Siekiant Lietuvą paversti valstybe novatore, reikia sukurti gerai veikiančią ir efektyvią inovacijų skatinimo sistemą. Remiantis Inovacijų sąjungos 2015 m. rezultatų suvestine, Lietuva, lyginant su praėjusiais metais, pasislinko per keletą pozicijų atgal, ir nors vis dar yra įtraukta į Europos Sąjungos (ES) „vidutinių novatorių“ grupę, jai kyla grėsmė tapti „nuosaikiąja novatore“.
KTU „Santakos“ slėnis

Šios suvestinės duomenimis, inovacijų lyderėmis laikomos Švedija, Danija, Suomija ir Vokietija. Jų rezultatai daug geresni už ES vidurkį, kuris, lyginant su praėjusiais metais, taip pat pablogėjo.

Vertinant inovacijų sistemų rezultatus pasauliniu mastu, ES aplenkė Pietų Korėją, Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir Japoniją. Pietų Korėja Europą lenkia 24 proc., JAV – 22 proc., o Japonija – 14 proc. Ypač ryškūs skirtumai matyti įvertinus verslo veiklos rodiklius arba verslo sektoriaus išlaidas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai.

Laboratorijos įrengtos, tačiau to nepakanka

Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga.

Šiuo pagrindu Lietuvoje jau sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „SantarosVilniuje, „Santakos“ ir „NemunoKaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų slėnių investiciniams projektas skirta beveik apie 242 mln. eurų (838 mln. litų), kurių 85 proc. – ES lėšos. Dar panašiai tiek skirta per Ūkio ministerijos administruojamas priemones. Dalis projektų įgyvendinti galutinai, kitus planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. 

Dalis slėniams priklausančių laboratorijų jau veikia, tačiau jų darbo rezultatai liudija, jog Lietuvoje vykdomi tyrimai dažniau fundamentiniai – teoriniai. Komercializuojamų mokslinių tyrimų nėra daug. Galima sutikti su stereotipu, kad mokslininkai yra patogiai įsitaisę savo mokslo šventovėse ir ne visada suinteresuoti savo tyrimų rezultatų sklaida bei pritaikymu. Tikimasi, kad ilgainiui mokslo ir verslo partnerystės pavyzdžių turėtų daugėti, o pritaikomų inovacijų naujuose mokslo slėniuose turėtų gimti dažniau. 

Tokius lūkesčius išreiškė ir ūkio ministras Evaldas Gustas, dalyvavęs verslo ir mokslo bendradarbiavimo „Saulėtekio slėnyje“ renginyje, vykusiame Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Jo nuomone, kai slėniuose galutinai įsikurs tyrimų centrai ir laboratorijos, prasidės moksliniai tyrimai, visos jėgos bus skirtos mokslo ir verslo partnerystėms paskatinti, o tai turėtų prisidėti prie šalies inovatyvumo lygio kilimo: „Kol kas Lietuva Europoje nelaikoma inovacijų lydere“, – apgailestavo ūkio ministras. 

Ko tikėtis iš ateinančių penkerių metų?

Pagrindinis jau prasidėjusio 2014 – 2020 metų finansavimo laikotarpio tikslas – paskatinti sėkmingą Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sistemos plėtrą. Daugiausia dėmesio šiuo laikotarpiu bus skiriama mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo skatinimui, taip tikintis sulaukti daugiau šalies ir tarptautinėje rinkoje paklausių inovatyvių produktų.

Tam pasitarnauti turėtų kompetencijos, žinių ir technologijų perdavimo, mokslo ir tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komercinimo centrai. Jie ne tik padės įgyvendinti projektus, teikdami konsultacijas jau pradiniame etape, dar svarstant ir analizuojant naujų verslų, inovacijų idėjas, bet ir vėliau, stengiantis jas įgyvendinti – vykdant tyrimus, kuriant prototipus, juos pristatant, pritaikant rinkai. Negana to, bus remiamas išradimų patentavimas, jų dizaino registracija ir palaikymas, licencijų įsigijimas. Tikimasi, jog taip Lietuvoje rasis daug inovatyvių įmonių – startuolių ar mokslo įstaigose įkurtų „pumpurinių“ įmonių (spin-off) –, kurios gavusios paramą verslo pradžiai prisidės prie Lietuvos ekonominės gerovės, šalies svarbos regione didinimo ir netgi Europos inovacijų lygio augimo.

Finansavimu skatinamas ir šalies bei tarptautinių mokslininkų partnerysčių kūrimas. Siekiama, jog lietuviai mokslininkai kurtų bendrus projektus su Europos ir pasaulio tyrimų centrų mokslininkais. Tikimasi, jog dalyvaudami svarbiuose Europos ar pasaulio mastu tyrimuose, lietuviai ne tik prisidės prie revoliucinių inovacijų atsiradimo, bet ir prie Lietuvos mokslo reikšmės tarptautinėje arenoje didinimo bei mokslo rezultatų sklaidos. 

Dar viena kryptis – užsienio investuotojų pritraukimas. Tai planuojama padaryti įkuriant užsienio verslininkams bei inovacijų kūrėjams reikalingus centrus, gamybai pritaikytą novatorišką įrangą bei technologijas. Planuojama finansuoti bendrus užsienio ir Lietuvos įmonių bei mokslo įstaigų projektus. 

Skatinant partnerysčių ir bendradarbiavimo, naujų tarptautinių bei nacionalinių įmonių kūrimą, pamiršta nebus ir strateginė jų dalis. Parama bus teikiama vykdyti rinkos tyrimams, siekiant pagrįsti investicijas. Taip pat vyks mokymai. Daug dėmesio bus skirta rinkodaros ir ryšių su visuomene veiklai, kuri turėtų populiarinti ne tik mokslo bei verslo pasiekimus, bet ir padėti suprasti, kaip sėkmingai pasinaudoti parama. Tikimasi, kad tai į rinką pritrauks naujų žaidėjų, suburs tvirtas nacionalines ir tarptautines mokslininkų ir verslininkų komandas. 

Nors tyrimų centrų ir laboratorijų įrangai daugiausia dėmesio skirta praėjusiame finansavimo laikotarpyje, jos atnaujinimui bei tobulinimui lėšų taip pat atsiras. Dar viena finansavimo kryptis – elektroninių išteklių plėtra: Lietuvos mokslininkai privalo turėti prieigą prie pasaulinių mokslo rezultatų – geriausių ir populiariausių publikacijų duomenų saugyklų.

DELFI primena, kad Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą siekį – iki 2020 m. bendras investicijas į MTEPI padidinti iki 1,9 proc. BVP. Statistikos departamento duomenimis, investicijos į MTEPI nuo 2007 m. tai paaugdavo, tai sumažėdavo, tačiau matyti pozityvių ženklų: praėjus kriziniam laikotarpiui, investicijų procentas buvo pasiekęs 0,78 proc. (2010 m.), 2011 ir 2012 m. – 0,9 proc., 2013 m. pakilo iki 0,95 proc. Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, per ateinančius penkerius metus MTEPI finansavimą reikėtų padidinti bent du kartus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga brandina planą: palies pamėgusius privačias ligonines (223)

Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė planą, kaip valstybės finansus ligoninėms susieti su...

Pergalė prieš kazino: lošimų bendrovė privalės grąžinti vyrui 6,5 tūkst. praloštų eurų (8)

Teisminis ginčas Klaipėdos miesto teisme išnagrinėtas priklausomybę įrodžiusio vyro naudai....

Islandijoje svajonių darbą susiradęs lietuvis negali atsidžiaugti (14)

Antrus metus iš eilės gidu pietryčių Islandijoje dirbantis Žilvinas Žebrauskas negali...

Užkalnis. Vilnius nebetinka būti sostine. Perkelkime ją į Kauną (358)

Daug metų didžiavausi ir gyriausi, kad, gimęs Kaune, esu vilnietis. Džiaugiausi, kad po 16 metų...

Pirkėjas „Maximoje“ užfiksavo koktų vaizdą – dar labiau papiktino darbuotojos reakcija (31)

Esu nuolatinis parduotuvių tinklo „Maxima“ pirkėjas, tačiau tai, ką pamačiau ir teko patirti...

LKL apdovanojimų šventė: Jasikevičius – geriausias treneris, Daviesas – naudingiausias finalo žaidėjas du titulus nugvelbė Birutis (30)

Šio „Betsafe–LKL“ sezono uždanga nuleista: trečiadienį vakare iškilmingoje apdovanojimų...

Slapta rusų verbavimo technologija: atskleidė ukrainiečiai, atradę specialų raktą (131)

Ukrainos kontržvalgyba atskleidė naują Rusijos federalinės saugumo tarnybos ( FSB )...

Nustebino rusiškos dainos ir žinios prekybos centre: ar nebūtų tinkamesni nacionaliniai kūriniai? (38)

Girdėdami parduotuvėje, grožio salone ar kitoje įstaigoje grojančią muziką, turbūt retai...

Vilnietės šuo elgiasi kaip šilkinis: viskas dėl 3 auksinių dresūros paslapčių (12)

Volfšpicą Zuzzy būtų galima drąsiai vadinti pavyzdingai besielgiančio šuns etalonu. Vos...

Gyvai / Pasaulio čempionatas: Ispanija – Iranas 0:0 (13)

Trečiadienio vakarą Kazanėje vykstančiose paskutinėse 2018 metų pasaulio čempionato B grupės...