„Apjungėme senolių patirtį ir šių laikų technologijas. Gautos inovacijos kalba pačios už save. Mūsų produktu ypač domisi Azijos ir Afrikos žemynų šalys, kurioms reikia kovoti su smėliu ir žemdirbystei atsikovojamas kiekvienas metras. Apmaudu, kad patenkinti tokių rinkų poreikius mūsų įmonė yra dar per maža“, - sako 2010-aisiais įkurtos įmonės „Agrolinija“ direktorius dr. Ronaldas Bilskis.
Verslo ir mokslo partnerystė pasiteisino
© Agrolinija nuotr.

Padarė tai, ko kiti nesugebėjo

Verslą pradėjusi su  63 telyčiomis ir trimis buliais, bendrovė jau po metų galvijų skaičių padvigubino. Visgi it ant mielių augantis verslas turėjo ir savų iššūkių – tinkamas organinių trąšų (mėšlo) sutvarkymas. Netinkamai laikant įvairių rūšių mėšlą bei srutas galima užteršti aplinką ir gruntinius vandenis.

„Kai tik mūsų bendrovei iškilo mėšlo tvarkymo problema, pabandėme sumažinti problemos „tūrį“ arba mėšlo apimtį. Mūsų minčių realizuoti nepavyko, tad kreipėmės į Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkus, o konkrečiai į doc. dr. Juozą Pekarską, kuris jau senokai dirbo su panašaus pobūdžio klausimais. Išdėstėme mokslininkams savo problemas ir norus, o jie pasiūlė sprendimą – problemą (mėšlą) paversti galimybe (trąša)“, - pasakojo R. Bilskis.

Verslo ir mokslo partnerystė pasiteisino
Verslo ir mokslo partnerystė pasiteisino
© Agrolinija nuotr.

Net ir smulkiausias ūkininkas patvirtins, kad mėšlas – labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau pirminė jo forma nepatogi intensyvioje žemdirbystėje. Išeitis – stabilios, mechaniškai lengvai paskleidžiamos granulės.

„Iki šiol Lietuvoje nebuvo pagaminta stabilių organinių trąšų granulių, kurias būtų galima naudoti žemės ūkio augalų tręšimui. Tai bandė padaryti ne viena firma, bet nesėkmingai. UAB „Agrolinija“ specialistai pagamino pirmas granules iš mėsinių galvijų mėšlo komposto. Po to su mokslininkų pagalba prasidėjo granuliavimo proceso ir pačių granulių tobulinimas, visa tai pritaikant naudojimui žemės ūkio augalų tręšimui“, - lūžį rinkoje savo mokslinėje ataskaitoje 2013 m. aprašė doc. dr. J. Pekarskas.

Sėkmę liudija tiek tyrimai, tiek pelnas

Šios trąšos - vienintelės tokios Lietuvoje, o šiuo metu patentų patikėtinė tikrina ar yra produkto analogų Europoje.

R. Bilskis
dr. Ronaldas Bilskis (dešinėje) ir ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas
© ASU nuotr.

„Tai visiškai natūralus produktas be kvapo, lengvai įterpiamas į dirvą ir pagerinantis jos savybes. Šių granulių veiksmingumą patikrino ASU bandomojo ūkio laukuose atlikti tikslieji bandymai, kurie vyko keletą metų. Gauti rezultatai labai nustebino net daug mačiusius mokslininkus. Jie sunkiai galėjo patikėti, kad natūralus produktas iš galvijų mėšlo yra beveik toks pat veiksmingas, o kai kuriose srityse net lenkia chemijos gamybos trąšas“, - džiaugėsi įmonės „Agrolinija“ vadovas.

Direktoriaus žodžius patvirtina ir moksliniai tyrimai – naujosios trąšos ne tik padeda atstatyti per pastaruosius metus labai sumažėjusį humuso kiekį dirvoje, tačiau ir sprendžia laukų rūgštingumo problemą.

„Granuliuotos komposto trąšos turėjo esminę įtaką vasarinių kviečių grūdų ir bulvių gumbų derlingumui. Tai daro didelę įtaką vasarinių kviečių grūdų cheminės sudėties rodikliams. Granuliuotos komposto trąšos po vasarinių kviečių derliaus neturėjo įtakos dirvožemio pH rodikliui, bet ženkliai didino dirvožemyje judriųjų fosforo ir kalio, bendrojo azoto ir organinės anglies kiekį“, - rašė doc. dr. J. Pekarskas.

Šiuo metu mėšlo tūris sumažintas 10 kartų, neprarandant gerųjų savybių, kurios reikalingos trąšų sektoriuje. Visa pagaminta produkcija šiuo metu realizuojama Lietuvoje ir Latvijoje. Pradėjus gaminti naują produktą - skystas organines ekologiškas trąšas – tikimasi praplėsti realizacijos plotus. Galvijų mėšlo kompostavimas pagal svarbą artėja prie pagrindinės bendrovės veiklos. Šiuo metu pajamos, gautos iš trąšų pardavimų, beveik pasivijo pagrindinės įmonės verslo šakos (galvijų auginimo) pajamas.

Svarbiausia – neklijuoti etikečių

Iš kraikinio galvijų mėšlo ir pašarų likučių pagamintos organinės trąšos – ne tik įmonės lankstumo, tačiau ir sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo įrodymas. Bendrovės „Agrolinija“ vadovas įsitikinęs, kad tokie projektai naudingi abejoms pusėms.

Verslo ir mokslo partnerystė pasiteisino
Verslo ir mokslo partnerystė pasiteisino
© Agrolinija nuotr.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra būtinas abiems pusėms. Verslui tai be galo palengvina kasdieninį darbą, o mokslas ne tik gauna praktinį pritaikymą gyvenime ir versle, bet atsiranda puikios progos įvairiems moksliniams darbams (nuo bakalauro iki mokslų daktaro), gimsta moksliniai straipsniai, realiomis sąlygomis patikrinamos teorinės prielaidos ir mintys. Tai tikrai tvirta ir puiki simbiozė“, - sakė R. Bilskis.

Jo teigimu, bendrauti su mokslininkais tikrai nėra sunku.

„Paprasčiausiai tiek verslui, tiek akademinei visuomenei reikia pasistengti suprasti vieni kitus, įsigilinti į partnerių lūkesčius ir būti sąžiningiems. Esant tokioms sąlygoms bendravimas negali nepavykti. Stereotipais mąstyti nėra gerai. Nereikia klijuoti etikečių atskiroms visuomenės grupėms. Kiekvienas iš mūsų yra labai indvidualus ir savitas. Kai yra bendri tikslai ir siekiai, tai suvienija ir labai skirtingus žmones, o pasiekti tikslai suteikia pasitenkinimo“, - teigė direktorius.

Paklaustas, kas trukdo glaudesniam verslo ir mokslo ryšiui, direktorius akcentavo susikalbėjimo trūkumą.

„Dažnai verslininkai spaudžia mokslininkus, kartais nenori jų suprasti. Kai kurie eksperimentai, ypač biologinėje srityje užtrunka ilgiau, o kai kurie verslininkai nori rezultatą gauti kuo greičiau. Tai yra neįmanoma. Turi būti supratimas. Verslininkai turi suprasti mokslininkus ir atvirkščiai. Jie turi aiškiai žinoti, ko vieniems iš kitų reikia. Tereikia kantrybės ir supratimo“, - apie kelią į sėkmingą partnerystę su mokslu kalbėjo R. Bilskis.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: šalį užlies šiluma, bet džiaugsmo neatneš (2)

Po žiemiškesnės savaitės pradžios, antroje savaitės pusėje temperatūra šoktels aukštyn, tad...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (351)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (108)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (195)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (14)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (172)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (357)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (3)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...

Lygino tris skirtingas dietas ir nustatė, nuo ko priklauso geriausi rezultatai

Individualus ir išsamus DNR tyrimas gali labai padėti siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečiam...

Ilgą gydytojo Larry Nassaro seksualinės prievartos aukų sąrašą papildė dar viena olimpinė čempionė (7)

Buvusio JAV olimpinės rinktinės gydytojo Larry Nassaro laukia ilgi metai belangėje. Dar viena jo...