Į vieną iš tokių pavyzdžių norėtume atkreipti dėmesį - vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“, kuris savo būstinė yra virtusi savotišku kompanijos miesteliu.

„Siemens“ - tarptautinė elektronikos ir elektros inžinerijos kompanija, tiekianti produktus ne tik įvairioms pramonės, energetikos ir sveikatos apsaugos bendrovėms, bet ir siūlanti inžinerinius sprendimus miestams ir didmiesčiams. Kompanija veikia jau 165 metus.

Jūsų dėmesiui – specialiai iš Erlangeno parengtas Makso Planko šviesos fizikos institute dirbusio mokslininko Sergejaus Orlovo reportažas, kuris dar 2008 metais gavo Aleksandro fon Humboldto draugijos stipendiją.

Vokietijos pramonės milžinas „Siemens“ į miestelį atėjo dar 1925 metais, kuomet jis įsigijo įmonę, gaminusią medicininę Rentgeno spindulių įrangą, bei čia įkūrė savo medicininės technikos padalinį. Antrojo pasaulinio karo metu centrinė „Siemens“ būstinė buvo perkelta į Erlangeną, dėl šios priežasties karo metu miestas nestipriai nukentėjo bombardavimų metu. Dėl tos pačios priežasties miestas po karo pradėjo stipriai augti, kadangi 1947 metais visa „Siemens“ vadovybė persikėlė į palyginus mažai sugriautą Erlangeną.

Dabartinis Erlangenas – tai „Siemens“ vardu paženklintas miestas: stambiausios gatvės yra pavadintos įžymių „Siemens“ inžinierių ir mokslininkų vardais ir ištisi miesto kvartalai yra sudaryti iš daugiaaukščių kompanijos „Siemens“ pastatų bei kampusų. Nėra ko stebėtis, juk vien nuo 1985 iki 1995 metų „Siemens“ investavo į Erlangeną beveik vieną milijardą Vokietijos markių.

Be medicininės įrangos „Siemens“ kompanija Erlangene turi dar keletą savo padalinių: industrinį (automatika ir robotika), energetikos (elektros energijos gavyba ir perdavimas tinklais), infrastruktūros ir miesto (traukiniai, mobilumas, smart technologijos).

„Siemens“ kampusai yra tarsi uždaryti nuo pašalinių miesteliai, kurių periferija apjuosta aukšta tvora, o į vidų patekti galima tik su specialiomis elektroninėmis kortelėmis pro vartus, kuriuos kiaurą parą saugo apsauginiai. Šios elektroninės kortelės - tai uždaro „Siemens“ kampuso pasas, piniginė ir raktas. Miestelio viduje yra kelios valgyklos, parduotuvės, paštas, dviračių taisykla, „Siemens“ gaisrinė bei medicinos punktas. „Siemens“ turi net savo vaikų darželius bei būsto paieškos agentūras, dirbančias tik su „Siemens“ darbuotojais. Tokiame miestelyje vienoje vietoje yra viskas, pradedant administracijos padaliniu baigiant moksline „Siemens“ laboratorija. Dalį kampuse esančių pastatų „Siemens“ nuomoja kitoms mažesnioms firmoms, institutams bei universitetui.

Niekada nesustoja, nuolat plečiasi

Sėkmingai besivystanti kompanija „Siemens“ planuoja statyti moderniausią, darnaus vystymosi principais remiantis kurtą „Siemens“ miestelį (iš angl. k. „Siemens Campus“) Erlangene. Planuojama, jog „Siemens“ miestelis iškils iki 2030 m.

Šis statybų projektas, kainuosiantis apie 500 mln. eurų išsidrieks per 52 hektarus. Tai prilygsta 75 futbolo stadionų plotui.

Per paskutinius keletą mėnesių įvyko galimybių studijos, kurių metu „Siemens“ ištyrė savo milžiniško projekto įgyvendinimo prielaidas ir sąlygas.

Studija buvo atlikta glaudžiai bendradarbiaujant su Bavarijos žemės ir Erlangeno miesto institucijomis, joms teikiant duomenis apie galimą miestelio integraciją į transporto tinklus. Aptartos tolimesnės vystymosi perspektyvos, taip pat nutarta, kaip išsaugoti istoriškai svarbias vietas. Ir Bavarijos žemės, ir Erlangeno miesto atstovai patikino remsiantys „Siemens“ projektą ir visapusiškai padėsiantys jį įgyvendinti.

Galimybių studijoje buvo suplanuoti ir preliminariai numatyti etapai, kuriais anksčiau uždara miesto erdvė bus perkurta ir ilgainiui pristatyta visuomenei. Planuojama, kad apie 30 hektarų visos miestelio teritorijos ploto bus panaudota biurams, konferencijų centrams, stovėjimo aikštelėms sukurti. Gyvenamiesiems būstams bus skirta apie 17 hektarų – trečdalis visos teritorijos. Likusių 7 hektarų paskirtis paaiškės projekto diegimo metu.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)