Slėnių projektai tapo puikia galimybe atnaujinti visą Lietuvos mokslo parką – tuo įsitikinę DELFI vaizdo konferencijoje dalyvavę Makso Planko Šviesos fizikos instituto mokslo darbuotojas Sergejus Orlovas ir „MGF Šviesos konversija“ Pardavimų vadovas Martynas Barkauskas.
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Tai buvo šansas Lietuvai pakeisti ne tik tarybinius pastatus, statytus prieš bent jau pusšimtį metų, ir neatitinkančius saugos, elektros instaliacijos ir kitų reikalavimų. Nauji mokslo slėniai susiję ne tik su pastatų, bet ir su technikos atnaujinimu“, – teigė S. Orlovas.

Jo kolega, buvęs mokslininkas M. Barkauskas pabrėžė, kad džiaugtis reikia ne tik atsinaujinusia infrastruktūra, bet ir institutų, universitetų reorganizavimu, galimybe aktyviems mokslininkams jungtis, bendradarbiauti ir kartu dalyvauti konkursuose, siekiant, kad jų projektus finansuotų Europos Sąjungos (ES) fondai.

Džiugių ženklų yra

„Bendraudamas su draugais ir kolegomis dažnai išgirstu, kad situacija jau pradeda keistis. Tikrai žinau, kad ji kinta Saulėtekio slėnyje. Girdėjau, kad viena lazerinė firma buvo atkeliavusi į Lietuvą pasižiūrėti, kas ir ką slėnyje veikia. Ar tai – ne ženklas, kad gimsta naujos pažintys, kurios gali turėti tąsą?“ – klausė mokslininkas. Jo nuomone, mokslo ir verslo slėniai yra nauja erdvė bendradarbiavimui su mokslu ir verslu megztis.

Universitete dirbantys mokslininkai veda paskaitas, turi statutines ir projektines pareigybes, dėl to visi kiti jų darbai vyksta gana lėtai. Ir čia atsiranda verslas – greitas, dinamiškas, skubantis. S. Orlovas tiki, jog universiteto ir verslo tempai slėniuose gali supanašėti.

„Ši sąlyčio taškų, partnerių paieška jau vyksta, tačiau rezultatų nereikia tikėtis labai greitai. Mano galva, reikės luktelėti kokius penkerius metus“, – teigė M. Barkauskas.

Kas geriau: ES ar verslo investicijos?

Tikriausiai vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Abu DELFI konferencijoje dalyvavę pašnekovai tvirtino, kad labai daug kas priklauso nuo bandomo įvykdyti projekto.

„Jei reikia pirkti tai, ko tikrai reikia, tai paprasčiau apsieiti be ES investicijų. Tokiu atveju verslas net nesvarsto galimybės gauti finansavimą, nes visos reikalingos jo gavimo procedūros trunka per ilgai. Tačiau kartais dvejojama, ar verslo investuoti pinigai atsipirks. Jei tokių abejonių kyla, pinigai iš šono yra labai patrauklūs“, – pasakojo M. Barkauskas.

Makso Planko Šviesos fizikos instituto mokslo darbuotojas prisiminė, kaip pats dar prieš septynerius metus dalyvavo ES investiciniuose projektuose. S. Orlovas pasakojo, kad mokslininko padėtis visai kitokia: jam saugiau kliautis ES investicijomis. „Kai investuoja verslininkai, jie nori greitai atsiperkančios grąžos. Moksle dažniau apsimoka ilgalaikės investicijos.“

„Ir Lietuvos, ir užsienio verslininkai žino, kad bendradarbiauti su mokslininkais sudėtinga, nes jie yra labai priklausomi nuo biurokratinės mašinos. Be to, mokslininkai nesijaudina, nes jų skrandis visada pilnas, o verslas turi nuolat rūpintis, kaip išgyventi“, – sakė S. Orlovas.

Svarbiausia – išvengti trukdančios biurokratijos

Viešieji pirkimai smaugte smaugia mokslininkus. Nors jie imasi įvairiausių priemonių, padedančių gauti norimą tyrimų aparatūrą, derinimas ir nuolatinis netikrumas dėl rezultato, sveikatos neprideda.

S. Orlovas pasakojo, kad nors mokslininkas ir tiksliai gali įvardyti, ko jam reikia, turi bandyti nuspėti kainas – kiek konkretus jam reikalingas prietaisas kainuos po pusės metų. Negana to, jam reikia surašyti paraišką taip, kad pageidaujamas darbo įrankis atrodytų pats pigiausias. Tik sėkmės atveju mokslininkas pradės savo darbus po pusės metų.

Mokslininkas iš Vokietijos pabrėžė, kad viešieji pirkimai turėtų vykti daug paprasčiau: „Pamenu, tyrimų centro direktorius ateidavo nemiegojęs, nes per visą naktį pildydavo ataskaitas. Tikiu, kad jei Lietuvoje atsirastų vakarietiška pirkimų sistema, leidžianti skaidriai ir efektyviai vykdyti viešuosius pirkimus, tai slėnių ir mokslininkų situacija pagerėtų, šios vietos inovatyvioms verslo įmonėms taptų patrauklesnės“, – tikino S. Orlovas.

Jo kolega M. Barkauskas taip pat svarsto, kad biurokratija naikina – ne skatina – skaidrumą. Be to, viešųjų pirkimų metu ne visada išsirenkama geriausia prekė. „Mokslininkas pats žino, ko jam geriausiai reikia – jo kompetencija nuspręsti, kokios specifikacijos prietaiso jam atliekamiems tyrimams“, – sakė mokslo sektorių palikęs verslininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (83)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (98)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Gyventojai gavo didesnes pirmąsias šių metų šilumos sąskaitas (17)

Gyventojų sausį gautos sąskaitos už centralizuotai teikiamą šilumą buvo panašios į buvusias...

Valionis: bandymus dabar gaivinti santykius su Lenkija reikėtų vertinti atsargiai

Nors atkurti šiltus santykius su Lenkija reikia, tačiau bandymus juos gaivinti būtent dabar...

Iš baimės pažeisti naująjį alkoholio įstatymą restoranas pribloškė klientus (148)

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus naujiems Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams, teisę...

Iš Pietų Amerikos grįžęs Užkalnis – apie piršlybas, naują būstą ir keistą sniegą (67)

Neseniai iš Pietų Amerikos grįžęs Andrius Užkalnis skaičiuoja, kad gimtojoje Lietuvoje pabus...

Ant „Bafta“ raudonojo kilimo – ne tik elegancijos, bet ir beskonybės proveržis (1)

Sekmadienį Londone įvykę BAFTA apdovanojimai dar kartą parodė, kaip svarbu apgalvoti kiekvieną...

Internete pasirodė homofobiškas vaizdo įrašas, raginantis rinkimuose balsuoti už Putiną (27)

Internete pasirodęs homofobiškas vaizdo įrašas, raginantis prezidentu perrinkti dabartinį Rusijos...

Kodėl nutilo Grybauskaitė (684)

Likus metams iki kadencijos pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo atostogauti, o...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar (26)

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys...