Tokį beveik nepanaudojamą produktą gavo įmonė „Šviežia kava“, gavusį inovacinį čekį iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektui „Unikalios pakuotės prototipo sukūrimas“.

Papirko originali idėja

„Norėjome sukurti inovatyvią kavos pakuotę, kuri būtų kitokia ir išskirtinė, mat iki tol kavą pakavome į standartinius maišelius, ant kurių klijuodavome lipdukus“, – pasakojo „Šviežios kavos“ direktorius Vytautas Kratulis.

Paskelbus konkursą, studentai pagal Vilniaus dailės akademijos dėstytojų pateiktus reikalavimus kūrė pakuotes, jų vizualizacijas ir pateikė savo darbus „Šviežios kavos“ atstovams, kurie vėliau rinkosi labiausiai labiausiai patikusią pakuotę.

„Išsirinkome pakuotę, kuri skamba. Pailgame, vamzdelio formos pakelyje telpa apie 100 gramų kavos. Vartant pakuotę, imituojamas afrikietiško muzikos instrumento, vadinamo lietaus lazda, garsas. Pakuotės idėja puikiai atspindi kavos keliamas emocijas, tinka prie šio gėrimo įvaizdžio, o neregėta pakuotės išvaizda maloniai nustebina“, – sakė V. Kratulis.

Rezultatas puikus, bet nepritaikomas

Ši idėja numarinta net nepradėjus jos įgyvendinti. Įmonės direktorius pasakojo, jog tokia pakuotė pagaminama tik rankomis. Ir tai paaiškėjo jau pasibaigus konkursui, kai „Šviežia kava“ pradėjo ieškoti spaustuvės, kuri galėtų tokią pakuotę pagaminti. „Lietuvoje radome tik dvi spaustuves, kurios sutiko pagaminti šias pakuotes, tačiau didžioji dalis jų gamybos proceso reikalavo rankų darbo. Vienos pakuotės kaina, tuo metu skaičiavome, buvo apie 20 litų (apie 6 eurus)“, – pasakojo V. Kratulis.

Jis skaičiavo, kad pakuotė kai kuriais atvejais būtų buvusi penkiskart brangesnė už kai kurias į ją supiltą kavą. Taigi nuspręsta šią idėją pasaugoti ateičiai ir naudoti tik iškilmingoms progoms, išskirtiniams užsakymams.

„Tada, kai kompanijoje pradėjo dirbti profesionalūs rinkodaros ekspertai, pakuotės idėja neatgimė. Mes sunaudojame dešimtis tūkstančių pakuočių, taigi negalime sau leisti tokio prabangaus originalumo. Tiek kainuojančios išskirtinės pakuotės mūsų iždas nepakeltų, taigi ieškojome kito sprendimo, kuris būtų nekenksmingas aplinkai, originalus, tačiau pigesnis“, – teigė įmonės vadovas.

Pasak V. Kratulio, išskirtinės pakuotės idėja iš archyvo bus ištraukta tik tokiu atveju, jei atsiras išskirtinis klientas, kuriam reikės originalios ir išskirtinai prabangios dovanos.

Kodėl taip nutiko?

Paprašytas įvardinti priežastis, kodėl projektas buvo toks nesėkmingas, V. Kratulis sakė, kad pagrindinė problema – pritaikymas: „Kriterijus, pagal kuriuos buvo kuriamos pakuotės, įvardino akademinės bendruomenės nariai. Studentai įgyvendino užduotis, stengėsi savo projektuose atspindėti visus keliamus reikalavimus, o rezultatas patys matote koks.“

Kita vertus, verslo atstovas pripažįsta ir savo bei šalies galimybių ribas: „Gal pasaulyje kur nors ir yra spaustuvė, galinti pagaminti išskirtinai mums sukurtas pakuotes pramoniniu būdu, tačiau ką kalbėti apie pakuočių gamintojo paiešką, kai mes kasdien privalome galvoti, kaip atsivežti įvairesnės kavos iš Salvadoro ar Gvatemalos, kaip ją pristatyti mūsų institucijų patikrinimams, kurios retai susiduria su egzotiška produkcija.“

V. Kratulis akcentavo, jog Lietuvoje pakuočių kūrimas yra gana ribotas ne tik dėl jų gamintojų trūkumo, bet ir dėl priimtų produktų pakavimo taisyklių: „Dabar madingos minimalistinės pakuotės, kuriose yra nurodyta tik svarbiausia informacija. O mes turime parašyti, kad tai yra kava, kad ši kava yra pagaminta iš kavos. Ant priekinės kavos etiketės turime pridėti ir daug kitos informacijos, kuri dažnai klientui nerūpi, nėra naudinga, vertinga, o atrodo klaikiai“, – sakė V. Kratulis.

Ne visi mokslininkų darbai pritaikomi

DELFI primena, kad inovaciniai čekiai skirti skatinti verslui naudotis mokslo sprendimais: kurti naujus rinkoje paklausą turinčius produktus, technologijas ir paslaugas. Šis investicijų tipas turėjo sustiprinti mokslo ir verslo ryšį, paskatinti ir pagreitinti verslo įmonių naudojimąsi moksliniais tyrimais pagal savo poreikius.

MITA Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Biekša tvirtino, kad projektų, į kuriuos finansuota, rezultatų panaudojimas yra labai reikalingas ir visada skatinamas, tačiau praktika rodo, kad mokslinių tyrimų metu rezultatai ne visada pritaikomi.

„Konkrečiu atveju, įmonė gavo jai įdomią ir vertingą idėją, tačiau pamatė, kad nėra galimybių jai įgyvendinti. Įgyvendinusi šį projektą, ji apsisaugojo nuo nuostolių“, – sakė M. Biekša.

Iki šiol finansavimas pagal inovacinius čekius buvo teikiamas smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. 

M. Biekša pabrėžė, kad šiemet naujam finansavimo laikotarpiui rengiamos naujos taisyklės. „Kol kas Ūkio ministerijos puslapyje skelbiami tik planai, kuriuose tvirtinama, kad investicijas pagal priemonę „Inočekiai LT“ galės gauti ne tik mažos ar vidutinio dydžio įmonės, bet ir didelės. Bus skiriamos didesnės pinigų sumos, taip pat keisis finansavimo procentinė dalis“, – pasakojo M. Biekša.

Pakuotė buvo tokia, kokios reikalauta

DELFI gavo VDA Grafinio dizaino katedros vedėjos prof. Aušros Lisauskienės laišką, kuriame ji tvirtina, kad „visa suma buvo skirta ne tik vienos pakuotės sukūrimui, bet ir esamų rinkoje kavos pakuočių apžvalgai, pasaulinių pakuočių dizaino ir technologijų tendencijų analizei.“

Ji tvirtina, kad „studentai dirbo ne tik pagal dėstytojų pateiktus reikalavimus, kaip teigia p. V. Kratulis, o pagal „Šviežios kavos“ ir VDA akademinės bendruomenės suformuluotus kriterijus ir kūrybinę užduotį, kurioje aiškiai nusakomi įmonės marketingo tikslai ir ko tikimasi iš dizaino sprendimų.“

„Aptariamu atveju užduotis buvo sukurti išsiskiriančią unikalią pakuotę, padedančią įmonei išsiskirti iš konkurentų, reprezentuojančią įmonę parodų ir viešų renginių metu. Norėta, kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, taip pat – kad ji būtų ekologiška, buvo ir daugiau reikalavimų. Turėdami sėkmingą bendradarbiavimo su užsakovais patirtį, visada taikome tokį patį modelį: daug bendraujame su užsakovais viso proceso metu ir tvirtai įsitikiname, kokio produkto reikia užsakovui“, – rašė A. Lisauskienė.

Grafinio dizaino katedros vedėja pasakojo, jo paprastai 15-os studentų grupė pateikia iki 40 skirtingų idėjų, iš kurių užsakovai kartu su katedros dėstytojais, viešo aptarimo su studentais metu atsirenka geriausias, labiausiai atitinkančias jų lūkesčius. Tik tada bandoma idėjas įgyvendinti praktiškai. Finaliniame etape užsakovui pateikiama apie 15 skirtingų idėjų, iš kurių jis gali rinktis.

„Taip buvo ir šiuo atveju. Iš pateiktų idėjų užsakovai patys be profesionalių dizainerių pagalbos atsirinko penkis pakuočių projektus. Užsiminiau apie profesionalumą neatsitiktinai: katedros dėstytojai-ekspertai Sigitas Gužauskas, Edvardas Kavarskas, Marius Bartkus, Robertas Jucaitis ir kiti, didelę patirtį ir tarptautinius įvertinimus pelnę dizaineriai-praktikai eilę metų vadovauja įvairiems studentų projektams, kurie įtraukiami į tarptautinių konkursų nugalėtojų gretas ir yra realizuojami. Tarp 5-kių užsakovo atsirinktų nugalėtojų buvo ir naujausias marketingo bei dizaino tendencijas atitinkančių, ir labiau rezervuotų, paprastesnių technologinių sprendimų, nesunkiai pagaminamų pakuočių projektų“, – rašė A. Lisauskienė.

Jos nuomone, pasirinktas pakuotės-nugalėtojos projektas tikrai išskirtinis ir inovatyvus, toks koks buvo suformuluotas užduotyje. Jo privalumas yra garso – dar vienos juslės – įvedimas.

„Kalbant apie pakuotės gamybos kaštus visada svarbu kalbėti ir apie tiražą: ne paslaptis, kad kuo didesnis pakuočių tiražas, tuo mažesnė kaina. Mūsų didžiosios spaustuvės, dirbančios su pasaulinėmis Rytų ir Vakarų rinkomis, dažnai tiražus skaičiuoja nuo 5000 vnt. O jei pakuotė dovaninė, unikali, nedidelio tiražo, tai dažnai nenori imtis tokio darbo arba pasako tokią kainą, kad pats užsakovas nenori jos gaminti“, – rašė A. Lisauskienė. Ji įsitikinusi, kad taip atsitiko ir šiuo atveju, o galiausiai įmonėje pradėję dirbti nauji profesionalūs rinkodaros ekspertai pakeitė rinkodaros strategiją ir atsisakė inovatyvios pakuotės idėjos. Šiuo metu yra keičiama ir įmonės ženklodaros strategija.

„Dėl aukščiau išvardintų priežasčių negaliu sutikti, kad projektas buvo nesėkmingas ir kad kriterijai, pagal kuriuos buvo kuriamos pakuotės, buvo įvardinti tik akademinės bendruomenės. Jie buvo suformuluoti drauge – užsakovo ir akademinės bendruomenės, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama su užsakovu, jų laikėsi. Iš straipsnyje pateiktos informacijos matosi, kad projektas nebuvo realizuotas, nes įmonė tiesiog pakeitė savo marketingo tikslus“, – tvirtino A. Lisauskienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)