Atrodo, jog ir konkursai dideli (juk konkuruoja visa ES!), ir taisyklių daug nežinomų, o ir domėtis viskuo reikia. Nors tai įprasta procedūra bet kurio projekto ruošimui ir įgyvendinimui, daug kas nori ieškoti lengvesnio kelio. Pavyzdžiui, rinktis įvairius nacionalinius fondus, kurie yra ne europiniai ir tolimi, bet lietuviški ir artimi.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) tarptautinių programų skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Mongirdas tvirtina, kad ši tendencija – tikrai aiški.
„Prieš pat paraiškų pateikimą būna norinčiųjų dalyvauti suaktyvėjimas. Bet dalyvavimas tikrai nėra intensyvus. Tai didelė programa, kuri pirmiausiai skirta dideliems žaidėjams, pasaulinio masto idėjų turėtojams ir įgyvendintojams. Vis dėlto yra paprastesnių šaltinių gauti finansavimą – pavyzdžiui per struktūrinius fondus… Didesnis susidomėjimas kilo tik tada, kai vienos programos struktūrinių fondų finansavimas baigėsi, o kitos programos finansavimas dar neprasidėjo”, - situaciją pristato ekspertas.
Programos pavirtimas, tam tikra prasme, šalutiniu šaltiniu yra nulemtas ir Lietuvos organizacijų nenoro konkuruoti.
„Čia tikrai didelė konkurencija. Vietinį finansavimą visuomet yra lengviau gauti. O kai, tarkime, kaip grasinama, tokios galimybės baigsis ar bent sumažės 2020-ais metais, tai tokia programa pasidarys daug reikalingesnė”, - apie galimus pokyčius ateityje pasakoja V. Mongirdas.
Pagalbos netrūksta
Programos „Horizontas 2020” oficialiame Lietuvos puslapyje dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas gana kuklus – ten yra tik keturi klausimai. Pareiškėjai dažniausiai domisi projektų vertinimo kriterijais, finansavimo intensyvumu, reikalavimais, susijusias su dalyvių skaičiumi. Vis tik anot, V. Mongirdo, MITA specialistams skambinantys potencialūs dalyviai daugiausiai užduoda buhalterinių klausimų.
„Pirmiausiai tai paraiškos sąmatos suderinimas. Pinigai labiausiai neramina pareiškėjus. Tad dažniausi klausimai yra apie bendras sąmatos taisykles, tinkamas ir netinkamas išlaidas. Taip pat juos domina, kaip įvertinti savo darbą, visas išlaidas dalyvaujant projekte”, - dažniausius klausimus vardija MITA atstovas.
Jis taip pat akcentuoja, kad, nepriklausomai nuo klausimų, į agentūrą paskambinęs potencialus pareiškėjas visuomet gaus norimą informaciją. Kvailų klausimų nebūna, o ir ekspertai supranta, kad kartais išsinagrinėti oficialius ES dokumentus paprasčiausiai pritrūksta laiko.
„Mes patariame įvairiais klausimais. Nors „Horizontas 2020” programos atveju visos dalyvavimo taisyklės yra gana aiškiai išdėstytos, kartais pareiškėjai į jas neįsigilina dėl laiko stokos ar kitų priežasčių. Tad paprasčiausias būdas yra kreiptis į mus visais klausimais: tiek teisiniais, tiek organizaciniais, tiek administraciniais, tiek ir finansiniais”, - pagalbą žada specialistas.
Pavyzdžių galia
Paskatinti dalyvauti Lietuvos organizacijas šioje, kaip ir bet kurioje kitoje programoje, geriausia, žinoma, remiantis pavyzdžiais. V. Mongirdas tvirtina, kad programos finansavimą gavusios organizacijos noriai dalijasi savo gerąja praktika ir įgytomis žiniomis.
„Grįžtamasis ryšys yra. Visi geranoriškai reaguoja, jei kreipiamės. Jei reikia pasidalinti informacija, sudalyvauti kažkokiuose renginiuose – visada atsiranda galinčių”, - apie programos naudą jau pajutusių žmonių dalyvavimą informacijos sklaidoje pasakoja specialistas.
Šiek tiek sudėtingiau yra su pavyzdžiais iš užsienio. Kadangi galimybės labai priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus, mums pirmiausiai reiktų lygiuotis į panašaus dydžio šalis, tokias kaip Estija.
„Čia sunku lyginti šalis. Be abejonės, dėl skirtingo potencialo negalime lygintis su didelėmis šalimis. Mums galbūt reiktų lygiuotis į Estiją, nuo kurios vis dėlto atsiliekame. O daugiau iš kaimynių sunku kažką ir paminėti…. Programoje jokiu būdu negalime lygintis su, pavyzdžiui, Lenkija. Kad ir kaip ji mums būtų artima, tarkime, pagal ekonominius rodiklius, jos potencialas ir mastai yra visai kiti”, - apie pavyzdžių paiešką pasakoja V. Mongirdas.
