aA
DELFI projekto „MOKYKLA.Tėvai.Vaikai. Mokytojai.“ specialią rubriką „Klausk specialisto“ pasiekė vienos susirūpinusios šeštoko mamos laiškas. Ji klausia, kodėl sūnus pamokose toks išsiblaškęs, negali susikaupti ir ką tokiu atveju reikia daryti.
© Vida Press

„Laba diena. Mano šeštoje klasėje besimokantis sūnus labai išsiblaškęs. Mokytojai skundžiasi, kad pamokose jis sunkiai sukaupia dėmesį, svajoja, daro klaidas ir viską labai greitai užmiršta. Esu pastebėjusi, kad tai kartojasi ne pirmus mokslo metus iš eilės. Ypatingai jam sunku susikoncentruoti rugsėjo mėnesį – mokslo metų pradžioje. Spręsdamas įvairiais užduotis namuose ar darydamas namų darbus jis daro kvailas klaidas, kurių tikrai nedarydavo anksčiau. Šiek tiek neramu ir dėl to, kad internete teko perskaityti, jog išsiblaškymas gali reikšti sveikatos sutrikimus, nors šiuo metu vaikas sveikata nesiskundžia, yra linksmas, guvus. Kokios galėtų būti tokio išsiblaškymo priežastys, ar reikėtų sunerimti, kokių man priemonių imtis? Pagarbiai Jolanta“, - rašo mama.

Pasidomėjome specialistų, ką galėtų reikšti toks sūnaus išsiblaškymas ir kaip su tuo susitvarkyti. Į DELFI skaitytojai rūpimus klausimus atsako Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui bei socialinė pedagogė Neringa Čiukšienė ir psichologė Audronė Kerpaitė.

„Džiugu, jog ieškote atsakymų ir jums svarbu suprasti, kodėl keičiasi sūnaus elgesys. Kadangi minite, jog sūnus šeštokas, tai jam turėtų būti apie 12-13-14 metų (priklausomai nuo to, kada pradėjo lankyti mokyklą). Tas laikas, kai prasideda paauglystė – hormonų pokyčiai, lytinis brendimas, staigus augimas, keičiasi mąstymas, emocijos, elgesys. Atsiradęs nerimas gali slėpti daugelį priežasčių, vaikui kyla savasties klausimas – kas aš esu?“, - sako psichologė.

Ji rekomenduoja daugiau laiko skirti sūnui ir tik dviese pasikalbėti, kas jį neramina. Galbūt jis iškels daug klausimų, ypač susijusių su savastimi: nebežinau, ko noriu, kas su manimi vyksta, ką kiti pagalvos? A. Kerpaitė sako, kad tai natūralus nerimas tokiame amžiuje, o kai nerimauji, tuomet sunku ir sukaupti dėmesį, prisiminti, kas yra kalbama, ar kas vyksta aplinkui.

„Dar viena galimybė apsilankyti pas psichologą individualiai, kuris padėtų paaugliui susivokti savyje, atsakyti į nerimą keliančius klausimus, mokytis priimtinais būdais išreikšti emocijas, jas priimti, didinti savivertę. Taip pat yra galimybė dalyvauti paauglių grupinėje terapijoje, kurioje paaugliai, bendraamžiai dalinasi apie nerimą, baimę, pyktį ir kitas emocijas keliančius svarbius dalykus, taip aktualius paauglystėje. Toks bendravimas padeda suprasti, jog nesu vienišas su tais jausmais ir išgyvenimais, kad šalia esantis draugas ar bendraamžis taip pat tai jaučia, „mes esame vienoje valtyje“, - pataria psichologė.

Ramybės neduoda pirmosios meilės

Psichologei antrina tokio amžiaus vaikams pamokas vedanti socialinė pedagogė N. Čiukšienė, kuri pabrėžia, kad šeštokams šiuo metu kaip tik prasideda paauglystė, todėl natūralu, jog jie daugiau dėmesio skiria draugams, aplinkai, net mėgstamos pamokos tampa neįdomios.

„Atsiranda pirmosios meilės, kai patinka koks nors berniukas ar mergaitė ir jie nesupranta, kas darosi. Jausti potraukį kitam kelia didelę nuostabą, todėl sunku spręsti užduotis, kai pagrindinis klausimas galvoje yra visai kitoks“, - sako ji. Mokytoja ragina mamą kuo daugiau kalbėtis su sūnumi, nors apie meilės reikalus kalbėti paaugliai yra nepripratę, gėdijasi, nežino kaip apie tą kalbėti.

N. Čiukšienė pati turi panašaus amžiaus sūnų, todėl ji taip pat susiduria su panašiomis problemomis: „Matau, kad tau sunku padaryti šią užduotį, tą patį man sako ir tavo mokytoja. Ką galėčiau padaryti, kad tu nebedarytum tu klaidų? Aš matau, kad negali susikaupti, nors žinau, kad mokaisi gerai, pakalbėkime, gal tau kažkas kelia nerimą“, - klausia sūnaus. Ji pataria su vaikais apie meilės ir brendimo reikalus pradėti kalbėtis jau penktoje klasėje, nes prasidėjęs brendimas gali juos išgąsdinti, sutrikdyti.

Ateina nepavalgę

Išsiblaškymą gali lemti ir kasdienės sveikatos priežiūros problemos: „Jei jis nesukaupia dėmesio, jam neįdomi aplinka, reikia būtinai pažiūrėti kaip jis bendrauja su draugais, paklausti auklėtojo ar per pertraukas elgiasi taip pat. Įtariu, kad į pamokas jis gali ateiti ir mažai pamiegojęs, nes vakare ilgai sėdėjo prie kompiuterio ar žaidė su telefonu. Tai visų pirma reikia paprašyti vaiko eiti anksčiau miegoti, pažiūrėti, ar po pagalve neslepia telefono.“

Mokytoja nesistebi, kad šeštokui sunkiausia susikaupti mokslo metų pradžioje, kadangi vaikai visą vasarą ilsėjosi, galėjo miegoti kiek nori, todėl įsitraukti į aktyvų mokymosi procesą nuo pat pirmųjų dienų jiems yra labai sunku. „Jau pačią pirmą dieną jis turi 6-7 pamokas, kai prieš tai tris mėnesius galėjo bėgioti. Manau ugdymo procese turėtų būti kažkoks įsivažiavimas, gal pirmąją savaitę turėtų būti mažesnis pamokų skaičius. Mokytojai patys stengiasi kažkiek tą reguliuoti – iš pradžių neduoda namų darbų ar duoda jų labai mažai. Todėl šiuo metu ypatingai svarbu padėti vaikui įsivažiuoti“, - sako ji.

N. Čiukšienė pastebėjo, kad tėvai dažnai vaikus į mokyklą išleidžia nepavalgiusius pusryčių, todėl tai irgi gali būti viena priežasčių, kodėl vaikui sunku susikaupti: „Pernai darėme tyrimą, kiek penktokų ateina į mokyklą pavalgę. Tai patikėkit, net penkių procentų nebuvo mokinių. Kai alkanas vaikas sėdi pamokoje – jis galvoja kaip tą alkį nuslopinti, protas negali pilnai dirbti. Dažnai kalbu su tėveliais, kurie teisinasi, jog vaikas nenori, nevalgo, arba jie visi šeimoje nevalgo pusryčių, bet bent menką sumuštinuką vis tiek reikėtų padaryti.“ Socialinė pedagogė teigia, kad tėveliai turi suprasti, kad išsiblaškymo priežasčių gali būti daug, todėl svarbiausia sureguliuoti vaiko mitybą, miegą ir daug su vaiku bendrauti.

Psichologė A. Kerpaitė tėvėlių nerimui sumažinti rekomenduoja keletą knygų apie paauglius:

1. Ross Campbell “Kaip mylėti savo paauglį” (2008)
2. Visvaldas Legkauskas “Vaiko ir paauglio psichologija” (2013)
3. Julija Gippenreiter “Bendrauti su vaiku. Kaip?” (2008)
4. Elaine Mazlish, Adele Faber “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” (2009)
5. Martha Heineman Pieper “Išmintinga meilė” (2011)

DELFI projekto „MOKYKLA.Tėvai.Vaikai.Mokytojai.“ specialioje rubrikoje „Klausk specialisto“ skaitytojai turi unikalią galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus apie vaikų ugdymą, emocinį klimatą mokykloje ir kitus aktualius, su mokyklos gyvenimu susijusius klausimus. Į šiuos klausimus atsakys kompetentingi savo srities specialistai.

Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatino Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojami projektai. Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva” – tai edukacinių renginių ciklas, orientuotas į mokyklos bendruomenės puoselėjimą, aktyvų tėvų įsitraukimą į švietimo veiklas, geresnį tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą. Mokyklų bendruomenėms ir tėvams organizuotos paskaitos, seminarai, saviugdos klubai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (397)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (269)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (244)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (2)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (685)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (64)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (11)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (9)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (77)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...