aA
„Jau ne kartą girdėjau, kur mūsų pinigai? Kada grįš tos investicijos, kurias gauname iš valstybės? Galiu pasakyti atvirai, šiandien šiam lazeriui nėra tiesioginio pritaikymo. Tai fundamentiniam mokslui skirta įranga, su kuria nepašalinsi tatuiruočių, nepatrumpinsi plaukų bei nepripūsi padangų. Tačiau mokslo istorija yra parodžiusi, kad dauguma išradimų anksčiau ar vėliau randa savo pritaikymą. Šio lazerio dėka įžengsime į visiškai naujas fizikos tyrimų sritis“, - žada Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorijos vedėjas Arūnas Varanavičius, ranka rodydamas į žalios spalvos, laužyta gija einantį lazerį.
© DELFI / Tomas Vinickas

Esame miškingame sostinės Saulėtekio mikrorajone įsikūrusiame tarpnacionalinės prieigos lazerių komplekse „Naglis“, kur kuriami galingi, itin trumpų impulsų lazeriai, kuriuos perka Vengrijos, Prancūzijos, Čekijos lazerių centrai. Penkerius metus kurtas centras jau kainavo 12 mln. litų, dabar pradedami skinti šių investicijų vaisiai.

„Štai šis lazeris yra pats galingiausias Baltijos šalyse, o jo analogai rytų Europoje dar tik statomi. Tokių lazerių pasaulyje yra tik dešimtys. Kai jis pasieks numatytus parametrus, manau, galėsime žengti į naują lazerių vystymo sritį – atosekundžių fiziką“, - paaiškina A. Varanavičius.

Dar daugiau - šis lazeris padės skverbtis į materijos sandarą, atskleisti pirminių medžiagos veiksmų paslaptis. Tikimasi, kad vėliau taikomųjų tyrimų atstovai ras būdų, kaip jį pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Tikslas – geriausius išlaikyti Lietuvoje

Šioje dar naujoje laboratorijoje dirba jaunieji mokslininkai – tiek bakalauro, magistro, tiek doktorantūros studijų atstovai, vienijami to paties tikslo.

„Čia ateina žmonės, kuriuos jau traukia fizika, aukštosios technologijos. Dažniausiai jie būna degančiomis akimis, neretai jau turi sukaupę medalius iš įvairių olimpiadų, gerai išlaikę egzaminus. Tačiau čia dirbant vien talento neužtenka, reikia lieti prakaitą. Kartais griovį lengviau iškasti, nei čia atlikti eksperimentą“, - nusijuokia A. Varanavičius.

Laboratorijos vadovo teigimu, ne visi, kurie ateina į šią laboratoriją, pritampa iškart, tačiau baigę studijas jie yra paklausūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai, pasak A. Varanavičiaus, yra ir laimė, ir grėsmė.

dr. Arūnas Varanavičius
dr. Arūnas Varanavičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Vienas mano doktorantų dirba dideliame europiniame mokslo centre. Jį patį susirado ir pakvietė dirbti. Tai nėra blogai, tačiau mūsų prioritetinė užduotis yra atrasti, kaip paskatinti šiuos jaunus žmones likti ir dirbti Lietuvoje. Reikia žmonių, kurie nebūtinai gyvena vien dabartimi ir kurie gali išaugti į laboratorijų vadovus, naujų sričių lyderius. Turime sudaryti sąlygas, kad darbas jiems būtų įdomus, o materialinis atlygis – pakankamas“, - teigė didelio intensyvumo lazerių ekspertas.

Vieniems lazeriai – tik švieselės, kitiems - menas

Prie lazerio palinkęs fizikos grupės magistrantas, 25-erių metų Rimantas Budriūnas. Laboratorijoje vaikinas sako ir dirbantis, ir leidžiantis laisvalaikį, kuriame susipina hobis, saviraiška ir, žinoma, mokslas.

„Man čia įdomu. Fizika mane traukė jau mokykloje, domėjausi moksline fantastika. Tiesa, įstojęs supratau, kad tikras mokslas yra daug fantastiškesnis. Man patinka tai, kad šiame darbe atrodo, kad viskas vyksta vienoje laboratorijoje, tačiau yra daug darbo krypčių, kurios jungiasi bendram tikslui – tai ir programavimas, mechaninė inžinerija, gilus fizikinis suvokimas. Tai, kas čia vyksta, yra sankirtoje tarp mokslo ir aukštojo lygio technologijų“, - teigė R. Budriūnas.

Vaikino teigimu, laboratorijoje nederėtų apsigauti. Čia esą pakanka ir romantikos, ir jaudulio.

Rimantas Budriūnas
Rimantas Budriūnas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Yra džiugus jausmas, kai žinai, kad prašalaitis, atėjęs į laboratoriją, mato švieseles, o žmogus, kuris supranta daugiau, įžvelgia tam tikrą meną, šviesos darinius, kuriuos sukurti yra labai sunku, kurie yra visiškai nenatūralūs. Juk šviesa nemėgsta taip elgtis, bet mes mokame jos gražiai paprašyti.

Patinka žinoti, kad mes gainiojame šviesos blynelius, kurie yra plonesni už žmogaus plauką, ir kartu nešasi savyje galią, prilygstančią atominėms elektrinėms ir daugiau. Tiesa, ši galia trunka labai trumpai, tačiau tą akimirką, kai medžiagą veikia lazerio impulsas, ji kenčia neįsivaizduojamus dalykus. Galiausiai, niekada nežinai, kas bus toliau“, - šypteli pašnekovas.

Tačiau paklaustas, ar po magistro studijų vaikinas ketina karjerą tęsti Lietuvoje, R. Budriūnas tik pagūžčioja pečiais.

„Žinau tai, kad po magistro tikrai tęsiu doktorantūros studijas. Planuoju porą stažuočių Europoje ir ne tik. Manau, kad visiškai nuo Lietuvos nenutolsiu, tačiau jei savo tyrimų eigoje užčiuopsiu gerą verslo idėją, tikrai nepasibodėsiu bent jau pamėginti ją realizuoti. Jei ne, ir toliau tęsiu mokslinę karjerą“, - tikino magistrantas.

Didesnės investicijos – didesnė grąža

Svarstoma, kad jaunuosius talentas Lietuvoje galėtų išlaikyti didesnė mokslo ir verslo sinergija bei iš to kylančios galimybės. Šalies premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą pabrėžė, kad šioje srityje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius, trūksta produktyvaus dialogo.

A. Varanavičiaus teigimu, glaudų mokslo ir verslo bendradarbiavimą įrodo tai, kad dvi pažangiausios Lietuvos lazerių firmos neseniai laimėjo didelį konkursą ir Lietuvoje kuriamą trumpų impulsų lazerį diegs Čekijoje.

„Dauguma šių bei kitų lazerių įmonių vadovų yra šios katedros absolventai. Kadangi visi esame pažįstami, kolegos, tad dalinamės aplink sklandančiomis idėjomis ir stengiamės vieni kitiems padėti. Yra tam tikrų problemų – suderinti švietimo, mokslo institucijų atstovų interesus su gamybininkų.

Čia iškyla problema, ką turime tirti – ar siekti greitų produktų, kuriuos įmonės galėtų iškart įtraukti į savo gamybinius planus ir pardavinėti, gauti pelną, ar ilgalaikių rezultatų. Mums, universitetams keliami pastarieji tikslai – išmokyti jaunus žmones. Diegti vien siaurus, įmones tenkinančius sprendimus, manau, yra netikslinga. Vilniaus universitetas turi išugdyti plataus akiračio jaunus žmones, kurie galėtų bet kur nuėję sėkmingai įsijungti“, - įsitikinęs pašnekovas.

Inovacija – brangus malonumas, mat ne kiekvienas bandymas baigiasi taip, kaip tikėtasi. Be to, yra daug gretutinių išlaidų, kurių niekas nenori prisiimti.

„Turime lazerį, tačiau norint jį palaikyti, pakeisti sugedusias dalis, apsirūpinti naujais elementais, kurie galėtų jį pagerinti, iškyla tam tikros problemos – pinigų tam nenumatyta. Iš pradžių mums davė pinigų, mes kažką sukūrėme, visi paplojo, tačiau kaip padaryti, kad visa tai veiktų, čia jau brangi problema, kuri gula ant mūsų pečių“, - sakė A. Varanavičius, pridurdamas, kad skirti daugiau pinigų moksliniams tyrimams turėtų motyvuoti tai, kad jie neša Lietuvai ne tik garbę, bet, akivaizdu, ir pinigus. Kuo daugiau investicijų, tuo didesnė ir grąža.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą remia Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (68)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

Eilėje prie naujų sporto regalijų tyli juristė lenkia triukšmingus politikos vijurkus (2)

Gali būti, jog nuo ateinančio sausio šalies sporto ūkį tvarkys išimtinai moteriškos rankos....

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (86)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Baterijų ateitis: trys būdai, kaip jas patobulinti

Vykstant konkurencijai dėl naujausios kartos baterijų, ličio jonų technologijos pastaraisiais...

Ko galima pasimokyti iš islandų: sugalvojo būdą, kaip sudominti vaikus skaityti

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš...

3 galvosūkiai, kuriuos „Apple“ anksčiau naudodavo pokalbiuose dėl darbo: į kelis iš jų atsakysite?

Anksčiau technologijų įmonės pokalbiuose dėl darbo pasitelkdavo įvairius galvosūkius. Dabar ši...

Mokslininkai išaiškino: kiek miegoję žmonės demonstruoja geriausius gebėjimus

Lig šiol plačiausio masto miego poveikio tyrimo išvadose nurodoma, kad per mažai arba per daug...

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (550)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (196)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Po „Draugų“ sėkmės serialo aktoriai sulaukė šlovės valandos: kodėl už borto liko Davidas Schwimmeris? (1)

Amerikiečių aktoriui Davidui Schwimmeriui žinomumą pelnė kuklaus, bet neapsakomai simpatiško...