Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.
© Vida Press

Nanorobotai – labai mažų matmenų sistemos, skirtos atlikti tam tikras funkcijas. Tokių robotų funkcijoms įgyvendinti gali būti pasitelkiami jutikliai, nanovarikliai, nanomanipuliatoriai, elektros energijos generatoriai ar net molekuliniai kompiuteriai. Mokslininkai suprato, kad efektyviausias kelias kuriant nanorobotus – manipuliuoti struktūromis, kurias siūlo pati gamta, todėl tyrėjai modifikuoja gamtines struktūras ir jas tobulina, rašoma FTMC pranešime spaudai.

Šiuo metu FTMC BioNanotechnologijų laboratorijos mokslininkai ir konstruoja nanorobotus, tiria, kaip jie jungiasi prie ląstelių paviršiaus ir aiškinasi, ar sukurtosios nanostruktūros tikrai veikia pasirinktas ląsteles. Planuojama sukurti specialų konteinerį – Trojos arklio analogą, kuris nepastebimai prisiartintų prie pasmerktos ląstelės, ją atpažintų ir pradėtų „operaciją“. Šio konteinerio turinys negrįžtamai pažeistų ląstelę ir tai „įjungtų“ užprogramuotą jos žūties mechanizmą. Tai pasitarnautų ligų diagnostikoje, genų terapijoje, chirurgijoje, odontologijoje, gydant vėžį, cukrinį diabetą ar kraujo ligas.

A. Ramanavičius su savo komanda
A. Ramanavičius su savo komanda
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Kurdami naują mokslinę koncepciją nusprendėme, kad efektyviausi būtų tokie nanorobotai, kurie terapines medžiagas pagamintų šalia veikiamos ląstelės. Pagal šią koncepciją fermentai bus pristatomi į reikiamą vietą ir net galės gaminti kai kurias terapines medžiagas, panaudodami žaliavas esančias ligonio kraujyje“, – kai kurias kuriamų nanorobotų veikimo subtilybes atskleidžia FTMC Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus, BioNanotechnologijų laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius.

FTMC mokslininkai, įgyvendindami jau šiais metais baigiamą projektą „Polimerais ir biologiniu atpažinimu pasižyminčiomis struktūromis modifikuoti fermentai selektyviam ląstelių poveikiui“, atliko svarbius tyrimus. Juose dalyvauja chemijos, biochemijos, fizikos, biofizikos, ir biologijos sričių mokslininkai. Toks bendradarbiavimas būtinas, siekiant įminti nanopasaulio paslaptis ir išspręsti kylančias technines problemas. „Nanorobotų poveikis žmogaus organizmui turi būti labai atidžiai ištirtas, todėl mokslinių tyrimų procesas susideda ne tik iš nanorobotų konstravimo, bet ir iš jų poveikio aplinkai įvertinimo“, – akcentuoja Arūnas Ramanavičius.

Nanomedicina pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besivystančių sričių, todėl Lietuvos mokslininkų eksperimentai turėtų papildyti pasaulyje jau kuriamų unikalių nanoinstrumentų ir nanorobotų asortimentą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (349)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (4)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (54)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (10)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (81)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (60)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (105)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (202)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (53)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...