Kasmet – po stažuotę

„Maxima Grupės" inicijuoto projekto komisijos išrinkti mokytojai spalio 26 d. išvyks į 10 dienų mokymus Suomijoje.

Klaipėdos universitete baigusi matematikos studijas, Jurgita įsidarbino banke klientų aptarnavimo specialiste, bet nepraėjus nė metams pajuto, kad kasdienė rutina vis labiau vargina. Nusprendusi susirasti kitą darbą, netikėtai gavo pasiūlymą dirbti matematikos mokytoja. „Prieš dešimtmetį apie pedagogo profesijos prestižą dar niekas nediskutavo, negalvojau ir apie riziką – supratau, kad bus įdomu ir ryžausi pabandyti“, – juokiasi matematikė.

J. Kupšytė-Karbauskė įsitikinusi, kad prestižas labiausiai priklauso nuo paties mokytojo, jo siekio tobulinti ne tik profesines žinias, bet ir bendrąsias kompetencijas. Jurgita kasmet dalyvauja įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokymuose, inovacijų forumuose.

2014 m. ji vyko į Nyderlandų Karalystėje vykusią „Kūrybinių partnerysčių“ projekto mokytojų kvalifikacijos tobulinimo stažuotę, pernai „Erasmus+“ programa jai suteikė galimybę įgyti profesinių kompetencijų Saragosos mieste, Ispanijoje.

Jau suplanuoti ir ateinantys metai. Pavasarį pateikusi prašymą dalyvauti mokytojų meistriškumo ir lyderystės programoje „Teaching Excellence and Achievement“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, J. Kupšytė-Karbauskė tapo viena iš 173 mokytojų visame pasaulyje, pakviestų į ateinantį rudenį vyksiančią stažuotę.

Neturi komforto zonos

Nekantriai mokytoja laukia ir stažuotės Suomijoje, kur tikisi įgauti naujų patirčių. „Pamačiau informaciją apie šį projektą, net širdis suvirpėjo – Suomijos švietimo sistema visame pasaulyje laikoma pavyzdžiu. Labai tikiuosi susipažinti su Suomijos mokyklose taikomais metodais, motyvuojančiais aktyviai mokytis šiandieninius paauglius, sužinoti, ko ir kaip mokoma 5-8 klasių matematikos pamokose“, – sakė J. Kupšytė-Karbauskė.

Aktualu jai ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integracija, darbas su gabiais mokiniais. Jauna mokytoja smalsauja pamatyti tenykščių mokyklų materialinę bazę ir aprūpinimą šiuolaikinėmis IKT priemonėmis, sužinoti apie jų naudojimo galimybes, padiskutuoti su Suomijos mokytojais apie jų pareigas ir veiklas, darbo dienos ypatumus, išgirsti pedagogų požiūrį į savo profesiją.
Jurgita Kupšytė-Karbauskė

Pasak klaipėdietės, labai įdomu semtis patirties kitose šalyse, nes galima palyginti švietimo sistemų principus. Stažuotės užsienyje mokytojams yra ne tik puiki galimybė tobulinti dalykines bei profesines, bet ir bendrąsias žmogiškas kompetencijas – bendrauti užsienio kalba, pažinti kitą šalį, prisitaikyti joje gyventi, išmokti mokytis. J. Kupšytė-Karbauskė džiaugėsi, kad iš kelionių parsiveža įdomių edukacinių erdvių pavyzdžių kabinetui ir mokyklai, kūrybinių idėjų pamokų veikloms.

„Nuoširdžiai ir iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad man mokytojo darbas yra nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, kasdieniai iššūkiai ir išėjimas iš komforto zonos. Tai labai kūrybiška ir įdomi profesija, kuri skatina gyventi nuolatiniuose pokyčiuose, neleidžia stovėti vietoje – nori nenori turi šimtamyliais žingsniais keliauti pirmyn“, – pripažįsta J. Kupšytė-Karbauskė.

Naudingiausios – integruotos pamokos

Jaunatviškame ir šauniame Klaipėdos Vitės progimnazijos kolektyve dirbanti mokytoja tvirtina, jog jų bendruomenė iniciatyvi, kūrybiška ir veikli, o mokyklos administracija geranoriškai palaiko net drąsiausias pedagogų idėjas, sudaro galimybes tobulėti.

„Man labai svarbi abipusė pagarba, supratingumas, žmogiškumas, atsakomybė už save, savo žodžius ir veiksmus, tik po to mokymasis ir žinių įgijimas. Todėl ir savo mokinius skatinu aktyviai dalyvauti pamokoje, nebijoti klausti, išklausyti kito nuomonę, ją gerbti. Svarbu ne tiek rezultatas, kiek ugdymo procesas, jo kokybė, praktinė prasmė, svarbu, kad būtų įdomu ir gera visiems“, – tvirtina profesorės Meilės Lukšienės idėją klasėje kurti jaukių ir gerų namų atmosferą, kurioje vyrautų darna ir darbas, palaikanti mokytoja.

Mokytoja tiki, kad kiekvienas gali mokytis ir daryti pažangą, kasdien būti geresnis už savo paties vakarykštę versiją. Savo mokiniams ji sako, kad tam neužtenka išorinių stimulų: pirmiausia reikia noro ir asmeninių aktyvių pastangų.

Mokytojai svarbu, kad mokymo veiklos būtų patrauklios, kūrybiškos ir novatoriškos, o žinios praktiškai pritaikomos, todėl ji daug laiko skiria pamokoms planuoti, ugdymo medžiagai rinkti ir diferencijuoti. Ji skatina savo mokinius logiškai mąstyti, taikyti žinias ir gebėjimus už mokyklos ribų, kasdienėse praktinėse situacijose, nebijoti parodyti ir išbandyti save. Dalijantis žiniomis įgyjama daugiau patirties, stiprėja įgūdžiai bei asmeninės ir dalykinės kompetencijos, todėl ji ragina mokinius padėti mokytis draugui, paaiškinti užduotį kitam, bendradarbiauti ir patiems aktyviai įsitraukti į mokymąsi.

„Kūrybinių partnerysčių“ projekte susižavėjusi integruotu mokymu J. Kupšytė-Karbauskė savo mokykloje matematiką integruoja į dailės, technologijų, informacinių technologijų, lietuvių ir vokiečių kalbų, etikos, muzikos, geografijos, chemijos, fizikos, kūno kultūros pamokas. Jau kelinti metai ji sėkmingai dalyvauja Gėtės instituto inicijuotame dvikalbio dalyko ir vokiečių kalbos mokymo projekte „CLILiG“ – kartu su kolege, vokiečių kalbos mokytoja L. Bružiene veda integruoto matematikos-vokiečių kalbos modulio pamokas 5 kl. mokiniams.
Jurgita Kupšytė-Karbauskė

J. Kupšytė-Karbauskė džiaugiasi, kad integruotas ugdymas išlaisvina mokytojo kūrybiškumą, praturtina pamokų turinį, stiprina mokinių motyvaciją, palengvina informacijos įsiminimą bei leidžia vaikams patirti mokymosi prasmę ir džiaugsmą.

Pervargimas trukdo efektyviai mokytis

Jauna mokytoja sutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija, kad kiekvienas turėtų galimybes ugdytis individualiai pagal savo gebėjimus ir interesus.

„Bet kai pamokoje yra vienas mokytojas ir 30 skirtingų gebėjimų mokinių, kai trūksta šiuolaikinių mokymosi priemonių, pagalbos mokiniui specialistų, kokybiškai to padaryti neįmanoma. Pritariu ir kad reikia subalansuoti dalykinį turinį, orientuotis į mokomųjų dalykų integraciją, XXI a. kompetencijų ugdymą, ypač daug dėmesio skiriant gebėjimų kurti naujas idėjas, ieškoti praktiškų ir kūrybiškų problemų sprendimo būdų lavinimui. Tikrai reikėtų peržiūrėti bendrųjų programų turinį, permąstyti dalykų savaitinių pamokų kiekį klasėms. Atsižvelgiant į mokytojų profesionalų ir praktikų nuomonę, turėtume pasirinkti nuoseklią, aiškią kryptį, nesistengti kopijuoti svetimas švietimo sistemas, o parengti programas remiantis pasiteisinusiomis, sėkmingomis mūsų mokyklų praktikomis, būti savitiems“, – vardijo mokytoja metodininkė.

Pasak matematikės, efektyvus mokymas turi būti orientuotas į greitą informacijos įsisavinimą, praktinį, kūrybišką žinių taikymą, kompetencijų ugdymą. Tam nebūtina ilginti mokslo metus, nes dabartinė jų trukmė optimali.

„Reikėtų siekti gerinti ugdymo kokybę, tobulinti turinį, bet nepamiršti ir subalansuoto poilsio, nes dėl itin didelių krūvių šiuo metu mokyklose itin opios mokinių ir mokytojų pervargimo, „perdegimo“ problemos. Tai turi neigiamą įtaką ugdymo efektyvumui, nes pervargęs žmogus nei mokytis, nei mokyti sėkmingai, deja, negali“, – sakė jauna pedagogė.

Požiūrį į profesiją formuoja patys

Jurgita nelepia, kad ir jai tenka dažnai girdėti įvairių požiūrių į mokytojo profesiją – ir gerų, ir negatyvių, bet seminaruose bei mokymuose bendraudama su skirtingo amžiaus ir patirties pedagogais ji įsitikino, kad Lietuvoje yra daugybė puikių, entuziastingų ir profesionalių mokytojų.

„Manau, jog profesijos prestižas labai daug priklauso nuo paties mokytojo, jo asmenybės, vidinių savybių, požiūrio į darbą. Myliu tai, ką darau, esu reikli sau, savikritiška, vertinu kokybę, o ne kiekybę. Stengiuosi, kad kiekvienam mokiniui būtų suprantama, įdomi, patraukli pamokos veikla, kiekvienas galėtų mokytis pagal savo galimybes ir patirti sėkmę“, – sakė J. Kupšytė-Karbauskė.

Pasak klaipėdietės, reikėtų smarkiai mažinti „popierizmą“, suteikiant mokytojams daugiau laisvės ir laiko planuoti ir analizuoti ugdymo procesą. Mokytojui svarbu saugi ir šiuolaikiška darbo aplinka bei aprūpinimas reikiamomis priemonėmis, pakankamas kvalifikuotų pagalbos mokiniui specialistų kiekis, deramas, kiekvieno dalyko mokytojo veiklos specifiškumą realiai įvertinantis atlygis už darbą.

„Tuomet mokytojas galėtų daugiau laiko skirti sau ir savo šeimai, savo pomėgiams, galiausiai poilsiui, gyventi visavertį gyvenimą, kuriame būtų mažiau įtampos ir pervargimo. Jis pats taptų laimingesnis ir įvairiapusiškesnis, daugiau galėtų duoti mokiniams, nes ugdymo procesas taptų kokybiškesnis, be skubos, skiriant pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui. Tikėtina, kad dėl to gerėtų mokymosi rezultatai, o kartu su jais grįžtų ir mokytojo specialybės prestižas“, – viliasi Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė.

J. Kupšytė-Karbauskė neslepia, kad kasdieniame darbe ją įkvepia kolegų ir mokinių įvertinimas, noru mokytis ir išmokti spindinčios vaikų akys, įdomūs iššūkiai. Bet pasiekimai, pasak jos, tik ledkalnio viršūnė. Už sėkmės slypi ne tik entuziazmas, bet ir daug apmąstymo, planavimo, ruošimosi valandų, trunkančių iki vėlumos, „pagrobiančių“ savaitgalius.

Kaip ir daugeliui savo profesijai atsidavusių žmonių, J. Kupšytei-Karbauskei labiausiai tinka garsaus graikų filosofo Aristotelio mintis apie meistriškumą – jis niekada nebūna atsitiktinis, nes tai didelių ketinimų, nuoširdžių pastangų ir protingo darbo pasekmė.