„Neįdėjus į puodą grūdų, neišvirsi košės: jei neinvestuosime į inovacijas, tai ir grąžos tikėtis neverta“, – sakė „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas renginyje, skirtame paminėti Sumanios specializacijos startui Lietuvoje.
© Organizatorių nuotr.

Pagal investicijas į inovacijas Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau ir nuo tokių šalių kaip Estija. Jaunų ir sparčiai augančių kompanijų rėmėjas sako, jog Lietuva į būsimą naudą neinvestuoja ir kažin ar galės investuoti tiek, kiek reikia. Jo nuomone, trūksta ne tik investicijų, bet ir tinkamos joms aplinkos. 

Privalumų yra, tačiau jų nedaug

Nepaisant to, kad, būdama maža šalimi, Lietuva netenka daugelio pranašumų, ji gali didžiuotis gera technine infrastruktūra, kvalifikuotais darbuotojais, gerais universitetais. Šias stiprybes reikia visapusiškai išnaudoti.

„Per penkerius metus į Sumanios specializacijos kryptis bus investuota apie 600 mln. eurų. Nors tai atrodo didelė suma, tačiau tiek pinigų sunaudojama vieno vaisto sukūrimui ir įvedimui į pasaulinę rinką. Tiek pinigų gali uždirbti labai sėkmingas išmaniojo telefono žaidimas per pusmetį. Lietuvoje tai yra penkerių metų investicija į keletą mokslo sričių“, – sakė I. Laursas ir pasiūlė, siekiant investicijos efektyvumo, atkreipti dėmesį į universitetų rengiamų specialistų verslumą bei tinkamų naujiems verslams ir inovacijoms sąlygų sukūrimą.

Universitetai privalo mokytis

Verslininkas tvirtina, kad jaunų specialistų parengimas šiuo metu nesukuria tiek vertės, kiek norėtųsi, taigi reikia tobulinti universitetų edukacijos sistemą. 

I. Laursas pavyzdžiu laiko lyderį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Stenfordo universitetą, kuris pagal studentų skaičių penktadaliu mažesnis už Vilniaus universitetą – turi tik 17 tūkst. studentų. Jie savo naujiems verslams pritraukia apie 1 milijardą dolerių kasmet, o per 30 metų yra sukūrę apie 50 tūkst. kompanijų, kuriose dirba apie 5 mln. žmonių.

„Lietuvos universitetai negali pasigirti tokiais pasiekimais, todėl reikia peržiūrėti atskiras jų veiklos sritis, kuriose galima paskatinti verslo ir mokslo partnerystę.  Partnerystės skatinimo būdų arba instrumentų, kuriuos gali bendrai naudoti verslo ir universitetų atstovai, yra daugiau nei keli šimtai“, – sakė I. Laursas.

Kritikos strėlės ir į kotrolę

Rizikos kapitalo fondo valdybos narys sakė ne kartą susidūręs su daug sprangų turinčia ir inovacijoms besipriešinančia teisinės kontrolės priežiūros politika Lietuvoje: „Pusė naujai įkurtų kompanijų yra sulaukusios konfliktų ar priežiūros patikrinimų, nes inovacija pagal apibrėžimą veikia pilkoje teisinėje zonoje“, – sakė I. Laursas.

Tokių pilkojoje, kitaip tariant nereglamentuojamoje, zonoje veikiančių verslų Lietuvoje, kaip sakė I. Laursas, yra ne vienas. Tarkime, kaip vertinti gydytojo ir paciento vaizdo pokalbį? Ar gydytojas gali virtualiai konsultuoti savo pacientą? Kitas atvejis: tarkime, jei parduotuvė sumanė kaupti duomenis apie savo kliento pėdos dydį ir nori kitą kartą jam besilankant parduotuvėje iškart pasiūlyti jo dydžio batus, ji jau pažeidė duomenų apsaugos įstatymą.

Verslininko nuomone, inovacijų politika turėtų skatinti ir bandyti padėti verslo iniciatyvoms, nustatyti jų veikimo taisykles. Deja, kol kas verslininkui teko susidurti tik su atsakingų institucijų atsakomybės vengimu bei iniciatyvių ir kūrybingų jaunų kompanijų baudimu, spaudimu joms. 

„Mes girdime, kaip viršuje visi kalba apie inovacijų poreikį, tačiau apačioje matome pastangas žudyti inovacijas. Sukurti inovatyvų verslą ar produktą Lietuvoje yra panašu į bandymą išauginti ananasą Antarktidoje“, – sakė I. Laursas ir pridūrė, jog neturint inovacijoms palankios aplinkos visi Lietuvos pažangai skirti pinigai bus iššvaistyti veltui, o šalies potencialas liks neišnaudotas.

Inovacijoms palankios aplinkos trūkumas – viena priežasčių, kodėl jauni verslai kraustosi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, JAV ar įvairias Azijos šalis.

Karas dėl intelektinio kapitalo jau pralaimėtas

Dvidešimt pirmasis amžius – kovos dėl intelektinio kapitalo laukas. „Intelektinis kapitalas ekonomiškai tampa vis svarbesnis ir reikšmingesnis. Matyti, jog kuo toliau, tuo daugiau reikšmės jam teikia žmonės: be jo negalima išsiversti nei darbe, nei gyvenime,“ – sakė I. Laursas.

Lygindamas skaitmeninę priklausomybę su energetine, jis tvirtina, jog skaitmeninė ilgainiui taps dar svarbesnė už energetinę: „Skaitmeninė priklausomybė yra daug sunkesnė, nes jos atveju mes tampame priklausomi nuo privataus kapitalo, siekiančiu nuolat auginti ir didinti savo pelną mūsų sąskaita“, – aiškino I. Laursas. 

Taigi individas tampa priklausomas nuo išorinio kapitalo, o šalis netiesiogiai praranda daug pajamų: nepasiūlydami lietuviško populiaraus socialinio tinklo, kompanijai „Facebook“ lietuviai kasmet tarsi atiduoda 0,5 mlrd. dolerių. „Tai – suma, kurią galima palyginti su metiniu Lietuvos kariniu biudžetu. Beje, tokių užsienio verslo kompanijų, kurioms mielai „atiduodame“ savo pinigus yra ne viena“, – pridūrė I. Laursas. Be to, riboti tarptautinių kompanijų veiklą sunku arba net neįmanoma: tokie bandymai Lietuvoje niekada neveiks ir bus beprasmiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (14)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (18)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (306)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (100)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1462)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (115)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (45)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (196)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (25)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...