Prioritetinės sumanios specializacijos kryptys reikalingos ne tik Lietuvai, tvirtina žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. DELFI konferencijoje dalyvavęs ekspertas įsitikinęs, kad „praėjusiu finansavimo laikotarpiu įvairioms Europos šalims iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų mokslo tyrimų ir inovacijų plėtrai skirta labai daug lėšų, tačiau jos nedavė tikėtų rezultatų ir grąžos: mokslininkai vis dar nebendradarbiauja su verslo įmonėmis.“
© Shutterstock nuotr.

Dabar ES pakeitė savo strategiją ir investuos tik tose šalyse, kurios aiškiai nurodžiusios prioritetines tyrimų kryptis, kitaip tariant, galutinai apsisprendusios dėl Sumanios specializacijos strategijos. „Ilgos diskusijos ir nustatytos šalies prioritetinės tyrimų kryptys tapo prielaida gauti finansavimui“, – sakė E. Leichteris ir pridūrė, kad dabar mokslo ir verslo bendradarbystės vystymasis turėtų vykti kiek sklandžiau.

Problema – bendri projektai nefinansuojami

„Yra daug žmonių, kurie kalba, kad reikia skatinti mokslo ir verslo partnerystę bei finansuoti jų bendrus projektus, ypač šią poziciją palaiko universitetai. Tačiau kokia yra tikroji situacija? Matome, kad finansavimas yra atskirtas ir kad finansuoti tuos trokštamus bendrus projektus yra sunku: atskirai finansavimą gauna verslas, atskirai – mokslo įstaigos“, – sakė E. Leichteris, pridūręs, kad taip nei mokslo, nei verslo atstovai neturės erdvės kur susitikti ir „neatras“ vienas kito.

E. Leichteris netgi prisiminė, kad kai kuriuose slėniuose yra buvę situacijų, kai pagaminus įrangą, mokslininkui net nebuvo žinoma, kad tai – verslo įmonės užsakymas.

Edgaras Leichteris, prof. Petras Baršauskas
Edgaras Leichteris, prof. Petras Baršauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas tvirtino tokios problemos nematąs. Pavyzdžiu jis laiko„Santakos“ slėnį, ir yra patenkintas jo darbu: „Ne naujiena, kad tarpininkų tarp mokslo ir verslo visada reikėjo. Natūralu, kad mokslininkas ne visada žino, kaip komercializuoti rezultatus, o verslininkai ne visada žino, ko galima ieškoti pas mokslininkus“, – juokavo P. Baršauskas.

Jo nuomone, „Santakos slėnyje“ veikia sukurta sistema, padedanti šioms dviems atskiroms „planetoms“ susikalbėti: tai – KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, veikiantis vieno langelio pricipu ir padedantis konsultacijomis. Jis konsultuoja intelektinių teisių apsaugos klausimu, technologijų perdavimu, ar steigiant pradedančiąsias įmones, taip pat ieško kaip pritraukti investicijų. P. Baršausko duomenimis, rezultatas – apie 40 „Santakos„slėnyje gimusių ir veikiančių jaunųjų įmonių.

Tendencija: kokie prioritetai, tas ir finansuojama

Diskusijoje su KTU rektoriumi dalyvavęs E. Leichteris pabrėžė, kad pradžioje daugelis, gavę štai tokį ES reikalavimą „susispausti“ iki keleto tyrimų sričių ir jas labai aiškiai apibrėžti, pradėjo juoktis, tačiau ilganiui suprato, kad be šios prioritetų tvarkos investicijų niekas negaus.

Jis pasakojo moderavęs kelias diskusijas, kuriose iš arti matė, kaip tos prioritetinės kryptys nusistatytos. „Nors kai kurie verslo atstovai dabar tvirtina diskusijose apie Sumanią specializaciją nedalyvavę, tai nėra tiesa: verslo atstovų buvo pakviesta daug daugiau nei mokslo atstovų, tik ilgainiui daugelis jų išsiskirstė, nes nenorėjo švaistyti laiko kalbėdami apie strateginius dalykus“, – pasakojo E. Leichteris ir sakė, kad išliko tik stipriausios ir inovacijomis suinteresuotos įmonės.

„Tikiuosi, kad nusistatę prioritetines kryptimis, mes jomis seksime, ir dominuojanti legalizmo kultūra nelaimės. Pripažinkime, kad dažnai viską darome tik tiek kiek reikia: pasiekėme popieriuose nurodytų tikslų ir gana! Tikiu, kad šioje srityje nesustosime“, – tikino E. Leichteris ir iškėlė klausimą, ar būtina Lietuvos mokslą pardavinėti Lietuvos verslui. Jis siūlo žvelgti plačiau ir siekti išpopuliarinti mokslą tarp užsienio verslininkų.

Visą diskusijos įrašą galite pamatyti čia: 


Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.
2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „NemunoKaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (51)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (113)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (316)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (101)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (193)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (17)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (40)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (97)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (18)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (28)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...