienės, teigė nesijaučianti, kad jos vadovaujama mokykla labai atsilieka nuo svečios šalies mokyklų.



„Vis dėlto iš mokytojos pasakojimų galima suprasti, kad Suomijos mokyklose jaučiamas didesnis laisvumas. Pavyzdžiui, mokytojai turi tik savo dalyko pamokas – jokio neformalaus ugdymo jiems nepriskiriama. Mokytojas yra to dalyko, kurį moko, specialistas. Renginiams ir kitai veiklai Suomijoje yra atskiri žmonės. Mums iki to dar toli. Čia mokytojai apkraunami daugybe darbų, o nuo to nukenčia ir jų dėstomas dalykas“, – kalbėjo pašnekovė.


Kalbėdama apie bendrą mokymo sistemą A. Lipkinienė teigė nejaučianti, kad Lietuvoje jis labai daug kuo skirtųsi: „Žinoma, kiekviena šalis yra kitokia ir nereikia tikriausiai tikėtis, kad viskas čia bus kaip ten“.

Visgi mokyklos vadovė teigė, kad po mokytojos vizito Suomijoje savo mokykloje ji norėtų matyti daugiau pamokų metu tiriamosios veiklos, taip pat integruoto mokymo. Jau dabar Akmenės gimnazijoje integruotas mokymas pritaikytas gamtos moksluose kartu su užsienio kalbomis.

Laima Zdanavičienė
Laima Zdanavičienė
© Ignas Rusilas



„Jau dabar turime integruotą mokymą, bet reikėtų jo daugiau. Tačiau tam reikia priemonių, kurias mokykla gauna po truputį, o mokytojams daugiau pasiruošti“, – pasakojo pašnekovė.

Kadangi mokiniai nuo šeštos klasės turi pasirinkti antrą užsienio kalbą, Akmenės gimnazijoje jau šiemet buvo įvesta nauja priemonė, kad mokiniams būtų lengviau pasirinkti antrą užsienio kalbą. Nuo penktos klasės mokiniams vedamos integruotos muzikos ir rusų kalbos bei muzikos ir vokiečių kalbos pamokos.


Po mokytojos L. Zdanavičienės mokymų Suomijoje mokyklos vadovybė aptarė ir mokinių vertinimo klausimą.



„Suomijoje yra nustatytos konkrečios atsiskaitymų datos, kai visi mokyklos mokiniai atsiskaito tą pačią dieną. Idėja pasirodė įdomi, ją aptarėme, bet ar įgyvendinsime ją, dar nenusprendėme“, – pasakojo gimnazijos direktorė.



Taip pat A. Lipkinienė susidomėjo Suomijos mokyklose vykstančia penktadienio darbo tvarka: „Šią dieną mokiniai turi vos porą pamokų, o likęs laikas skiriamas ruošti namų darbus. Mokytojai penktadieniais taip pat dirba mokykloje ir, jei mokiniui kažkas neaišku, jis gali pasikonsultuoti su mokytoju. Idėja, kad mokiniai ruošia pamokas ne kasdien, o tik penktadieniais, pasirodė įdomi, tik čia kol kas sunkiai įgyvendinama“.



Laukia oficialaus pristatymo



Kupiškio Povilo Matulevičiaus progimnazijos, Kupos pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Gladutienė prisipažino, kad Suomijoje dešimt dienų viešėjusios mokytojos Solveigos Puišienės oficialaus pristatymo iš vizito dar tik laukia. Jis įvyks po mokinių žiemos atostogų. Vis dėlto, mokytojai vos tik sugrįžus, mokyklos vadovybė spėjo išsiklausinėti jos apie Suomijos švietimo sistemą.

„Pasak mokytojos, mūsų mokyklėlė jau dabar yra pakankamai panaši į suomiškas. Esame sukūrę šeimyniškus ir naminius santykius. Be to, kaip mokytoja pastebėjo, mūsų mokiniai jau seniai mokykloje vaikšto su šlepetėmis“, – šypsojosi pašnekovė.

Bene daugiausiai idėjų spec. pedagoge mokykloje dirbanti S. Puišienė parsivežė būtent savo darbo sričiai.


Solveiga Puišienė
Solveiga Puišienė
© Ignas Rusilas

„Mokykloje turime pakankamai nemažai vaikučių su specialiaisiais poreikiais. Tačiau fiziškai negalime visiems suteikti tiek pagalbos, kiek reikia. Mūsų norai dideli, bet fiziškai neturime specialistų ir lėšų tam. Šiems vaikams, ypač pradinėse klasėse, labai svarbu teikti pagalbą“, – atviravo vedėja.



Būtent, pasak jos, idėjų, kaip pagerinti esamą situaciją, mokykla niekada nepritrūks, bet viską lemia finansinė padėtis.



Pratins vaikus prie tylos

Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos direktorius Robertas Ežerskis jau išgirdo mokytojos Gitanos Piktužytės, kuri taip pat buvo atrinkta vykti į mokymus Suomijoje, įspūdžius.



„Mokytoja labai veikli ir pilna idėjų. Ji turi daug minčių ir sako turinti jų dar daugiau ateičiai, tačiau visų savo sumanymų dar neatskleidžia“, – sakė jis.


Pasak gimnazijos direktoriaus, kol kas ugdymo įstaiga nėra konkrečiai numačiusi, kokias idėjas iš Suomijos žada įgyvendinti, tačiau dalis jų bus įtraukta į ruošiamą kitų metų strategiją ir veiklos planą.


„Iš to, ką pats stebiu ir matau, mūsų prioritetas yra atmosfera gimnazijoje pertraukų metų. Mūsų mokykloje dirba italas, kuris sako, kad mūsų mokiniai labai karšto temperamento, kaip pietiečiai“, – kalbėjo R. Ežerskis.



Būtent kitais metais švietimo įstaigos vadovas norėtų daugiau dėmesio skirti mokinių laikui tarp pamokų.

Gitana Piktužytė
Gitana Piktužytė
© Ignas Rusilas



„Norėtume pasiekti didesnę ramybę pertraukų metu, kad mokiniai priprastų prie tylos. Kiek supratome iš mokytojos Gitanos, Suomijoje vaikai prie tam tikros tvarkos jau yra pratinami nuo darželio ir į mokyklą ateina su tam tikru supratimu. Norime apie tai kalbėti tiek su mokiniais, tiek su tėvais. Turime eiti kartu visi viena kryptimi – mokiniai, tėvai ir mokytojai“, – akcentavo R. Ežerskis.



Paklaustas, kas dar įsiminė iš mokytojos potyrių Suomijoje, gimnazijos direktorius paminėjo šios šalies švietimo įstaigų materialinę bazę.



„Kalbant apie jų infrastruktūrą – salės, klasės, priemonės, technologijos, mums lygiuotis šiek tiek sudėtinga. Žinoma, jų finansavimas visai kitoks. Mums tai pasiekti sudėtingiau, – kalbėjo pašnekovas. – Vis dėlto ir Lietuvoje kiekviena mokykla turi savo stiprybes ir silpnybes. Pavyzdžiui, mums labai sudėtinga su patalpomis. Norime jaunesnių klasių vaikus užimti pertraukų metu ir įrengti jiems poilsio zonas, bet tam tenka aukoti metodinius kabinetus, kurie buvo skirti mokytojams“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (16)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“, gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (649)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (872)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (816)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...

Nenustebkite: naktį sostinėje bus siekiama panaikinti taršą (147)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį į sostinės gatves išvažiuos „Grindos“ automobiliai...

Politologas: sunkiausia Zelenskiui bus suprasti, kad prezidento žodis – dar ne viskas (20)

Ketvirtadienį Kijeve įvyko neoficialus Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir...

Rusai pristatė naują ir klastingą ginklą: galės nugabenti branduolinį užtaisą nešančius dronus į bet kurią pakrantę (536)

Rusija nuleido į vandenį specialų branduoline energija varomą povandeninį laivą, kuris, manoma...

Mokslininkai tyrė knarkiančius: ypač nustebino moterų rezultatai (10)

Knarkimas yra varginanti problema. Sutrikęs kvėpavimas miegant blogina poilsio kokybę – tiek...

Randai, kurie gali likti visam gyvenimui: būdai, kaip greitai ir efektyviai juos pašalinti

Kiekvienas iš mūsų ant savo kūno nešiojamės vienokius ar kitokius randus . Vieni jų gali būti...